Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra svarbus religinis ir kultūrinis paminklas Lietuvoje. Jos geografinės koordinatės yra 54°18′08″š. pl. 24°01′09″r. ilg., esanti Nemuno gatvėje.
Pirmoji medinė Nemunaičio bažnyčia buvo pastatyta 1625-1626 m. Šį projektą inicijavo ir įgyvendino Mykolas Sapiega ir Kazimieras Sapiega, tuo pat metu įsteigiant ir parapiją. Bažnyčios reikšmingumą liudija ir tai, kad ATR valdovas Zigmantas Vaza dovanojo parapijai 3 kaimus su palivarku.
Nemunaičio bažnyčios istorija pasižymi ir sudėtingais laikotarpiais. Per karą su Rusija bažnyčia 1655 m. sudegė. Tačiau bendruomenė neliko be maldos namų ilgam. Iki 1669 m. buvo pastatyta nauja, didesnė, bažnyčia. Ši bažnyčia 1752 m. perstatyta. Vėliau, 1831 m. bažnyčią uždegė žaibas, bet netrukus ji buvo atstatyta (pušinių rąstų). Istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad bažnyčiai 1832 m. priklausė Kalnėnų kaimas.

Dabartinė, mūrinė Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra žymaus statybos projekto rezultatas. 1899-1904 m. klebono Felikso Baltuškos rūpesčiu pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą buvo pastatyta dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia: neogotikinė, trinavė su aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais. Klebonas Feliksas Baltuška Nemunaityje klebonavo 1899-1930 m. ir yra palaidotas bažnyčios šventoriuje.
Klebono Felikso Baltuškos indėlis į parapijos gyvenimą buvo itin platus. Be to, jis pastatė kleboniją, ūkinius trobesius. Jis taip pat aktyviai puoselėjo kultūrinę veiklą: 1909 m. Nemunaityje pradėjo rengti lietuviškus vaidinimus. O 1916 m. įkūrė „Ryto“ draugijos mokytojų kursus ir parengė 18 mokytojų.

Po Felikso Baltuškos, į Nemunaitį 1930 m. buvo paskirtas klebonas Adalbertas Vaitiekus Želnys (1896-1973). Jo pastangomis buvo pastatyta prieglauda su parapijos sale, suremontuota bažnyčia, šventoriuje įrengta Lurdo grota, o 1933 m. miestelio aikštėje pastatytas paminklinis kryžius.
Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra viena gražiausių Lietuvoje. Ji yra mūrinė, neogotikinė, pasižyminti aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais. Bažnyčios vidus yra trijų navų, skliautuotas, suteikiantis jai didingumo. Bažnyčios ansamblį papildo šventoriaus tvora su arkiniais vartais ir koplytstulpiais.

Nemunaičio bažnyčia yra ne tik dvasinės, bet ir mokslinės svarbos objektas. Ant bažnyčios laiptų yra pritvirtinta lentelė, žyminti čia vieną iš Lietuvos Respublikos gravimetrinių punktų. Gravimetrinis pagrindas naudojamas atliekant detalius gravitacijos lauko tyrimus bei nustatant gravitacijos lauko kitimą laikui bėgant. Visa tai svarbu atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus bei geofizinius tyrimus.
