Voratinklinės erkės ir blakutės: kaip atpažinti, kovoti ir apsaugoti daržą

Voratinklinė erkė (lot. Tetranychus urticae) - smulkus, tačiau labai pavojingas kenkėjas, galintis padaryti daug žalos augalams. Jos dažniausiai puola šiltnamiuose, soduose ir net namuose auginamus augalus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti voratinklinę erkę, kokią žalą ji gali padaryti bei kaip efektyviai su ja kovoti.

Voratinklinė erkė yra mažas erkių šeimos narys, kuris maitinasi augalų sultimis. Jos spalva gali būti raudona, geltona, oranžinė ar netgi tamsiai ruda. Šis smulkus vabzdys mėgsta šiltus ir sausus orus ir gali žaibišku greičiu didinti savo populiaciją, jei nebus imtasi tinkamų prevencinių ir kontrolės priemonių. Voratinklinės erkės mėgsta šiltą ir sausą aplinką, todėl jos yra ypač aktyvios šiltuoju metų laiku. Jos sugeria augalų sultys, dėl ko atsiranda dėmės ant lapų, arba labai geltonuoja arba tiesiog išdžiūva. Tai apriboja fotosintezę ir sulėtina arba visiškai sustabdo augalo augimą.

Kokiems augalams kenkia voratinklinė erkė

Voratinklinė erkė yra itin universalus kenkėjas, galintis pakenkti įvairiems augalams. Ji dažniausiai puola šiuos augalus:

• Daržo augalai: Pomidorai, agurkai, paprikos, baklažanai - šiltnamiuose auginami augalai yra labai jautrūs voratinklinėms erkėms. Jos puola lapus ir greitai plinta visame šiltnamyje, jei sąlygos joms palankios (šiltas ir sausas klimatas). Bulvės - erkės pažeidžia bulvių lapus, kas gali paveikti augalų augimą ir derlių.
• Dekoratyviniai augalai: Rožės, begonijos, chrizantemos, pelargonijos - voratinklinė erkė puola tiek lauke, tiek namuose auginamus dekoratyvinius augalus, sukeldama lapų geltimą ir nykimą. Gėlės šiltnamiuose ir lauko gėlynuose - erkės dažnai puola ir kitus gėlynuose auginamus augalus, ypač jei jie auga šiltose ir sausesnėse vietose.
• Medžiai ir krūmai: Obelys, slyvos, vyšnios - voratinklinės erkės gali pažeisti vaismedžių lapus, todėl jie atrodo susilpnėję ir praranda žalią spalvą. Dekoratyviniai krūmai, kaip tujos ar kadagiai - erkės gali pažeisti ir dekoratyvinius krūmus, ypač jei šie auga saulėtoje ir sausoje aplinkoje.
• Kambariniai augalai: Fikusai, dracenos, palmių rūšys, orchidėjos - voratinklinė erkė mėgsta šiltą, sausą orą, todėl dažnai pasirodo ant kambarinių augalų, ypač žiemos metu, kai oras sausas dėl šildymo. Papartis ir kiti žalialapiai augalai - erkės dažnai puola augalus su plačiais lapais, kurie yra idealūs maitinimuisi ir buveinėms kurti.
• Vaiskrūmiai: Braškės, avietės, serbentai, gervuogės - erkės puola šių krūmų lapus, sukeldamos dėmėtumą ir lapų džiūvimą, kas gali sumažinti derlių.

Voratinklinės erkės puola daug įvairių augalų, nes jos prisitaikiusios prie skirtingų sąlygų. Dažniausiai jos puola augalus, augančius šiltesnėje, sausesnėje aplinkoje. Erkės greitai dauginasi, o jei sąlygos palankios, jos gali labai greitai išplisti ir užkrėsti visus aplinkinius augalus.

Kodėl voratinklinės?

O gi todėl, kad jos gyvena voratinklyje, kuris yra jų produktas, jų buveinė ir akivaizdžiausias jų buvimo ženklas. Voratinklis atsiranda apatinėje lapų pusėje, beveik skaidrus ir labai plonas, t.y. vizualiai skiriasi nuo įprasto vorų voratinklių.

Voratinklinės erkės daroma žala

Voratinklinės erkės sugeba labai greitai daugintis, todėl augalai gali būti pažeisti per trumpą laiką. Pagrindinė voratinklinės erkės daroma žala - sulčių išsiurbimas iš augalų lapų ir stiebų, dėl ko augalas silpnėja, praranda drėgmę ir pradeda nykti. Be to, stipriai pažeisti augalai tampa labiau jautrūs ligoms ir gali visiškai nudžiūti, jei erkės plitimas nebus sustabdytas laiku.

Kaip atpažinti voratinklinę erkę?

Voratinklinė erkė yra itin mažas kenkėjas - jos dydis vos siekia 0,5 mm, todėl ją pastebėti plika akimi sudėtinga. Dažniausiai pirmieji požymiai yra smulkūs, šviesūs taškeliai ant lapų, lapų pageltimas ar rudavimas, o vėliau - plonas voratinklis apatinėje lapų pusėje.

Morkinė blakutė (Trioza viridula)

Morkinė blakutė yra dar vienas pavojingas kenkėjas, kuris dažniausiai puola morkas.

Ką dažniausiai puola?

Kenkia morkoms.

Kaip atrodo ir ką daro?

Suaugėliai, lervos ir nimfos čiulpia lapų bei lapkočių sultis. Dažniausiai būna pažeisti centriniai lapai. Jie lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja, deformuojasi ir dažnai pasidaro panašūs į petražolių lapus. Iščiulpti lapkočiai sutrumpėja. Pažeistų morkų šakniavaisiai būna smulkūs, barzdoti, kieti ir neskanūs. Labiau pažeisti sėjinukai žūsta.

Kada pasireiškia ir plinta, kokios sąlygos palankios?

Minamosės deda kiaušinius ant augalų lapų. Kiaušiniai per kelias dienas išsivysto į lervas, kurios pradeda minuoti lapus, formuodamos vingiuotus takus. Kai lervos pasiekia suaugusiojo dydį, jos veržiasi į lapo paviršių ir virsta į pupas. Iš pupų išsivysto suaugusieji, kurie tęsia ciklą. Morkinė blakutė - plačiai paplitęs kenkėjas. Ji kenkia visą vasarą.

Blakutės (Psyllidae) - bendra informacija

Blakutės (Psyllidae), lygiasparnių (Homoptera) būrio vabzdžių šeima. Apie 1000 rūšių. Paplitusios visame pasaulyje. Smulkios (1,5-5 mm), gležnos. Sparnai gerai išsivystę, susiglaudžia stogeliu išilgai kūno. Galva suplota, trikampė su pora stambių akių ir 3 akelėmis. Burnos organai siurbiamojo tipo. Patelių pilvelis baigiasi snapo formos chitinine išauga. Užpakalinės kojos šokamosios. Kai kurios rūšys išskiria daug skystų ir saldžių išmatų (vadinamų medaus rasa). Kiaušinius deda ant augalų stiebų. Metamorfozė dalinė. Lervos plokščios, nejudrios, kai kurios jų išskiria vaško siūlus, apsaugančius nuo džiūvimo. Blakutės minta augalų sultimis. Suaugusios blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau iš kriaušių lapų, o lervos bei nimfos - iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ir vaisių užuomazgų. Ant plonų vaismedžių šakučių, dažniausiai vaisinių, žiemoja kiaušiniai. Dedami po vieną arba krūvelėmis į žievės įdubas. Vėliau išsirita plokščios oranžinės, vėliau gelsvėjančios lervos. Pažeisti lapeliai nebeauga, susisuka, išblykšta ir nudžiūsta, žiedpumpuriai, žiedai ar obuolių užuomazgos nubyra. Prieš žydėjimą lervos virsta dar žalingesnėmis nimfomis. Obelims žydint, pasirodo suaugusios 3,4-3,7 mm blakutės. Galva ir krūtinėlė gelsvai žalios. Patelių pilvelis pirmoje vasaros pusėje gelsvas ar žalsvas, o rudenį - rausvas, tamsesnėmis juostelėmis. Patinai gelsvi, su oranžinėmis išilginėmis juostelėmis. Sparnai suskliaudžiami stogeliu, permatomi, daug ilgesni už kūną. Gali šokinėti ir skraidyti. Obelims peržydėjus, išsiskirsto ant žolių. Į obelis grįžta rugpjūčio mėnesį.

Kaip Neem aliejus gali padėti kovoje su voratinkline erke?

Neem Aliejus yra natūrali priemonė, kuri gali veiksmingai padėti kovoti su voratinklinėmis erkėmis. Jis išgaunamas iš neem medžio (lot. Azadirachta indica). Neem aliejus veikia įvairiais būdais: slopina erkių maitinimąsi ir dauginimąsi. Jis turi azadirachtino, kuris sutrikdo voratinklinės erkės mitybos procesus ir hormoninę sistemą. Neem aliejaus tirpalą rekomenduojama purkšti anksti ryte arba vėlai vakare, kad išvengtumėte augalų pažeidimų dėl saulės spindulių.

Naudokite reguliariai

Kad pasiektumėte geriausius rezultatus, neem aliejaus purškimą atlikite kas 7-10 dienų. Jei voratinklinės erkės problema yra stipri, aliejų galite naudoti dažniau, tačiau stebėkite augalų reakciją, kad išvengtumėte per didelio aliejaus kaupimosi ant lapų.

Papildomi patarimai

Naudodami Neem Aliejų, būkite atsargūs ir venkite naudoti jį itin karštomis dienomis, nes tai gali pažeisti augalų lapus. Neem aliejus gali būti naudojamas kartu su kitomis natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, su muilo tirpalu arba česnako ekstraktu, tačiau nenaudokite cheminiais insekticidais tuo pačiu metu, nes tai gali sumažinti neem aliejaus efektyvumą. Reguliarus neem aliejaus naudojimas ne tik padės kovoti su esamomis erkėmis, bet ir veiks kaip prevencinė priemonė, apsaugodama augalus nuo naujų kenkėjų atakų.

Neem aliejaus privalumai kovoje su voratinkline erke

Neem aliejus yra puiki priemonė sodininkams, siekiantiems naudoti ekologiškus ir aplinkai saugius kenkėjų kontrolės metodus. Skirtingai nei cheminiai insekticidai, neem aliejus mažiau kenkia naudingiems vabzdžiams, tokiems kaip bitės, ir nepalieka kenksmingų likučių ant augalų.

Integruota augalų apsauga

Integruota augalų apsaugos sistema - tai kompleksinis metodas, kuriuo siekiama suderinti įvairius augalų apsaugos metodus, teikiant pirmenybę ne cheminėms priemonėms. Pagrindinis tikslas - apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų, naudojant minimalius augalų apsaugos produktų kiekius ir išsaugant natūralius kenkėjų gausumo reguliavimo veiksnius.

Agrotechninis metodas

Šis metodas apima tinkamų sąlygų sudarymą augalams augti, siekiant sustiprinti jų natūralų atsparumą, stabdyti kenkėjų plitimą ir mažinti žalą. Svarbios priemonės:

• Augalų kaita sėjomainoje.
• Tinkamas greta augančių augalų parinkimas.
• Dirvos paruošimas sėjai.
• Tinkamas sėjos laikas ir sėklos įterpimo gylis.
• Sėklos kokybė ir veislės atsparumas.
• Subalansuotas tręšimas.
• Piktžolių naikinimas.

Biologinis metodas

Šis metodas naudoja natūralius kenkėjų priešus (entomofagus, plėšriąsias erkes, nematodus, bakterijas, grybus, virusus) arba augalus, turinčius pesticidinių savybių. Pagrindinės priemonės:

• Naudingųjų vabzdžių auginimas ir naudojimas.
• Žalingaisiais organizmais mintančių gyvūnų globa.
• Biologinės kilmės produktų naudojimas.
• Kenkėjus viliojančių ar atbaidančių priemonių naudojimas.
• Pesticidinių savybių turinčių augalų naudojimas.
• Naudingųjų vabzdžių išsaugojimas pasėlyje.

Paukščiai, vabzdžiaėdžiai žinduoliai, varliagyviai yra puikūs pagalbininkai kovojant su kenkėjais. Taip pat svarbu skatinti naudingų vabzdžių, tokių kaip boružės, žygiai, vyčiai, gausumą, sodinant jų mėgstamus augalus (pvz., facelijas, krapus, grikius).

Natūralios priemonės

Yra daug natūralių priemonių, kurios gali padėti apsaugoti augalus nuo kenkėjų:

• Česnakų trauktinė: Susmulkinti česnakai užpilami vandeniu, praskiedžiami. Purškiami augalai 2-3 kartus per 3-4 dienas.
• Džiovinti serenčiai: Sudžiovintos antžeminės serenčių dalies užpilas, palaikytas dvi paras ir nukoštas, naudojamas purškimui.
• Pelynas: Susmulkinta žydinčio pelyno antžeminė dalis mirkoma vandenyje, po to pavirinama. Iš nuoviro gaminamas purškalas, skiedžiant vandeniu.
• Vaistinė ramunėlė: Sausi lapai ir žiedai užpilami vandeniu.

Reguliarus augalų tikrinimas, tinkama priežiūra ir prevencinės priemonės padės apsaugoti sodą ar šiltnamį nuo šių kenkėjų.

tags: #kenkejas #darzas #blakute

• Svarbiausia informacija apie nėštumą ir darbą JK
• Kūdikio lyties nustatymo metodai
• Naujagimių gydytojo pozicija
• sužinokite daugiau apie „Ateitis Cup“ turnyrą
• Kada atlikti nėštumo testą?