Neįgalaus vaiko gimimas ir pagalba šeimai
Neįgalaus vaiko gimimas ir auginimas šeimoje sukelia didelį stresą. Šios šeimos skiriasi nuo kitokias krizines situacijas išgyvenančių šeimų. Daugelis tėvų neįgalaus vaiko priežiūrai skiria visą savo laiką. Stresas fiziškai ir psichiškai alina šeimą. Neįgalus vaikas sukelia bendravimo sunkumus, yra nuolatinis tėvų ir kitų vaikų nerimo šaltinis. Dažnai prisideda ir finansinės problemos. Stresą sukelia ne pati negalia, o tai, kaip ji veikia ir keičia šeimos gyvenimą. Ar šeimos nariai remia vienas kitą, ar šeima paramos gauna iš aplinkinių, priklauso šeimai kylančios grėsmės. Stresas gali paveikti ir šeimos sistemą: jos vertybes, moralines ribas, šeimos sąveikos modelius, socialinius vaidmenis.
Vaikystė - vienas svarbiausių gyvenimo etapų, kai patiriamas saugumas, artimųjų meilė ir rūpestis formuoja vaiko požiūrį į save ir į jį supantį pasaulį. Saugios ir laimingos vaikystės linkime kiekvienam vaikui, tačiau šiandien dar vis daugybė jų gyvena nesaugioje aplinkoje, kur daug barnių, fizinio smurto baimės, alkoholio, nestabilumo. Šiandien daugybė vaikų nežino, kas jų namuose vyks vakare, ar bus išgertuvės, ar reiks saugoti mamą ar tėtį nuo smurto.
Prieš kelis metus Vita su vyru ir devyniais vaikais, iš viso 11-os asmenų šeima, glaudėsi vos 50 kv. metrų bute. Daugiabučio sprogimas Vilniuje, viesulas, griovęs namus Pakruojo rajone, lėktuvo katastrofa, kuri ne tik pareikalavo vieno žmogaus gyvybės, bet ir sunaikino dviejų šeimų namus.
Asta (vardas pakeistas) ilgai gyveno su vyru, kuris jos negerbė, piktnaudžiavo alkoholiu, kėlė prieš ją ranką. Ji ne kartą svarstė kraustytis gyventi kitur, tačiau buvo baisu, nežinojo, ar pajėgs viena išlaikyti būstą bei tris vaikus. Viena iš Astos atžalų lankė „Gelbėkit vaikus“ dienos centrą. Šiuo metu Asta su vaikais nuomojasi dviejų kambarių butą. Naujuose namuose saugu, nebėra didžiulės kasdienės įtampos. „Neįsivaizduoju, kaip būčiau drįsusi žengti tokį gyvenimo žingsnį be nuolatinio „Gelbėkit vaikus“ darbuotojų palaikymo ir organizacijos skirtos finansinės paramos.
Vienaša mama Sigita (vardas pakeistas), pabėgusi nuo girtaujančio vyro, įsikūrė sename, didmiesčio rajone esančiame name. Netikėtai užklupus sunkiai ligai, Sigita nebegalėjo dirbti. Dėl ligos teko parduoti net karvę - gyvuliu nebebuvo kam tinkamai pasirūpinti. Iki ligos Sigitos menko uždarbio užtekdavo maistui ir drabužiams, o šiuo metu beliko tik socialinės išmokos, kurių dalį ji yra priversta išleisti vaistams.
Kaip žinia, šeimos, auginančios neįgalų vaiką, susiduria su finansinėmis, psichologinėmis, socialinėmis bei kitomis problemomis kelis kartus dažniau nei kitos šeimos. Vaikas, turintis negalią, natūraliai tampa išbandymu visai šeimai (Piščalkienė ir Navickienė, 2019). Planuodami vaikelį ar jo jau laukdamiesi tėvai paprastai yra linkę žvelgti į ateitį pozityviai, kuria planus, bando įsivaizduoti, kaip vaikelis atrodys, augs, tars pirmuosius žodžius, keliaus į mokyklą… Tačiau, deja, ne visada gyvenimas susiklosto taip, kaip mes jį piešiame savo vaizduotėje. Pirmoji tėvų reakcija į vaiko kitoniškumą, o dažnai net ir į patį vaiką, būna negatyvi. Sunki vaiko liga ar negalia gali atsirasti prenataliniu laikotarpiu, gimimo metu ar vėlesniame raidos etape. Visais atvejais tai yra pasikeitimas, verčiantis tiek vaiką, tiek šeimos narius iš esmės keisti socialinius vaidmenis, įpročius bei nusistovėjusią rutiną (Dadelienė ir kiti, 2020; Kavaliauskienė ir Kondratavičienė, 2019). Kalbant apie šeimos emocinį pokytį, sunkios ligos ar negalios atsiradimas šeimoje priskiriamas prie nenorminės šeimos krizės. Šie sunkumai visai šeimai sukelia įvairių emocijų. Emocija dažnai yra ne tik žmogaus vidinė būsena - ji prisideda ir prie atitinkamos reakcijos į aplinką, į problemą. Emocijos neretai tampa vienu iš pagrindinių pasirinkimą lemiančių veiksnių. Pastebima, jog į žinią apie vaiko negalią šeima reaguoja panašiai kaip į netektį. Teigiama, jog išgyvenę šoką, neigimą, liūdesį, pyktį, nerimą ir radę būdų kaip toliau gyventi, tėvai paprastai pamažu apsipranta su nauja nepalankia situacija, ieško ir randa pozityvų vaiko priėmimo būdą, palaipsniui mažėja kaltės jausmas. Tiesa, kiekviena šeima skirtingai ir savaip išgyvena nepalankią vaiko situaciją bei per gedėjimo fazes keliauja netolygiai: vienoje fazėje gali užsibūti ilgiau nei kitoje, šokinėti nuo vienos prie kitos ar vis grįžti prie kitų fazių, nepasiekusi susitaikymo. Pastebima, jog išgyvenimų būsenoms ir patiriamų emocijų intensyvumui įtakos turi įvairūs veiksniai: socialinis ekonominis statusas, emocinė tėvų (globėjų) branda, amžius, išsilavinimas, religija, kultūrinės ir vertybinės nuostatos, specialistų ir aplinkinių nuostatos, vaiko išvaizda, sunkios ligos ar negalios prognozė (Kavaliauskienė ir Kondratavičienė, 2019). Taip pat tyrėjai pastebi, jog pilnos šeimos yra labiau linkusios dalintis atsakomybėmis tarpusavyje, o tai sumažina psichologinę įtampą šeimoje. Akcentuojama ir tai, jog vieniši tėvai, auginantys negalią turintį vaiką, dažniau išgyvena ir depresiškumo ar liūdesio būsenas. Šiuo pažeidžiamu laikotarpiu ypač svarbi specialistų pagalba ir informacijos visai šeimai suteikimas.
Kiekvienam kūdikiui ar jau paūgėjusiam vaikui yra be galo svarbus kuriamas artimas ryšys su tėvais bei kitais šeimos nariais. Šių santykių pagrindu formuojasi vaiko pamatinės fizinės bei emocinės savybės. Vaikui augant, keičiantis poreikiams bei natūralioms gyvenimo situacijoms, atsiranda naujų iššūkių tiek vaikui, tiek ir visai šeimai. Dėl savo netipinės išvaizdos, keisto elgesio vaikas galimai susiduria su netipinėmis aplinkinių reakcijomis, o neretai ir su diskriminacija bei patyčiomis. Apskritai kalbant, žmonės yra labai individualūs bei unikalūs, tad ir kilusias problemas sprendžia skirtingu tempu bei skirtingais būdais. Natūralu, jog ir negalią turintis vaikas bei jo šeima, susidūrusi su staigiais pokyčiais, į juos reaguoja ir prisitaiko skirtingai.
Ne. Pagalbos kartais reikia ir stipriausiesiems, ypač tada, kai gyvenimas žmogų įmeta į naują situaciją, apie kurią trūksta žinių. Kaip žinoti, jog man reikia emocinės (psichologinės) pagalbos?
Pagalbos formos ir institucijos
Oficialiais duomenimis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2023), šiuo metu Lietuvoje auga per 15 tūkst. vaikų su negalia. Tačiau realus negalią turinčių ar su raidos sunkumais susiduriančių vaikų skaičius yra kur kas didesnis nei nurodytas oficialiose statistikose, nes dalis jų yra neregistruota duomenų bazėse dėl to, kad nėra nustatyta jų diagnozė.
Kviečiame šeimas, auginančias proto ar/ir psichikos negalią turinčius vaikus kreiptis pagalbos, jeigu susiduriate su įvairiais gyvenimo sunkumais, jeigu jaučiate psichologinį nuovargį, jeigu nežinote kur kreiptis ištikus krizei arba jaučiate diskriminacijos požymius dėl vaiko negalios, lankantis sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, padedant išsigryninti problemą ir ją spręsti. Padedant išlaikyti socialinį funkcionavimą, mes pasiruošę Jums padėti, taikant Atvejo vadybos metodą - tai paslaugų teikimo būdas, užtikrinantis, kad sudėtingų problemų turintis klientas laiku ir tinkamai gautų visas reikiamas paslaugas.
Lietuvos sutrikusio intelekto globos bendrija „Viltis“ teikia profesionalias nemokamas psichologo, teisininko paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus su proto ar/ir psichikos negalia. Laiku suteikta parama vaikui ir jo šeimai - neįkainojama.
Teikiame psichologinę pagalbą ne tik sunkumų patiriantiems vaikams, bet ir jų šeimos nariams. Padedame ugdyti su sunkumais susiduriančių šeimų socialinius įgūdžius, organizuojame reikiamą pagalbą, konsultuojame bei atstovaujame įvairiose institucijose.
Vaiko ir šeimos centre „Duok ranką“ teikiame įvairiapusę pagalbą šeimoms, susiduriančioms su įvairiausiais iššūkiais ir rūpesčiais. Individualios priežiūros darbuotojai ugdo tėvų gebėjimus rūpintis mažamečiais vaikais bei užtikrinti tinkamą jų priežiūrą. Be to, dažnai pasitelkiame ir kitus specialistus - raidos specialistus, psichoterapeutus, priklausomybės ligų specialistus, mediatorius ir kt.
„Labai svarbu, kad visos šeimos žinotų - visokeriopa pagalba joms yra prieinama ir jos galima sulaukti laiku. Be bazinių paslaugų šeimoms teikiama ir prevencinė bei individualizuota kompleksinė pagalba - socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų, individualios priežiūros darbuotojų ir kitų specialistų pagalba šeimai. Ir dėl visų šių paslaugų galima kreiptis į savivaldybes“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Valstybės parama ir išmokos
Piniginės išmokos ir kompensacijos
Vaiko pinigai. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, jeigu šeima augina ar globoja vaiką su negalia, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis, kiekvienam vaikui skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui - vaiko pinigai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši suma siekia 194,6 Eur per mėnesį. Išmoka skiriama vaikui su negalia nuo gimimo iki 18 m. arba iki nepilnametis vaikas su negalia pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką. Išmoka mokama ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, turinčiam negalią, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 m.
Šalpos negalios pensijos. Vaikams su negalia skiriamų šalpos pensijos dydis priklauso nuo neįgalumo lygio: esant sunkaus neįgalumo lygiui - 496 Eur, esant vidutinio neįgalumo lygiui - 372 Eur, esant lengvo neįgalumo lygiui - 248 Eur.
Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos. Asmeniui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir slauga, gali būti nustatomas pirmo, antro, trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų poreikis ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija nuo 0,6 tikslinių kompensacijų bazinio dydžio (124,8 Eur) iki 2,6 tikslinių kompensacijų bazinio dydžio (540,8 Eur). Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo reikia kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie LR SADM. Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų skyrimo ir mokėjimo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos. Lengvojo automobilio įsigijimas ir jo techninis pritaikymas - dar viena priemonių, padedančių užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą. Siekiant gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir pritaikymo kompensacijas, asmeniui su negalia arba šeimos nariui turi būti nustatytas poreikis bei išduota atitinkama pažyma. Be to, nuo 2024 m. sudaryta galimybė gauti dvi atskiras kompensacijas - automobilio įsigijimo kompensaciją ir automobilio pritaikymo kompensaciją. Tokios kompensacijos gali būti skiriamos šeimai, auginančiai vaiką su negalia, kuriam iki 18 m. nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Jeigu šeima augina du ar daugiau vaikų su negalia, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis), tokia šeima turi teisę šias kompensacijas gauti už kiekvieną vaiką su negalia ir įsigyti lengvuosius automobilius bei juos techniškai pritaikyti pagal kiekvieno vaiko su negalia poreikius. Lengvojo automobilio įsigijimo (iki 64 bazinių socialinių išmokų dydžio - 4480 Eur) ir pritaikymo (iki 128 bazinių socialinių išmokų dydžio - 8960 Eur) kompensacijos skiriamos kartą per 6 metus. Dėl kompensacijų lengvajam automobiliui įsigyti ir pritaikyti skyrimo bei mokėjimo reikia kreiptis į Sodrą.
Piniginė socialinė parama. Ši parama nepasiturintiems gyventojams teikiama vienodomis sąlygomis užtikrinant gyventojų lygybę, t. y. neišskiriant atskirų asmenų socialinių grupių. Asmenys su negalia, kaip ir bet kurie kiti gyventojai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur. Į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų - nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties - nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos žmonėms su negalia mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos. Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų. Susiklosčius sudėtingoms situacijoms, įskaitant ir negalios atveju, iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa ir kita.
Socialinės paslaugos ir parama
Socialinė parama mokiniams. Jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur, 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, visi mokiniai, nepaisant, kurioje klasėje mokosi, turi teisę į paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams, o 3-12 klasėse besimokantys vaikai turi teisę į nemokamą mokinių maitinimą. Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Savivaldybių administracijos taip pat turi teisę išskirtiniais atvejais - ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką ar kelis, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra su negalia, socialinę paramą mokiniams skirti ir tada, jei vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra didesnės nei 331,5 Eur, bet neviršija 442 Eur.
Socialinės paslaugos. Įvertinus asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikį, atsižvelgiant į individualius interesus, vaikui su negalia ir jo šeimai gali būti teikiamos socialinės paslaugos tiek namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose - pagalba į namus, vaiko dienos socialinė priežiūra vaikų dienos centre, socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje, socialinė priežiūra šeimoms, teikiant ir individualios priežiūros darbuotojų praktinę pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus, taip pat dienos socialinė globa asmens namuose ar dienos globos centre. Dėl socialinių paslaugų skyrimo reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, socialinių paslaugų įstaigą ar darbuotoją, atsakingą už prašymų gauti socialines paslaugas priėmimą.
Kita socialinė pagalba. Kai bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų nepakanka - gali būti suteikta ir trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa šeiminiuose namuose. Taip pat gali būti teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto organizavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba ar kitos pagal poreikį socialinės paslaugos, numatytos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro. Taip pat gali būti teikiama integrali pagalba - slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, teikiant ir psichologo konsultacijas integralios pagalbos gavėjams bei juos prižiūrintiems artimiesiems. Integrali pagalba gali būti teikiama ir valstybės bei savivaldybių įstaigose, kuriose įgyvendinamos ikimokyklinio ugdymo programos ikimokyklinio amžiaus vaikams su negalia iki 7 m. Vadovaujantis Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašu, gali būti teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos asmens namuose, derinant jas kartu su socialinėmis paslaugomis ir integralia pagalba. Asmenims, kurie namuose prižiūri, slaugo kartu gyvenančius artimuosius su negalia, siekiant sudaryti sąlygas pailsėti nuo nuolatinės asmens priežiūros, gali būti teikiamas laikinas atokvėpis namuose ar įstaigoje iki 720 val. per metus. Be to, prevenciniais tikslais, siekiant sustiprinti šeimos gebėjimus įveikti kylančius iššūkius ir sunkumus, yra teikiamos kompleksinės paslaugos šeimai - individualių ir grupinių konsultacijų, savitarpio pagalbos grupių organizavimas, šeimos konsultavimas asmens namuose ir kt.
Krizių centrai. Dar viena pagalbos forma savivaldybėse - krizių centrai, kuriais dažniausiai naudojasi mamos su vaikais. Tai didžiulė parama šeimoms. Šiuo metu Lietuvoje veikia 80 krizių centrų, kuriuose socialinę riziką patiriančioms šeimoms su vaikais, besilaukiančioms ar pagimdžiusioms moterims, ypač nepilnametėms, smurtą patyrusiems asmenims, prekybos žmonėmis aukoms, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gyvenamąją vietą praradusiems ir kitiems krizinėje situacijoje esantiems asmenims ir (ar) šeimoms teikiama būtina pagalba.
Prevencinė socialinė pagalba. Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos visiems asmenims (šeimoms, bendruomenėms), siekiant stiprinti jų gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gyvenimu, skatinti dalyvavimą visuomenės gyvenime, bendruomenės socialinį aktyvumą ir įtrauktį, stiprinti žinias ir ugdyti įgūdžius, kad ateityje būtų išvengta galimų socialinių problemų ir socialinės rizikos atsiradimo. Prevencinėms socialinėms paslaugoms priskiriamos šios paslaugos: potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga, kompleksinės paslaugos šeimai, darbas su bendruomene, šeimos konferencija, atvirasis darbas su jaunimu, mobilusis darbas su jaunimu, sociokultūrinės paslaugos ir informavimas. Prevencinės socialinės paslaugos yra nemokamos ir jas gali gauti visi asmenys ir šeimos, bendruomenės. Viena iš prevencinių socialinių paslaugų - kompleksinės paslaugos šeimai - savivaldybėse teikiamos visoms šeimoms, siekiant jas įgalinti, kol dar nėra iškilusios problemos arba kol iškilusios problemos dar nėra įsisenėjusios, kad būtų galima išvengti su minėtomis problemomis susijusios bedarbystės, vaikų nepriežiūros, nevaldomų įtampų šeimos narių tarpusavio santykiuose ir kt. Kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, organizavimas ir informacijos apie paslaugas teikimas bei konsultavimas vykdomas vieno langelio principu savivaldybėse veikiančiuose bendruomeniniuose šeimos namuose. Čia taip pat galima gauti informaciją apie kitas aktualias savivaldybės teritorijoje teikiamas socialines paslaugas šeimai, vykdomas programas ir kitą socialinę paramą, tarpininkaujama tarp paslaugų teikėjų ir gavėjų.
Socialinė priežiūra šeimoms. Sunkumų patiriančiai šeimai, turinčiai ar besilaukiančiai vaikų, siekiant ją įgalinti savarankiškai rūpintis savo vaikais ir tinkamai juos prižiūrėti, savarankiškai spręsti problemas, užtikrinti emocinę ir psichologinę gerovę, palaikyti glaudesnį santykį su socialine aplinka, stiprinti šeimos narių gebėjimus prižiūrėti, pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus nuo gimimo, padėti šeimai sukurti vaikų raidai palankią aplinką ir išvengti socialinės atskirties, gali būti teikiama socialinė priežiūra. Teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugą įsteigtos socialinių darbuotojų ir individualios priežiūros darbuotojų pareigybės. Individualios priežiūros darbuotojai teikia praktinę pagalbą auginant vaikus iki 2 metų amžiaus arba vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus. Šių specialistų pagalbą gali gauti socialinę riziką patiriančios šeimos, šeimos, kuriose auga vaikai su negalia arba asmenų su negalia šeimos, auginančios vaikus. Individualios priežiūros darbuotojas dirba ne daugiau kaip su 4-6 šeimomis. Kompleksiškai įvertinus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, socialinė priežiūra šeimoms gali būti teikiama ir atvejo vadybos proceso šeimai metu. Tokiu būdu atvejo vadybininkas organizuoja ir koordinuoja teikiamą kompleksinę pagalbą - socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones, sudarančias sąlygas vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinti vaikui saugią aplinką, kokybišką šeimos funkcionavimą ir jos gerovę.
Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis
Techninės pagalbos priemonės - bet koks standartinis ar nestandartinis gaminys, įrenginys, padedantis kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybių apribojimus arba jų išvengti. Reikiamą priemonę galima įsigyti pačiam ir gauti įsigijimo išlaidų kompensaciją arba ją gauti iš Techninės pagalbos priemonių centro. Techninės pagalbos priemones gali gauti vaikai, kuriems nustatyta negalia ir vaikai po ūmių ligų ar traumų, turintys judėjimo, raidos ar kitus sutrikimus, kol negalia jiems nenustatyta. Priemonių rūšys: judėjimo (įvairūs vežimėliai, stovėjimo atramos, vaikštynės), regos (laikmačiai, matymo, orientavimo, rašymo, garso perdavimo ir įrašymo įtaisai), klausos (laikmačiai, telefonai, garso perdavimo, signalizavimo sistemos), komunikacijos ir sensorikos (kalbiniai dialogo įtaisai, pažintinių funkcijų lavinimo programinė įranga; atminties lavinimo priemonės, laiko planavimo priemonės, nusiraminimo, saugumą užtikrinančios priemonės). Dėl judėjimo priemonių reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį. Dėl regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos priemonių - į Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį. 2022 m. buvo išbandytos projektinių mobilių komandų, kurios teikia aprūpinimo paslaugą, veikla. Mobilios komandos tikslas - asmeniui jo gyvenamoje vietoje suteikti aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugą, kuri apima tinkamos techninės pagalbos priemonės parinkimą, jos pritaikymą pagal asmens individualius - fizinius, medicininius, socialinius - poreikius, asmens, kuriam teikiama ši paslauga, jį atstovaujančio asmens apmokymą naudotis priemone, techninės pagalbos priemonės tinkamumo naudotis bei šios priemonės techninės būklės kontrolės procedūras. Nuo 2023 m. veikia keturios mobilios komandos, kurios paslaugą teikia visoje Lietuvos teritorijoje.
Asmeninė pagalba. Šią, negalią turinčių asmenų savarankiškumą didinančią, pagalbą gali gauti visi asmenys su negalia, nepriklausomai nuo negalios tipo ar sunkumo, kuriems asmeninės pagalbos poreikį nustato savivaldybės paskirtas socialinis darbuotojas. Asmeninė pagalba - tai individualiai teikiama pagalba asmeniui atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Dėl asmeninio asistento pagalbos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus.
Būsto pritaikymas asmenims su negalia. Būsto pritaikymas - viena iš pagalbos priemonių asmenų su negalia individualiaskiem pagalbos poreikiams tenkinti. Būsto pritaikymo asmenims su negalia pagalbos priemonė skirta organizuoti ne tik būsto, bet kartu ir aplinkos pritaikymą. Į būsto pritaikymą, anot SADM, teisę turi vaikai, kuriems nustatyta negalia ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, pavyzdžiui, turintys judėjimo, regos, raidos ar kitus sutrikimus. Šią pagalbą gali gauti ir vaikai, kuriems nustatyta negalia ir judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ir kurie naudojasi judėjimo techninės pagalbos priemonėmis, pavyzdžiui, elektra ar rankiniu būdu varomos judėjimo techninės pagalbos priemonės, triračiu ar keturračiu. Sudarant būsto pritaikymo eilę, prioritetas teikiamas vaikams iki 18 metų, taip pat asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas. Dėl būsto pritaikymo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.
Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimas. Įgyvendinant šią priemonę, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR SADM projektų atrankos konkurso būdu finansuoja asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančias asociacijas, veikiančias nacionaliniu lygmeniu ir įgyvendinančias asmenų su negalia teisėms bei interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus. Įgyvendinant projektus, teikiama organizacijų pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia: teisinės konsultacijos, informavimas, konsultavimas, seminarai tėvams, savarankiško gyvenimo ugdymo įgūdžių mokymai, vasaros stovyklos, švietėjiškos veiklos, kultūrinės veiklos, savitarpio pagalbos grupės.
Sveikatos priežiūra ir reabilitacija
Medikų ir psichologų pagalba. LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigia, kad pirmiausia, tėvai, susilaukę vaiko, kuris turi negalią, gali naudotis šeimos gydytojo ir jo komandos medicinos paslaugomis. Atsižvelgus į negalios rūšį, gali būti teikiamos reikalingos gydytojo specialisto konsultacijos, rekomenduojami vaistiniai preparatai ar priemonės (pavyzdžiui, ortopedijos priemonės ar kt.), įvertinamas reabilitacijos poreikis. Taip pat teikiama psichologinė pagalba - siūloma psichikos sveikatos centrų pagalba. „Sužinojus negalios diagnozę, pasikeičia žmogaus gyvenimas, ir organizmas į tokias žinias reaguoja stipriais emocijų protrūkiais. Kad galėtų juos suvaldyti ir kad sveikata nepablogėtų dar labiau, pacientui būtina psichologinė pagalba ir parama. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos nuo 2024 m. liepos 1 d. tėvams arba planuojantiems tėvystę, patiriantiems perinatalinio laikotarpio ar vaisingumo problemų, gimus naujagimiui su sunkiais sveikatos sutrikimais, mirus vaisiui, įvykus persileidimui ir pan. Taip pat sergantiems reta liga arba retu sveikatos sutrikimu, koduojamais orpha kodais, pagalba teikiama tėvams arba atstovams pagal įstatymą, kai jų nepilnamečiai vaikai serga reta liga arba retu sveikatos sutrikimu“, - su Delfi dalinasi SAM. Ministerijos teigimu, specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas gali teikti reikalavimus atitinkantys medicinos psichologai ministro įsakyme nurodytose ambulatorines paslaugas teikiančiose antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Pacientą šioms paslaugoms gauti turi nukreipti gydantis gydytojas, kuris teikia pagalbą dėl pagrindinės ligos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vienam pacientui apmokama iki šešių 45-60 minučių trukmės konsultacijų per metus. Įvertinus paciento psichologinės sveikatos būklę ir es...
Ankstyvoji pagalba. Įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, nuo 2024 m. pradžios pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga. Tikslas - kuo anksčiau suteikti reikalingą ankstyvą pagalbą krizinėje situacijoje dėl galimos negalios atsidūrusiems asmenims ir jų artimiesiems. 2024 m. ankstyvosios pagalbos paslauga buvo išbandoma, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas, įgyvendinančias Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus. Vykdant ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo veiklą, buvo teikiamos šios paslaugos: asmens, turinčio negalios požymių, ir jo šeimos narių informavimas (konsultavimas); emocinė ir psichologinė pagalba; atstovavimas.
Socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje. Lietuvoje teikiamos akredituotos socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos - kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kuriomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje. Dėl socialinės reabilitacijos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
