Negimusio Kūdikio Diena: Paminėjimas, Parama ir Teisiniai Aspektai Lietuvoje
Lapkričio 23 dieną visoje Lietuvoje minima Negimusio kūdikio diena. Ši diena, minint, kad 1955 m. lapkričio 23 d. buvo svarbi data, skirta maldai už tarnaujančius Gyvybės evangelijai ir prisiminti visus neišgyvenusius vaikelius. Tai diena, kai visuomenė atkreipia dėmesį į sudėtingą ir jautrią negimusių kūdikių netekties temą.
Negimusio Kūdikio Dienos Paminėjimas Lietuvoje
Lietuvoje Negimusio kūdikio dienos proga vyksta įvairūs paminėjimai ir akcijos. Maldos vakare švelniai prisiminti tie kūdikiai, kurie iškeliavo pas Viešpatį. Šv. Mišios aukojamos už neišgyvenusius vaikelius, žmones, netekusius kūdikio, išgyvenusius abortą, bei šeimas, kurioms ypatingai reikalingas dvasinis gijimas.
Pavyzdžiui, Vilkaviškio dekanatas šią dieną paminėjo šv. Mišiomis ir žvakučių akcija už kiekvieną praėjusią negimusią gyvybę. Priešais altorių išstatytos 43 plazdančios žvakės simbolizavo 43 negimusias viltis. Akcijai gylio suteikė šeimos centro savanorė Jūratė Drunienė pateikdama žymių žmonių ir savo įžvalgas, skatindama nesiryžti daryti aborto. Pasibaigus šv. Mišioms ir akcijai šios žvakelės buvo išstatytos prie Katedros laiptų ir lengvai plazdeno šaltą ir jau tamsų vakarą.
Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyksta Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišios. „Niekas nėra prarasta ir niekas nėra užmiršta. Visada yra už ką Dievui dėkoti“, - sakė Eucharistijai vadovavęs bažnyčios rektorius kun. teol. dr. Arvydas Kasčiukaitis. Jis atkreipė dėmesį, kad praeitis mums nepavaldi ir linkėjo visiems išeiti ramiems ir su viltimi.
Oficialios statistikos duomenimis, 2020 m. vien Vilkaviškio r. savivaldybėje buvo padaryti 43 abortai: 16 dirbtinių ir 27 savaiminių ar dėl kitų priežasčių. Šie skaičiai rodo problemos mastą ir poreikį teikti pagalbą bei paramą šeimoms.
Teisiniai Pokyčiai ir Laidojimo Praktika
Tokia negimusių kūdikių laidojimo praktika po truputį įsitvirtina ir Lietuvoje. Lietuvos įstatymuose atsirado labai svarbūs pakeitimai, leidžiantys palaidoti mirusius dar negimusius kūdikius.
Šie pakeitimai skirsto atvejus pagal nėštumo laikotarpį:
- Jei kūdikis gimė po 22 nėštumo savaičių negyvas arba gimė gyvas ir mirė, jis yra registruojamas LR ir turi būti palaidotas. Laidojimui suteikiama kapavietė ir laidojimo išmoka.
- Jei kūdikis gimė negyvas iki 22 savaičių (žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22 savaitės), jis (jie) neregistruojami. Tačiau pagal naujausius LR Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus, tėvai gali pasiimti iš ligoninės ir palaidoti. Jeigu kūdikio iki 22 savaitės tėvai nepasiima palaidoti, jo palaikai kremuojami kartu su kitais vaisiais iki 22 savaitės ir bus pagarbiai palaidoti bendrame žmogaus vaisių iki 22 savaitės kape. Ši kapavietė numatyta Šiluvoje.
Kūdikiai jau laidojami Panevėžyje, Šiluvoje, Šiauliuose, Vilniuje, Ukmergėje, Kaišiadoryse.
| Nėštumo laikotarpis | Registracija | Laidojimo tvarka |
|---|---|---|
| Po 22 nėštumo savaičių | Registruojamas LR | Turi būti palaidotas, suteikiama kapavietė ir laidojimo išmoka |
| Iki 22 nėštumo savaičių | Neregistruojamas | Tėvai gali pasiimti iš ligoninės ir palaidoti; nepasiėmus, palaikai kremuojami ir laidojami bendrame kape |
Vaiko Netektis: Sielvartas ir Gijimas
Vaikelio netektis po aborto, nėštumo, gimdymo metu ar po gimimo - labai intensyvus išgyvenimas, o susitaikymo procesas užtrunka. Nesvarbu kokioje nėštumo stadijoje moteris neteko kūdikio, jei šis kūdikis buvo labai svajotas ir lauktas - praradimo skausmas bus labai intensyvus, o susitaikymo procesas ilgas.
Moterys ir šeimos, patyrusios skaudžias kūdikio netektis, dažnai jaučiasi vienišos, paliktos savo skausme, apimtos bejėgystės. Vaiko netektis yra priskiriamas komplikuoto gedulo patyrimui. Sielvartas tampa komplikuotas dėl padidėjusio kaltės jausmo, aplinkinių ignoravimo įvykusios netekties bei dėl staigios, nelauktos ir netikėtos netekties stiprumo. Net, jei moteris pasirinko abortą, po kurio laiko ir ją gali aplankyti gedulas.
Asmenybės bruožai įtakoja, kaip susitaikoma su netektimi. Visi yra skirtingi - vieni jautresni, kiti sunkiau prisitaikantys prie pokyčių, tačiau sielvartas vienaip ar kitaip pasiekia visus ir tik po ilgų pastangų atrandamas gyvenimas iš naujo. Labai svarbu atpažinti tėčio sielvartą ir priimti jo sunkius išgyvenimus. Patiems tėčiams svarbu prisiminti, kad nuo sielvarto nepabėgsi - gedėjimas yra ilgas procesas, kurį lengviau įveikti su artimiausiais savo šeimos nariais.
Kas padeda įveikti sielvartą? Daug dalykų gali padėti - tai parama, palaikymas, pokalbis, atsiminimų apie vaikelį branginimas, bendravimas su kitomis šeimomis, tikėjimas, psichologinė pagalba ir rūpinimasis savimi. Iš šios istorijos matome - nors susitaikymo kelias skausmingas, bet įveikiamas.
Štai viena tėvų, patyrusių netektį, istorija:
„Su vyru džiaugėmės iš laimės, kad turime vienas kitą. Manėme, kad mūsų laimė tęsis. Pradėjau lauktis, koks tai buvo neapsakytas džiaugsmas, mes būsime tėvai. Nėštumas buvo sklandus, ramus, o mes džiaugsmingi. Buvo penkto mėnesio pradžia. Prabudau, būdama visa šlapia. Paskubom vyras kvietė greitąją, bet neištvėręs pats vežė į ligoninę. Tuomet tas kelias buvo toks tamsus ir toks ilgas, nors iki ligoninės vos dešimt minučių kelio. Gydytojas apžiūri ir praneša, kad kūdikio negalės išgelbėti. Norėjosi atsiklaupti ant kelių ir prašyti, kad gydytojas padarytų ką nors, kad tik išgelbėtų. Žiūrėjau į gydytojo akis su prašymu, tas akis ir dabar pamenu. Vaikelį turėjau išgimdyti, sąrėmių skausmai, ir gimsta mažytė mergytė, tada operacija… ir ašarų upeliai. Mes praradome mažąją princesę dėl neaiškių priežasčių. Kurį laiką su vyru nekalbėjome apie tai, buvo skaudu, jautėm vienas kito skausmą, guodėm apkabinimais, prisilietimais. Praėjo geri metai, aš vėl laukiausi. Nuo pat sužinojimo, kad laukiuosi labai saugojau save, saugojo ir vyras, vis pasakydamas, nu dabar tai bus viskas gerai. Prasidėjus trečiam nėštumo mėnesiui jutau silpnumą, apsilankiau pas savo gydytoją. Ir išgirstu: „Jūsų vaikelio širdis sustojo, jus reikia operuoti.“ Nepamenu, kas toliau vyko, tik pabudus po operacijos mačiau šalia sėdinčio vyro ašaras. Aš gėdą jutau, kad negaliu išnešioti vaikelio… Abu verkėme, dabar ir už abu vaikučius, ši netektis mūsų širdis atvėrė, mes verkėm ir klausėm: „Už ką mums taip?“ Abu nesusitvarkėme su vaikučių netektimis, negalėjome net kartu būti, tada ieškojome pagalbos ir gydėmės savo žaizdas, nes mylėjome vienas kitą. Tas gedėjimo kelias buvo sunkus, bet mes sveikome tik tada, kai mokėmės kalbėti apie šį skausmą. Mūsų šeimą vėl aplankė gandrai. Gimė sveikas berniukas, kuris sugrąžino mus į gyvenimą.“
Pagalba ir Parama Netekusiems Kūdikių
Dažnai moteriai ir šeimai reikia paramos, netekus savo kūdikio. Artimieji neretai pasimeta netekties situacijoje ir nori apeiti šitą skaudžią temą. Bent iš dalies susiorientuoti sunkioje situacijoje gali padėti įvairūs ištekliai ir specialistai.
Pagalba teikiama Kauno arkivyskupijos Šeimos centre (Papilio g., tel. (8 37) 207598). Elektroninę bukletų versiją galima rasti www.kūdikionetektis.lt. Jei norite popierinio leidinėlio, kreipkitės į „Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociaciją Gandras“. Ši asociacija gali į medicinos įstaigą ar tėvams pristatyti „Atsisveikinimo su negimusiu kūdikiu dėžutę“.
Yra sukurti specialūs bukletai, skirti padėti įvairiose situacijose:
- „Kai kūdikis miršta prieš gimstant“
- „Informacija tėčiams, netekusiems kūdikio“
- „Grįžimas į darbą po kūdikio mirties“
- „Informacija ir parama seneliams, netekus anūko (ės)“
- „Kitas nėštumas po netekties“
- „Pagalba vaikams po kūdikio netekties“
- „Seksualiniai santykiai po kūdikio mirties“
- „Informacija šeimai ir draugams“
Su kūdikių netektimi iš arti susiduria ir medikai. Juos taip pat paliečia šios netektys, todėl jiems taip pat reikalinga parama ir žinios, kaip elgtis su netektį išgyvenančiais tėvais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
