Diana Nausėdienė (mergautinė pavardė Nepaitė) - pirmoji šalies ponia, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žmona. Kokia ši moteris, savo vyru tikinti be jokių išlygų, o dabar tapusi pirmąja šalies ponia?
Diana Nausėdienė gimė 1964 m. liepos 9 d. Ponia Diana gyveno ir mokėsi Klaipėdoje. Kaip pati yra pasakojusi, augo tradicinėje, inteligentiškoje šeimoje. Šviesaus atminimo tėvas Algimantas buvo tolimojo plaukiojimo žvejybos laivų kapitonas. Kai Diana buvo vaikas, jis plaukiojo jūromis, vėliau dirbo krante. Mama dirbo buhaltere, vėliau - planavimo skyriaus inžiniere. D. Nausėdienė dar turi trejais metais vyresnę seserį Loretą, kuri yra Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė ir vadovauja folkloro ansambliui „Kupolė“.

Apsisprendimas dėl specialybės Dianai buvo sunkus. Ji svyravo tarp aukštosios matematikos ir humanitarinių mokslų. Labiausiai ponia Diana norėjo tapti gydytoja ir gelbėti žmonių gyvybes, tačiau nebuvo gabi chemijai, todėl pasirinko kitą specialybę, kuri vienijo tiksliuosius, inžinerinius ir technologinius mokslus. Moteris studijavo siuvinių technologiją tuomečiame Kauno politechnikos institute (dabar - Kauno technologijos universitetas), mat ją, kaip pati yra sakiusi, žavėjo drabužių kūrimas.
Iki specialybės studijų reikėjo įveikti termodinamiką, inžinerinę grafiką, medžiagų atsparumą. Jos balų vidurkis buvo 4,62 (pagal penkiabalę sistemą), o tai Politechnikos institutui buvo aukštas įvertinimas. Sulaukusi, kol ims dėstyti drabužių modeliavimą, ji ėmė linkti į minimalizmą - į konstrukcijos ir detalės išgryninimą. Tam įtakos turėjo menotyrininkė, kompozicijos dėstytoja Marija Matušakaitė, išleidusi knygų apie Lietuvos bažnyčias ir XIX a. kostiumų istoriją.
1987 m. Diana Nausėdienė baigė siuvimo technologijų studijas Kauno politechnikos institute, Lengvosios pramonės fakultete.
| Metai | Institucija | Fakultetas | Specialybė | Balų vidurkis (penkiabalė sistema) |
|---|---|---|---|---|
| 1987 | Kauno politechnikos institutas | Lengvosios pramonės fakultetas | Siuvimo technologijos | 4,62 |
| Vėliau (tikslūs metai nenurodyti) | Vilniaus universitetas | Tarptautinio verslo mokykla | Tarptautinis verslas | Nenurodytas |

Baigusi studijas, Diana Nausėdienė šešerius metus dirbo „H&M Hennes & Mauritz GBC AB“ atstovybėje Vilniuje. Tuo metu jai teko gilintis į trikotažo gamybos paslaptis, nuolat keliauti ir kontroliuoti kompanijos užsakymų vykdymą keliose Baltijos regiono šalyse, užsiimti kokybės vadyba, standartų priežiūra. Likusi Klaipėdoje, ji tęsė darbą Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Vienas sudėtingiausių to meto etapų buvo, kai ją paskyrė vadovauti atsiliekančiai vaikiškų drabužių ateljė, nes prieš tai gerai susidorojo su technologo darbu kitoje ateljė. Atėjusi suprato, kad pateko į stiprų kolektyvą, kuris tiesiog suvalgo neprofesionalius vadovus. D. Nausėdienė prisimena, kad jos „nesukramtė“ - pripažino. Po to ji gavo pasiūlymą ir pradėjo vadovauti aukščiausios klasės ateljė.
Augindama dukras, D. Nausėdienė Vilniaus universitete baigė Tarptautinio verslo mokyklą. Šeimos finansinę gerovę užtikrino ekonomistu dirbęs G. Nausėda, todėl ponia Diana galėjo atsidėti mažiau pelningam dėstytojos darbui - Tarptautinėje verslo mokykloje prie Vilniaus universiteto studentus moko tarptautinio protokolo.
Gitanas bendraamžę Dianą pamatė būdamas 22-ejų ir savo tėvui pasakė: „Ši mergina bus mano žmona.“ Tas susitikimas galėjo ir neįvykti. Kartais pora juokiasi: „Dievas mus suvedė.“
Diana rašė diplominį darbą „Sudėtingos konstrukcijos moteriškų kostiumėlių kūrimas“. Prieš pat gynimą ji pastebėjo klaidą pagrindiniame brėžinyje. Nebuvo didelė, bet apsisprendė taisyti ir turėjo perbraižyti visus dvylika brėžinių. Trūko laiko. Lyg tyčia paskambino geriausia klasės draugė: „Diana, aš išteku. Šeštadienį atvažiuok į vestuves.“ Diana atsisakė, bet paskambino jos mama ir pasakė, kad draugei jau nupirko dovaną. Prašė nors trumpam parvažiuoti į Klaipėdą. Diana atsikėlė penktą ryto ir galvojo: jeigu pasigausiu taksi ir spėsiu į autobusą, važiuosiu. Auštant ji dar pataikė į balą, sušlapo iki kelių. Autobuso, važiuojančio į Klaipėdą, durys užsitrenkė tą pačią akimirką, kai tik įšoko. O galėjo likti perbraižinėti savo brėžinių. Tikras likimo žaismas!
Tos draugės vardas buvo Lidija. Ji - Gitano pusseserė. Diana to nežinojo. Ji atsimena tik tai, kad vestuvėse mudu buvo skirtingose porose. Ir kad jai buvo kiek nejauku prieš jo poros merginą dėl to, kad Gitanas akivaizdžiai domėjosi ja.
Gitanas kantriai, atkakliai ir švelniai mergino Dianą trejus metus. Po trejų metų draugystės Gitanas ir Diana susituokė ir netrukus susilaukė dviejų dukrų - 26 metų Gedailės ir 23-ejų Ugnės.
Šeimos gyvenimą pora pradėjo atskirai. Gitanas rengė dokumentus vykti į Boną studijuoti, kol dar nebuvo susituokę. Kai susituokė, Dianai greitai gauti vizos nebuvo įmanoma. Tačiau, gavus vizą, jie vienus metus praleido Vokietijoje kartu. Ponia Diana gerai išmoko šnekamąją vokiečių kalbą, todėl Austrijoje, Vokietijoje ar Šveicarijoje jaučiasi lyg namie. D. Nausėdienė sutuoktinį vadina geriausiu draugu. Jos teigimu, kad šeima išlaikytų darnius santykius, svarbu mylėti kito žmogaus trūkumus ne mažiau nei privalumus.

2019 m. gegužės 26 d. Diana Nausėdienė tapo pirmąja šalies ponia. Ponia Diana pasakojo, kad G. Nausėda kandidatuoti į prezidento postą ryžosi tik gavęs abiejų dukrų pritarimą. Ekonomistui apsisprendus kandidatuoti šeima susitarė dėl vieno - dukros viešame politiniame gyvenime nedalyvaus. Šeima prašo ir toliau gerbti dukrų privatumą.
G. Nausėdos žmona dar rugsėjį atlydėjo jį prie Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, kur ekonomistas paskelbė sieksiantis prezidento posto. Šalia ji buvo visos rinkimų kampanijos metu. Greta vyro peties, žvelgdama į jį susižavėjimo kupinu žvilgsniu, stovėjo ir jam sekmadienį laimėjus šalies prezidento rinkimus. Kas ši moteris, uoliai mojavusi ranka S. Daukanto aikštėje susirinkusiai žmonių miniai?
D. Nausėdienė visomis jėgomis talkino vyrui rinkimų kovoje, aplankė daugybę Lietuvos miestelių, kur domėjosi socialinės atskirties ir socialinės rūpybos klausimais. Ji lankėsi senelių, vaikų, pagalbos šeimai namuose bei neįgaliųjų užimtumo, socialinės globos, krizių centruose. Rinkimų naktį D. Nausėdienė kalbėjo: „Po viso šio maratono norėčiau atsiprašyti žmonių, kurių nesugebėjome aplankyti. Bet, patikėkite, mes stengėmės. Iš pradžių važiavome dviese. Vėliau - po vieną, kad kuo daugiau žmonių sutiktume ir tą pažadą, pakalbėti su visais žmonėmis, įgyvendintume. Ir tai mums nepavyko. Tačiau dėkojame visiems žmonėms, kurie atidavė savo balsus, esame nepaprastai jums dėkingi.“
Pirmąja šalies ponia tapusi D. Nausėdienė neneigia: tai - tik labai sunkaus kelio pradžia: „Bet pradėti jį su jūsų parama, šypsenomis, širdimis ir palaikymu mums bus gerokai lengviau ir drąsiau.“ D. Nausėdienė neįvardijo pirmosios ponios, į kurią lygiuotųsi. „Be galo daug stiprių moterų yra Lietuvoje ir pasaulyje, kiekviena kažkuo ypatinga, iš kiekvienos ko nors galima išmokti. Vieno idealo neturiu: pasaulio istorijoje kiekviena turi savo unikalumą. Bet mus jungia pamatinis, sakyčiau, sakralinis dalykas: mes esame tos šviesos, šilumos ir meilės nešėjos - tiek vyrams, tiek vaikams. Turime budėti, kad sielos išliktų šviesios, kad ir kokia sunki kasdienybė susiklostytų. Turime išlikti šiltos ir stiprios. Tegaliu pasakyti, kad pirmosios šalies ponios darbas yra labai svarbus, ji gali daug padėti valstybės reikaluose. Ir čia padėkime daugtaškį.“ G. Nausėda yra sakęs, kad žmona ilgą laiką vengė viešumo, tačiau pamažu prie jo pratinasi ir jai netgi neblogai sekasi.

Diana Nausėdienė yra moteris mįslė. Duomenų apie ją internete beveik nėra. Joks leidinys neįvardija, iš kur parvažiavo arba kokios rankinės neketina pirkti. Kaip jai pavyko neatsidurti dėmesio centre? Tai - sąmoninga pastanga. Ištartas žodis apriboja turinį. Kalbėjimas apie save dirbtinai mažina ratą. Kai išsakai kokią nors viziją, atskleidi tik mažą savo santykio segmentą - su visuomene, praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Ir pasakyti dalykai jau nebeatspindi tavo vidaus. Visomis išgalėmis ji to vengia.
Ji visada jautėsi kiek vyresnė už savo kartos žmones - ne pranašesnė, bet vyresnė. Ponia Diana nemėgsta jokių buities darbų. Dėl gyvenimo tempo, sau keliamų uždavinių ir interesų gausos kartais ji jaučiasi taip, tarsi tuoj susprogs į gabalus. Jai labiausiai įdomu skaityti, stebėti sutiktus žmones ir suvokti, kaip jie gyvena. Ji mėgsta gilintis į vidinio pasaulio dėsnius. Ponia Diana labai mėgsta plaukioti jūroje ir slidinėti. Ypatingas jausmas ją apima kalnuose.
Drabužis jos vertybių skalėje nėra prioritetas - ji jo nesureikšmina. Pamačiusi „ne taip“ apsirengusi žmogų neskuba spręsti apie jo protines, estetines ir kitas galimybes. Tuo momentu, kai ji žiūri, jis gali būti pavargęs, ligotas, prispaustas nepriteklių ar stokoti laiko sau ir savo išvaizdai. Vis dėlto, estetikos ir stiliaus pajautimas matyti ir šiandieniame ponios Dianos garderobe. Ji mėgsta minimalistinio stiliaus drabužius: nieko per daug, bet skoninga ir solidu.
D. Nausėdienė yra sakiusi, kad kiekvienas žmogus gyvenime turi du dalykus - dievišką kibirkštį ir jam paskirtą dalią, kartais labai nelengvą, net negarbingą. Situacijos kasdien verčia spręsti, į kurią pusę stoti, - būti tvirtam ar pasiduoti ir pasitraukti.
D. Nausėdienė sakė ir tokią mintį: „Kaip verslas, kasdien susidurdamas su bet kokiais iššūkiais savo srityje ieško optimalaus sprendimo, ieško geriausios investicijos, geriausio rezultato, lygiai taip pat ir visuomenė visuomeninės diskusijos būdu, akademinės minties, ekspertinės minties, kiekvieno atskirto subjekto minties dėka konsoliduojant, prieinant prie vertingo, turiningo sprendimo bet kurioje srityje, tai yra, iš tikrųjų, naujas žingsnis gerovės link.“

tags: #nausediene #diana #gime