Naujagimio šlapimo spalva: oranžinė ir kiti atspalviai

Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla visa puokštė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas.

Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti gali tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų).

Kūdikio šlapinimosi ypatumai ir normalus šlapimas

Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla visa puokštė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas.

Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes. 3-5 dienos: trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes. 6 ir vėlesnės dienos: naujagimiui per 24 val. Kaip daugelis žinome, naujagimiai išskiria tik nedidelį kiekį šlapimo, o vienkartinės sauskelnės labai gerai jį sugeria. Tad gali būti sunku atskirti, ar sauskelnės šlapios ir ar jūsų kūdikis pakankamai šlapinasi.

Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti gali tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Sveiko žmogaus šlapimas turėtų būti šviesiai geltonos spalvos. Jis turi būti skaidrus, nedrumstas ir be dalelių. Šlapimo spalva subalansuotame šlapime atsiranda dėl urochromo - atliekų produkto, susidarančio skaidant hemoglobiną. Hemoglobinas yra raudonųjų kraujo kūnelių baltymas, leidžiantis deguoniui keliauti po kūną. Raudonųjų kraujo kūnelių kasdien atnaujinama milijonais, todėl organizmas turi suardyti senas ląsteles. Šio proceso metu urochromas patenka į šlapimą geltonos spalvos. Sveiko žmogaus šviežias šlapimas yra neaštraus specifinio aromatinio kvapo. Taip, sveiko žmogaus šviežias šlapimas yra skaidrus.

Šlapimo spalvos pokyčiai ir jų reikšmė

Šlapimo spalva gali daug pasakyti apie jūsų sveikatą, pavyzdžiui, parodyti, ar geriate pakankamai vandens, valgote tam tikrus maisto produktus, vartojate specifinius vaistus. Šlapimas gali būti įvairių spalvų, ir kiekvienas turi skirtingą reikšmę sveikatos būklei.

• Bespalvis šlapimas: Gali reikšti, kad geriate per daug vandens arba vartojate diuretiką.
• Šviesiai geltonas šlapimas: Rodo, kad esate sveikas ir hidratuotas.
• Tamsiai geltonas šlapimas: Yra lengvos dehidratacijos požymis.
• Auksinės spalvos šlapimas: Organizmui trūksta skysčių.
• Rudas šlapimas: Gali reikšti dehidrataciją, kepenų ar inkstų sutrikimus. Taip pat tokia spalva gali signalizuoti, kad sutriko kepenų ar inkstų veikla. O gal valgote daug rabarbarų, alavijų ar pupų? Šie maisto produktai taip pat gali nudažyti šlapimą rudai. Kaip ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, preparatai nuo maliarijos chlorokinas ir primakinas, antibiotikai metronidazolis ir nitrofurantoinas, vidurių laisvinamieji, kurių sudėtyje yra džiovintų kavos pupelių arba kasijų lapų, ir raumenis atpalaiduojantis preparatas metokarbamolis.
• Raudonas ar rausvas šlapimas: Dažniausiai būna nuo kraujo ir gali reikšti auglį, inkstų ligas, prostatos problemas, šlapimo takų infekcijas arba inkstų ar šlapimo pūslės akmenis. Taip pat galimas apsinuodijimas švinu ar gyvsidabriu. Tikėtina ir ne tokia pavojinga priežastis: galbūt pastaruoju metu valgėte daug burokų, rabarbarų ar gervuogių. O gal vartojate tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, antibiotiką rifampiną (rifadiną, rimaktaną) ir vidurių laisvinamuosius, kurių sudėtyje yra kasijų lapų?
• Oranžinis šlapimas: Galimos priežastys: dehidratacija, vaistai, įskaitant kai kuriuos vidurių laisvinamuosius ir chemoterapijoje naudojamus preparatus bei dažnai vartojamą antikoaguliantą varfariną (koumadiną). Oranžinės spalvos šlapimas taip pat gali reikšti tulžies latako ar kepenų sutrikimą. Mitybos veiksniai, lemiantys oranžinį šlapimą, yra didelis morkų suvartojimas, nes šiose daržovėse esanti medžiaga, vadinama karotenu, gali paveikti šlapimo spalvą.
• Mėlynas ar žalias šlapimas: Gali reikšti ryškiai dažytų maisto produktų arba tokių vaistų kaip amitriptilinas, indometacinas (indocinas) ir cimetidinas (tagametas) šalutinį poveikį. Žalsvumo gali suteikti šparagai. Tokias spalvas taip pat gali sukelti reti sutrikimai. Mėlynas šlapimas gali būti susijęs su genetiniu sutrikimu - paveldimąja hiperkalcemija, kuri kartais dar vadinama mėlynų sauskelnių sindromu, nes jį turinčių vaikų šlapimas būna mėlynas.
• Tamsiai rudas šlapimas: Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų).

Kūdikio šlapimo ypatumai pirmosiomis dienomis

Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Jį sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį.

Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, kai dehidrataciją sukelia liga arba jei asmuo negali gerti skysčių. Tai ypač svarbu, jei nėra dehidratacijos paaiškinimo arba ji yra sunki. Dehidratacija gali būti pavojinga visiems, bet ypač mažiems vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono.

Jei kūdikis turi kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, irzlumas, apetito stoka ar vėmimas. Pastebite kraują kūdikio šlapime. Kūdikis šlapinasi rečiau nei įprastai arba šlapimas yra labai koncentruotas. Bet kuriuo atveju, esant abejonių ar įtariant, kad kūdikėlis šlapinasi ne taip, kaip turėtų, nebijokite pasikonsultuoti su gydytoju neonatologu.

Profilaktiniai šlapimo tyrimai vaikams

Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą. Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą.

Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.

Į ką atkreipti dėmesį stebint vaiką šlapinantis?

Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų. Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.

Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti?

Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.

Šlapimo tyrimo atsakymo interpretavimas

Jį analizuodamas gydytojas paprastai dėmesį kreipia į šiuos dalykus:

• Baltymai: Jo visai neturėtų būti.
• Gliukozė: Jos įprastai neturėtų būti, atsiranda sergant cukriniu diabetu ar sutrikus inkstų koncentracinei funkcijai, t. y. gebėjimui koncentruoti (tirštinti) šlapimą.
• Nitritinė reakcija: Ji rodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją.
• Eritrocitai: Priklausomai nuo kiekio, jie gali nudažyti šlapimą rausvai arba net padaryti tamsesnį nei įprastai, nes „atkeliauja“ iš inkstų, o ne šlapimo pūslės.
• Leukocitai: Įprastai neturėtų būti arba gali būti randama labai nedaug. Gydytojo teigimu, drumstas šlapimas gali reikšti infekciją.

tags: #naujagimiu #slapimas #oranzinis

• Norvegijos importo reikalavimai
• Socialinio draudimo stažas Lietuvoje
• Kodėl svarbus įtraukusis ugdymas?
• Kodėl svarbios vaikų lavinimo mokyklėlės?
• Pacientų atsiliepimai apie Antakalnio gimdymo namus