Imunoglobulinai E (IgE): svarba, normos ir tyrimai vaikams

Imunoglobulinai E (IgE) yra antikūnai, kuriuos organizmas gamina reaguodamas į alergenus, tokius kaip žiedadulkės, maistas, gyvūnų plaukai ar pelėsiai. Nors IgE sudaro tik 0,002 proc. viso žmogaus imunoglobulinų kiekio, šie antikūnai stipriausiai iš visų jungiasi su antigenais ir savo receptoriais. Imunoglobulinai E dalyvauja greito tipo sensibilizacijos reakcijose, o jų gamyba ir bendrojo IgE kiekis kraujo serume yra nulemtas genetinių faktorių.

Kada rekomenduojama atlikti IgE tyrimą?

Tyrimą rekomenduojama atlikti, jei jaučiami nuolatiniai ar pasikartojantys alergijoms būdingi simptomai, susiję su odos reakcijomis, kvėpavimo ar virškinimo problemomis. Tai gali būti protarpinis arba nuolatinis niežėjimas, dilgėlinė, degančių akių jausmas, egzema, pykinimas, vėmimas, nuolatinis viduriavimas, čiaudulys, kosulys, nosies užgulimas. Taip pat simptomai, susiję su astma: švokštimas, dusulys, kosulys, spaudimas krūtinėje. Tyrimas taip pat atliekamas, kai dėl viduriavimo gydytojas įtaria parazitinę infekciją.

Bendrojo IgE normos ir amžiaus įtaka

Normalus bendrojo IgE kiekis - 0-100 IU/ml. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad norma priklauso ir nuo amžiaus: nuo gimimo iki 15-16 m. amžiaus IgE kiekis didėja, vėliau pradeda mažėti. Nustatant IgE alergijai diagnozuoti, svarbu žinoti ligonio amžių, nes normos svyravimai, priklausantys nuo ligonio amžiaus, gali keistis šimtus kartų ir daugiau.

Bendrojo IgE normos pagal amžių

• Naujagimiai: 0-1,5 IU/ml
• 1-12 mėnesių: 0-15 IU/ml
• 2-5 metų: 0-60 IU/ml
• 6-9 metų: 0-90 IU/ml
• 10-15 metų: 0-200 IU/ml
• Suaugusieji: 0-100 IU/ml

Specifinis IgE: kas tai ir kodėl jis svarbus?

Alergenui specifinis IgE (imunoglobulinas E) yra antikūnas, kurį organizmas gamina reaguodamas į tam tikrą alergeną, sukeliantį alerginę reakciją. Specifinio IgE lygio tyrimai atliekami norint nustatyti, ar žmogus turi jautrumą tam tikram alergenui (pvz., maistui, žiedadulkėms, gyvūnų plaukams ar dulkių erkutėms). Specifinio IgE kiekis organizme rodo, kaip imuninė sistema reaguoja į konkretų alergeną, ir padeda diagnozuoti alergines ligas, pavyzdžiui, alerginį rinitą, astmą, atopinį dermatitą ar maisto alergijas.

Specifinio IgE lygio normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, tačiau paprastai nustatomi šie intervalai:

1. 0-0,35 kUA/l - labai žemas ar neaptinkamas lygis: dažniausiai rodo, kad nėra alergijos.
2. 0,36-0,70 kUA/l - žemas lygis: galima lengva alerginė reakcija.
3. 0,71-3,50 kUA/l - vidutinis lygis: gali reikšti alergiją, kuri gali sukelti simptomus.
4. 3,51-17,5 kUA/l - aukštas lygis: dažniausiai reiškia reikšmingą alerginį jautrumą.
5. 17,6 kUA/l ir daugiau - labai aukštas lygis: paprastai susijęs su stipriomis alerginėmis reakcijomis.

Padidėjusio IgE reikšmė

Padidėjusi IgE koncentracija kraujyje parodo galimą alergiją vienam arba keliems alergenams. Tačiau žymus bendrojo IgE padidėjimas parodo aktyvią alerginę reakciją, tačiau neatskleidžia alergijos tipo, nenurodo, kam asmuo yra alergiškas. Padidėjęs IgE kiekis būdingas alerginių, parazitinių, kai kurių virusinių infekcijų metu bei kai kurių imunodeficitų, uždegiminių (autoimuninių) ligų metu.

Svarbu suprasti, kad bendrojo IgE nustatymas nėra tikslus metodas alerginių ligų diagnozavimui. Normalus bendrojo IgE kiekis neekskliuduoja alerginės ligos buvimo, o padidėjęs kiekis gali būti nustatomas ir nealergiškiems žmonėms. Šiuolaikinėse alerginių ligų diagnostikos ir gydymo gairėse nurodoma diagnostikoje nenaudoti bendrojo IgE kiekio, o rinktis odos dūrio mėginius ir/ar specifinius IgE kraujyje.

tags: #imunoglobulinas #e #norma #vaikams

• Nevaisingumo gydymas: išsamus vadovas poroms
• Svarbiausia apie skiepus vaikams
• Vaiko globos įstatyminiai klausimai
• Ieškote darbo? Sužinokite balandžio mėnesio rinkos tendencijas
• Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Butkevičius