Gimdos kaklelio polipas yra gerybinis navikas, kuris susidaro gimdos kaklelio audiniuose. Gimdos kaklelis yra siaura kanalo dalis, jungiantis gimdą su makštimi. Jis atlieka svarbų vaidmenį moters reprodukcinėje sistemoje, nes yra barjeras tarp išorės aplinkos ir gimdos. Gimdos kaklelio polipas yra gerybinis auglys, kuris gali būti mažas arba didelis, ir dažnai neturi jokių simptomų. Šie polipai gali būti skirtingos formos ir dydžių, ir nors jie dažniausiai yra nekenksmingi, kai kurie gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, kraujavimą ar infekcijas.
Gimdos kaklelio polipų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jie gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais organizme. Taip pat gali turėti įtakos uždegiminiai procesai, lėtinės infekcijos ar mechaniniai dirgikliai.
Gimdos kaklelio polipai - tai iškila arba plokščia gleivinės atauga, su aiškiai atsiribojančiu nuo likusios gleivinės pagrindu. Gimdos kaklelio polipas yra mažas, pailgas auglys, išsikišęs iš gimdos kaklelio. Šie polipai gali būti įvairaus dydžio - nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Paprastai jie yra minkšti ir gali būti raudonos, violetinės arba šviesios spalvos. Gimdos kaklelio polipai skirstomi į endocervikalinius polipus, kurie atsiranda iš gimdos kaklelio kanalo, arba ektocervikalinius polipus, kurie išsivysto išoriniame gimdos kaklelio paviršiuje. Gimdos kaklelio polipai dažnai siejami su lėtiniu gimdos kaklelio uždegimu, kurį gali sukelti įvairios infekcinės ligos. Tokios ligos kaip lėtinis cervicitas, dažnai atsirandantis dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI), tokių kaip chlamidija ar žmogaus papilomos virusas (ŽPV), gali prisidėti prie gimdos kaklelio polipų vystymosi.

Daugeliu atvejų gimdos kaklelio polipai nesukelia jokių simptomų. Tačiau nėštumo metu, dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusio kraujotakos gimdos kaklelyje, polipas gali pradėti kraujuoti. Kai kurioms moterims pasireiškia nereguliarus kraujavimas, menstruacinis kraujavimas, kuris trunka labai ilgai, tarpmenstruacinis kraujavimas tarp dviejų mėnesinių ciklų, pernelyg didelis menstruacinis kraujavimas, kraujavimas iš makšties po menopauzės, skausmas ir kraujavimas lytinių santykių metu, arba nesugebėjimas pastoti (nevaisingumas).
Gimdos kaklelio polipų diagnostika dažniausiai prasideda nuo ginekologinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali pastebėti polipus. Norint patvirtinti diagnozę, gali būti atliekama kolposkopija - procedūra, kurios metu naudojamas specialus prietaisas, leidžiantis detaliau apžiūrėti gimdos kaklelio audinius. Nėštumo metu, siekiant išvengti painiavos su kitomis ligomis, tokiomis kaip gimdos kaklelio vėžys, tyrimų metu nustatyti pažeidimai turi būti nuodugniai ištirti. Tais atvejais, kai įtariamas polipas, diagnozė turi būti patvirtinta atlikus būtinus tyrimus.
Ginekologinių tyrimų metu kartais gali būti matomi iš gimdos išsikišę polipai. Tačiau kadangi tokius matomus darinius galima supainioti su įvairiomis ginekologinėmis ligomis, vien ginekologinės apžiūros neužtenka. Ligą galima diagnozuoti remiantis patologiniu mėginio, paimto iš stebėto darinio, tyrimu. Jei atliekamas gimdos ertmės pripildymas skysčiu vaizdavimo tikslais naudojant ultragarsą, žinomas kaip histeroskopija, taip pat gali būti aptikti radiniai, galintys sukelti įtarimą dėl polipo. Visais įtartinais atvejais, rodančiais endometriumo polipus, atliekama histerosalpingografijos (HSG) procedūra, siekiant nustatyti aiškią diagnozą. Tai leidžia tiksliai nustatyti, ar yra polipas, ir, jei taip, jo dydį, vietą ir skaičių.
Jei pasireiškia nenormalus kraujavimas, stiprus dubens skausmas ar kiti nerimą keliantys simptomai, turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Gimdos kaklelio polipų gydymas priklauso nuo jų dydžio, simptomų ir bendros paciento sveikatos. Nėštumo metu gydymo taktika yra individuali. Kai kurioms moterims rekomenduojama nesimylėti, vengti vaginalinių apžiūrų. Gali būti, kad polipas per gimdymą pasišalins pats arba dar iki gimdymo. Taip pat svarbu žinoti, kad polipas gali pakraujuoti.
Kai kuriais atvejais, jei polipas yra aptiktas labai anksti ir nekraujuoja, gydytojas gali jį išoperuoti, sakydamas, kad vėliau būtų galima bijoti, jei jis pradėtų kraujuoti. Po operacijos pašalintas polipas siunčiamas patologiniam tyrimui, siekiant galutinai nustatyti, ar jis piktybinis. Paprastai pacientai išleidžiami tą pačią dieną po procedūros, todėl hospitalizuoti nereikia.
Jei ginekologų nustatyti polipai nepašalinami, jie gali išaugti, pakenkti gimdai, sukelti nevaisingumą, gali išsivystyti į vėžį, išplisti į aplinkinius audinius ir organus bei kelti grėsmę gyvybei.
Gimdos kaklelio polipų prognozė paprastai yra palanki, ypač kai jie aptinkami anksti ir tinkamai gydomi. Dauguma polipų yra gerybiniai ir nesukelia rimtų sveikatos problemų.
Nors pasikartojimo tikimybė yra reta, po operacijos pacientės turi reguliariai tikrintis pas ginekologą.
Nors daugeliu atvejų polipai yra gerybiniai, svarbu, kad moterys būtų informuotos apie jų buvimą ir galimas komplikacijas, todėl reguliarios ginekologinės apžiūros yra būtinos. Gimdos kaklelio polipai yra dažni gerybiniai dariniai, galintys paveikti moterų reprodukcinę sveikatą. Nors jie dažnai nesukelia simptomų, būtina juos stebėti ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda kokių nors nerimą keliančių simptomų.
Kai kuriais atvejais, jei yra bent menkiausias spėjimas, kad gimdos ar kiaušidžių darinys yra piktybinis, būtina operacijos metu nedelsiant morfologiškai jį ištirti. Gimdos kaklelio polipai paprastai nėra susiję su nevaisingumu.
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

Klinikoje subūrėme patyrusių ir kvalifikuotų specialistų komandą, kartu tobulėjame ir siekiame naujų ambicingų tikslų tiek medicinos, tiek mokslo srityse. Daugelis mūsų gydytojų aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose, konferencijose ir kongresuose, kuriuose dalijasi savo žiniomis ir patirtimi.