Naujagimių sepsis: svarbi informacija tėvams ir specialistams

Tik ką gimęs kūdikėlis yra be galo pažeidžiamas ir atviras įvairiausioms infekcijoms. Naujagimių sepsis - tai sunki, kritinė medicininė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos, kuria dažniausiai serga kūdikiai per pirmąsias 28 gyvenimo dienas. Ši būklė atsiranda tada, kai kūdikio organizmas itin jautriai reaguoja į infekciją ir sukelia plataus masto uždegimą, galintį sukelti organų nepakankamumą ir mirtį.

Sepsio klasifikacija ir priežastys

Sveikatos priežiūros specialistai naujagimių sepsį skirsto į dvi kategorijas pagal ligos pradžios laiką:

• Ankstyvasis naujagimių sepsis pasireiškia per pirmąsias 72 gyvenimo valandas. Šiuo atveju naujagimiai užsikrečia nuo mamos dar prieš gimdymą arba jo metu, dažniausiai dėl vertikalaus bakterijų perdavimo.
• Vėlyvasis naujagimių sepsis pasireiškia vėliau nei po trijų parų (dažniausiai antrą-trečią gyvenimo savaitę), kai naujagimis jau būna namuose. Šios formos atveju užsikrečiama po gimdymo nuo aplinkoje esančių bakterijų, dažnai perduodamų per medicininę įrangą (kateterius, intubacinius vamzdelius).

Pagrindinė naujagimių sepsio priežastis - bakterinės infekcijos. Dažniausi sukėlėjai yra B grupės β hemolizinis streptokokas (GBS), žarnyno lazdelė (E. coli), listerija ir hemofilus.

Rizikos veiksniai

Nors šia liga gali susirgti bet kuris naujagimis, tam tikriems kūdikiams rizika yra didesnė:

1. Neišnešioti naujagimiai: jų imuninė sistema dar nėra subrendusi, jie neturi antikūnų, kurie apsaugotų nuo bakterijų.
2. Mažas gimimo svoris: didina jautrumą infekcijoms.
3. Motinos veiksniai: karščiavimas gimdymo metu, priešlaikinis gimdymas, ilgai trukęs bevandenis periodas, B grupės streptokoko nešiojimas.
4. Žemas Apgar balas: gali rodyti galimas sveikatos problemas ir didesnę sepsio riziką.

Kaip atpažinti sepsio simptomus?

Sepsio simptomai dažnai yra nespecifiniai ir būdingi kitoms ligoms, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti kūdikio būklę. Dažniausi požymiai:

• Temperatūros nestabilumas (pakilimas arba kritimas).
• Apetito stoka (atsisakymas žįsti krūtį).
• Apatija, letargija arba, atvirkščiai, dirglumas ir neramumas.
• Kvėpavimo sutrikimai (sunkus kvėpavimas).
• Odos spalvos pokyčiai (pamėlimas, ryški gelta, blyškumas ar vėsi oda).
• Svorio augimo sulėtėjimas.

Į gydymo įstaigą būtina kreiptis nedelsiant, jei pastebite šiuos simptomus arba jei naujagimis daugiau nei 12 valandų nesišlapino ir nesituštino.

Diagnostika ir gydymas

Nėra tiesioginių rodiklių, kurie iš karto padėtų nustatyti infekciją, todėl diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Medikai vertina mamos rizikos veiksnius, klinikinius požymius, atlieka laboratorinius tyrimus (kraujo pasėlius, bendrą kraujo tyrimą, C reaktyviojo baltymo nustatymą).

Sepsio gydymas privalo būti skubus. Pagrindiniai gydymo komponentai yra intraveniniai plataus spektro antibiotikai, dozuojami pagal kūdikio svorį ir išnešiotumo amžių, bei palaikomoji terapija (skysčių infuzijos). Gydymo trukmė priklauso nuo nustatyto sukėlėjo ir klinikinės būklės (paprastai 7-21 diena).

Prevencija ir motinos vaidmuo

Būsimoji mama gali prisidėti prie infekcijos rizikos mažinimo:

• Laikytis asmens higienos taisyklių.
• Kruopščiai gydyti visas infekcijas (dantų, šlapimo takų) nėštumo metu.
• Reguliariai lankytis moterų konsultacijoje.
• 35-37 nėštumo savaitę atlikti pasėlį dėl B grupės β hemolizinio streptokoko nešiojimo.

Svarbu nepamiršti, kad motinos pienas yra idealus maistas naujagimiui, padedantis stiprinti jo imunitetą, o žindymas užmezga glaudų emocinį ryšį tarp mamos ir kūdikio.

tags: #naujagimiu #sepsis #sam

• Pagrindas jūsų LEGO kūrybai
• Praeities liudininkės – senos vaikiškos knygos
• kūdikio komforto ir apsaugos sprendimas
• greiti pusryčiai su lavašu ir kiaušiniais
• Išsamiau apie „Vilnelės“ mokyklos tinklalapio nuostatus