Atvejo Analizė Vaikams Su Specialiaisiais Poreikiais
Atvejo analizė yra išsamus ir detalus individualaus asmens, grupės ar situacijos tyrimas. Šiame straipsnyje nagrinėsime vaiko atvejo analizės pavyzdžius, metodus ir svarbiausius aspektus, siekiant suprasti vaiko raidą, problemas ir galimus sprendimus. Atvejo analizės objektas - vaikas, jo socialinė aplinka, ugdymosi poreikiai ir sunkumai. Tikslas - įvertinti vaiko situaciją, nustatyti poreikius ir parengti individualizuotą pagalbos planą. Uždaviniai apima stebėjimą, analizę, įvertinimą ir rekomendacijų teikimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais metodais, įskaitant stebėjimą, pokalbius, dokumentų analizę ir testavimą.
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio.
Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse. Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų.
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.
Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei.
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.
Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę.
Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas.
Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Į pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą įrašomi ugdymo programos dalykų pavadinimai, jų kodai, dalykų metiniai įvertinimai. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Atvejo Analizės Metodologija
Atvejo analizė - tai kampanijos, projekto ar naudojimo atvejo analizė. Atvejo analizėje turi būti aiškiai parodyti rezultatai, nustatyta, ar tai sėkmė ar nesėkmė, išanalizuoti priežastiniai veiksniai ir pateiktos rekomendacijos ateičiai. Rinkodaros atvejo analizės tikslas - įrodyti potencialiems klientams, kad galite padėti išspręsti jų problemą. Tai turinio dalis, pasakojanti istoriją, kaip jūsų įmonė padėjo ankstesniam ar esamam klientui įveikti tam tikrus sunkumus.
Atvejo analizės yra svarbi rinkodaros piltuvo dalis ir geriausiai veikia jo apačioje, nes tokį turinį dažniausiai skaito ar ieško tie, kurie jau beveik pasiryžę pirkti. Todėl verta stengtis pateikti savo atvejo analizes platesnei auditorijai. Naudojant atvejo analizės šabloną galima užtikrinti, kad jūsų kampanija turės viską, ko reikia klientų dėmesiui patraukti ir paskatinti juos žengti paskutinius žingsnius iki pirkimo.
Taikant atvejo analizę socialiniuose tyrimuose svarbu apsibrėžti, kas yra analizės vienetas ir kas yra atvejo analizės kontekstas arba kontekstai. Pasirinkti teoriniai konstruktai naudojami kaip modelis, su kuriuo siekiama palyginti gautus duomenis. Harley (2004) apibrėžia atvejo studiją kaip nuoseklų fenomeno, susijusiame kontekste, tyrinėjimą, paprastai renkant duomenis tam tikrą laiko atkarpą. Tokio tyrimo tikslas paprastai yra pateikti konteksto procesų analizę, kurie atskleistų teorinius tyrinėjamo reiškinio aspektus. Todėl atvejo studijos gali būti taikomos kaip kompleksinio tyrimo dalis, siejant su kitais tyrimų metodais.
Pasirinkto atvejo (ar atvejų) identifikavimas ir atvejo ribų nustatymas. Pirmiausia apsibrėžiama, kas bus laikoma tyrime „atveju“ (asmens patirtis, įvykis ar situacija), tuomet bandoma nustatyti atvejo ribas. Duomenų rinkimas. Duomenų analizė. Pirmiausiai pateikiama kuo išsamesnis atvejo ir jo konteksto (situacijos) aprašymas, analizuojant atvejo istoriją, įvykių seką, veikėjus ir panašiai. Toliau paprastai seka temų analizė, kurioje tyrėjas dėmesį sutelkia į kelių temų, kelių dalykų analizę. Taip pat dėmesys skiriamas konteksto, aplinkybių, sąlygų analizei ir aprašymui. Jeigu atliekama kelių atvejų analizė, tyrėjas pirmiausiai aprašo kiekvieną atvejį atskirai. Rezultatų interpretavimas.
Stebėjimas ir analizė yra esminiai atvejo analizės komponentai. Jie leidžia socialiniam darbuotojui ar kitam specialistui rinkti informaciją apie vaiko elgesį, socialinę sąveiką, kalbos ir komunikacijos gebėjimus, stereotipinį elgesį, interesus ir sensorinius ypatumus.
Socialinė sąveika yra svarbus rodiklis, atspindintis vaiko gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais. Stebint socialinę sąveiką, galima įvertinti, kaip vaikas elgiasi su bendraamžiais, suaugusiaisiais, kaip jis reaguoja į konfliktus ir kaip geba užmegzti bei palaikyti santykius.
Kalbos ir komunikacijos gebėjimai yra būtini vaiko socialinei ir emocinei raidai.
Stereotipinis elgesys ir riboti interesai gali būti autizmo spektro sutrikimų požymiai, tačiau jie taip pat gali atsirasti dėl kitų priežasčių. Stebint vaiko elgesį, svarbu atkreipti dėmesį į pasikartojančius judesius, ritualus, obsesijas ir kitus neįprastus elgesio modelius.
Sensoriniai ypatumai yra susiję su vaiko jautrumu įvairiems dirgikliams, tokiems kaip garsas, šviesa, skonis, kvapas ir lytėjimas. Kai kurie vaikai gali būti ypač jautrūs arba nejautrūs tam tikriems dirgikliams, o tai gali turėti įtakos jų elgesiui ir savijautai.
Planavimas ir įvertinimas yra neatsiejami atvejo analizės etapai. Planavimas apima tikslų nustatymą, veiksmų strategijos kūrimą ir išteklių planavimą. Įvertinimas leidžia įvertinti, ar pasiekti užsibrėžti tikslai ir ar pasirinkta strategija buvo veiksminga.
Planavimo Etapai:
- Pasiruošimas: Prieš susitinkant su šeima ar vaiku, svarbu atitinkamai pasiruošti, surinkti informaciją apie vaiko socialinę grupę ir problemas.
- Įvertinimas: Įvertinti situaciją, surinkti informaciją apie visus žmones, supančius berniuką, visas sistemas, dalyvaujančias šiame procese. Svarbiausia tai, kaip pats klientas suvokia ir jaučia problemą bei situaciją.
- Plano sudarymas: Rengiant planą, labai svarbu orientuotis į klientą, jis neturi likti nuošalyje.
Atvejo Analizės Pavyzdžiai
Šiame straipsnyje pateikiami specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų atvejų analizės pavyzdžiai, apimantys išsamų vaiko pristatymą ir rekomendacijas. Aptariami mokinių ugdymosi poreikiai, sunkumai, ypatumai ir charakterio savybės. Taip pat nagrinėjami psichologinio ir logopedinio vertinimo rezultatai bei pedagogo išvados.
Atvejo Analizė: Gintas
Atvejo analizėje aptariamas berniukas vardu Gintas, kuris mokosi 4 klasėje pagal individualizuotas Bendrąsias pagrindinio ugdymo programas. Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje jam nustatyti specifiniai mokymosi (rašymo, skaitymo) sutrikimai ir vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Išvadose siūloma teikti specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą.
Biografiniai Duomenys
Ginto mama netekėjusi, vaiką augina viena. Tėvas vaiku nesirūpina, mažai bendrauja. Mama baigusi kolegijoje vadybą, pagal specialybę darbo neranda, dirba mokykloje mokytojo padėjėja. Moteris vaiku rūpinasi, stengiasi padėti mokytis, tačiau pati dažnai būna suirzusi, greitai netenka kantrybės jei Gintui ima nesisekti.
Mokinio Ypatumai ir Charakterio Savybės
Mokinys per pamokas būna drausmingas, atidžiai klausosi, bando užsirašyti nurodytą informaciją, drovisi atsakinėti. Jeigu pamokos metu atliekama projektinė užduotis, vaikas lieka nuošalyje, tačiau, pristatant darbą, noriai vykdo draugų pavestą užduotį. Berniukas draugiškas, mėgstamas, ramaus būdo, labai stengiasi mokytis.
Psichologinis Vertinimas
Galios: stiprioji pusė yra regimoji atmintis, perrašinėjimo greitis ir tikslumas, informacijos apdorojimo greitis, dirbant pagal pavyzdį. Sunkumai: būna labai įsitempęs, nerimastingas, bendraujant stebimos labai stiprios emocinės ir psichosomatinės reakcijos. Psichologės teigimu, berniukas labai nepasitiki savimi. Labai žemi mintino skaičiavimo įgūdžiai, labai prastas nuovokumas kasdieniniame gyvenime, labai žemas atsparumas trukdžiams, silpna trumpalaikė girdimoji ir ilgalaikė atmintis. Jam labai sunku mintis išreikšti žodžiais. Vyrauja konkretus mąstymas, stebima veiklos strategijų stoka.
Logopedinis Vertinimas
Galios: garsų artikuliacija kalbos sraute pakankamai raiški, ištaria sudėtingesnės garsinės skiemeninės struktūros žodžius. Pasyvusis žodynas gausesnis už aktyvųjį. Vyrauja daiktavardinė, veiksmažodinė leksika. Pakankamai tiksliai vartoja prielinksnius. Žino apibendrinančių sąvokų, parenka antonimų, pavadina ypatybes. Geba atlikti užduotis pagal pateiktą pavyzdį. Kalba vientisiniais išplėstiniais sakiniais.
Mokymosi Sutrikimų Priežastys
Sutrikęs girdimasis suvokimas, foneminė klausa. Neatlieka garsinės analizės ir sintezės. Nepakankamai išlavėjusi vizualinė-motorinė koordinacija, silpni girdimojo suvokimo įgūdžiai. Sunkiai sekasi atlikti aritmetinius veiksmus. Nepakankamai susiformavusios dydžio, laiko, erdvės sąvokos. Reikia kelis kartus pakartoti, paaiškinti užduotis.
Rekomendacijos Ugdymuisi
Rekomendacijos ugdymuisi nurodomos PPT: Pritaikyti lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo bendrąsias programas, teikti specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo pagalbą. Vertinimas PPT dėl išvados tikslinimo po 2 metų.
Dirbant su vaiku, turinčiu mokymosi sutrikimą, svarbu palaikyti ir skatinti teigiamą mokinio mokymosi motyvaciją, ugdyti nepakankamai išlavėjusius gebėjimus ir pažintinius procesus, mokyti atlikti skiemenų, žodžių garsinę ir sintezę, lavinti foneminę klausą, taikyti alternatyvaus mokymo metodus, individualizuoti mokymą ir vertinti pasiekimus individualiai.
Atvejo Analizė: Tomas
Probleminio mokymo tikslas - ištirti pradinio ar pagrindinio ugdymo pakopos mokinio specialiuosius matematinio ugdymosi poreikius bei pateikti rekomendacijų, mokomųjų užduočių šio mokinio matematinių gebėjimų ugdymui.
Tomo Galios ir Sunkumai
Tomo galios bei mokymosi pasiekimai, nurodomi PPT: Pažįsta pagrindines geometrines figūras, klasifikuoja jas pagal dydį, organizuoja į nesudėtingą erdvinę visumą. Pažįsta spalvas, nesudėtingus vizualinius stimulus susieja su kalbine informacija. Atlieka nesudėtingas kopijavimo užduotis. Pasako savo vardą, amžių. Skaičius pažįsta. Įvardija spalvas, parodo geometrines figūras. Supranta keletą sąvokų. Pažįsta kelias raides. Užrašo savo vardą, kopijuoja raides, skaitmenis.
Tomo sunkumai nurodomi PPT: Tyrimo pradžioje kontaktas nepakankamai pilnavertiškas - nepalaiko verbalinio kontakto, nenoriai reaguoja į padrąsinimus, emociškai jautrus, nepasitiki savo jėgomis. Psichinė veikla asteniška, stimuliuotina. Dėmesio koncentracija silpna, faktinės informacijos apie artimiausią gamtinę, socialinę aplinką stoka. Berniukui labai sunku mintis išreikšti žodžiais, verbalinis supratingumas skurdus. Nepakankamai išlavėjusi vizualinė-motorinė koordinacija, silpni girdimojo suvokimo įgūdžiai. Sunkiai sekasi atlikti aritmetinius veiksmus. Nepakankamai susiformavusios dydžio, laiko, erdvės sąvokos. Reikia kelis kartus pakartoti, paaiškinti užduotis.
Rekomendacijos Ugdymuisi
Rekomendacijos ugdymuisi nurodomos PPT: Pritaikyti lietuvių k., matematikos, pasaulio pažinimo bendrąsias programas, teikti specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo pagalbą. Vertinimas PPT dėl išvados tikslinimo po 2 metų.
Vaiko su Dėmesio Sutrikimu Atvejo Analizė
Šiame savarankiškame darbe išanalizavau vaiko, turinčio dėmesio sutrikimą, atvejį. Aprašiau ir pateikiau vaiko demografinius duomenis, išvadas apie specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, išanalizavau kaip vaiko situaciją mato skirtingi ugdymo proceso dalyviai. Perskaičiau ir aprašiau susijusią mokslinę literatūrą konkrečiu atveju. Pateikiau ugdymo strategijas bei rekomendacijas pasitelkdama teigiamu požiūriu į vaiką, turintį sunkumų, pastebint jo stipriąsias savybes.
Atvejo tikslas: išanalizuoti vaiko, turinčio dėmesio sutrikimą, ugdymo teorijas, jų sąsajas su įvairia literatura bei pateikti rekomendacijas, kaip ugdyti vaikus, turinčius dėmesio sutrikimų.
Uždaviniai:
- Pateikti dėmesio sutrikimo sampratą, nurodant sunkumų prigimtį, atsiradimo priežastis bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimo nustatymo būdą.
- Remiantis turimais duomenimis apie vaiką, išskirti mokinio galias bei ugdymosi sunkumus. Ypač didelį dėmesį skirti mokinio galioms.
- Stebėti ir įvertinti, analizuojant kiekvieno ugdymo proceso dalyvių įnašą (vaiko, mokytojų, tėvų, specialistų, bendraamžių ir kt.) „kokiomis akimis“ jie mato vaiko situaciją? Koks mokinio ugdymo modelis būdingas vienam ar kitam dalyviui?
- Pateikti rekomendacijas ugdymo proceso dalyviams konkrečiu atveju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
