Kaip visapusiškai apsaugoti naujagimį nuo infekcijų ir kitų pavojų

Imuninės sistemos vystymasis ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu turi įtakos vaiko sveikatai ateityje. Vos tik gimusio kūdikio imunitetas nėra pakankamai išsivystęs, todėl reikia laiko, kad jis išmoktų reaguoti į patogenus.

Imuninės sistemos stiprinimas nuo pat gimimo

Per pirmąsias tūkstantį gyvenimo dienų tinkama mityba padeda užtikrinti, kad vaiko imunitetas būtų stiprus. Gerai funkcionuojanti imuninė sistema mažina alergijų pasireiškimo riziką bei imlumą infekcijoms ir apsaugo nuo autoimuninių ligų.

Nėštumo metu mažylis per placentą pasisavina Jūsų antikūnius. Žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos yra vienas svarbiausių imunitetą stiprinančių veiksnių. Šios bakterijos kūdikio žarnyne pradeda formuotis gimdymo metu ir netrukus po gimimo. Natūralaus gimdymo metu vaikas iš motinos gimdymo takų pasisavina natūralią mikroflorą - tai pirmoji jo imuniteto apsauga.

Žindymas ir motinos pienas suteikia apsaugą ir motinai, ir vaikui. Motinos piene yra prebiotikų, kurie yra nesuvirškinami angliavandeniai. Jie gerina virškinimo sistemos mikrobiotą ir stiprina mažylio organizmo apsaugą. Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį bent 3 mėn.

Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės). Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.

Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti. Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.

Bendrosios infekcijų prevencijos priemonės

Geriausia apsauga - tai kuo mažiau lankytis įvairiose žmonių susibūrimo vietose (parduotuvėse, įvairiuose renginiuose ir t.t.). Tiek pačiam vaikui, tiek ir tėveliams rekomenduojama tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti, tėvams ir lankytojams laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų - prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas, neplautomis rankomis stengtis neliesti vaiko akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas.

Naujagimio higiena: kasdienė priežiūra

Tam, kad kūdikis augtų sveikas, reikia skirti nemažai dėmesio jo higienai. Be reguliaraus maudymo, sauskelnių keitimo ir užpakaliuko priežiūros dar reikia pasirūpinti akių, ausų, nosies, burnos, bambos, plaukų, rankų švara. Tačiau tai nereiškia, kad mažylis turi būti sterilus nuo galvos iki kojų, visi paviršiai namuose, jo žaislai, kiti daiktai nuolatos dezinfekuojami.

Akių priežiūra

Kūdikio akis reikia valyti kiekvieną dieną, ryte. Jas patariama valyti švariu vatos tamponėliu ar diskeliu, suvilgytu kambario temperatūros vandeniu braukiant nuo išorinio akies kampo link vidinio. Geriausia kiekvienai akiai naudoti atskirą vatos diskelį ar tamponėlį. Galima įsigyti ir specialias sterilias vienkartines servetėles, skirtas akių vokų valymui. Jos pašalina nešvarumus ir dirgiklius.

Ausučių valymas

Ausys taip pat turi būti valomos kasdien. Tam prireiks vienkartinės servetėlės arba vatos ir šilto vandens. Sudrėkinus servetėlę arba vatos diskelį būtina nuspausti, kad būtų pašalintas vandens perteklius. Servetėle patogu užsivynioti ant piršto ir švelniai išvalyti ausytės vidų giliai nekišant į ausies landą. Po to neužmirškite nuvalyti sritį už ausų, kur dažnai susikaupia nešvarumų ir visą ausies išorę. Muilo geriau nenaudoti, nes jis sausina jautrią kūdikio odelę, be to, jo gali patekti į vidinę ausį.

Nosytės higiena

Ką tik gimusio vaikelio nosies gleivinė yra ypač jautri ir švelni, todėl jai reikia kasdienės priežiūros net tada, kai mažylis neserga kvėpavimo takų infekcijomis ir neturi slogos. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais rekomenduojama kūdikiams nosytės vidų valyti profilaktiškai, kiekvieną dieną, tam užtenka susukto vatos diskelio, sudrėkinto paprastu vandeniu. Jokiu būdu negalima naudoti kosmetinių krapštukų. Kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus.

Burnos ir dantenų valymas

Gydytojai odontologai pataria naujagimio dantenas pradėti valyti tada, kai dantys dar nėra išdygę. Po kiekvieno maitinimo išvalant dantenas drėgnu marlės gabalėliu sudaroma švari aplinka būsimiems dantims. Dantų šepetėlis neturi būti naudojamas iki tol, kol nepradeda dygti krūminiai dantys, priekinius paprasta nuvalyti tiesiog apie pirštą apvyniotu sudrėkintu marlės gabalėliu, arba nusipirkti kūdikių dantims valyti skirtą antpirštį. Naudojant šepetėlį jis būtinai turi būti minkštas, taip pat svarbu pasirinkti būtent kūdikiams skirtą dantų pastą, kuri pradedama naudoti išdygus dantims.

Bambos virkštelės priežiūra

Naujagimio virkštelės likučio, kuris paprastai nukrenta per 7-21 dienas ir gyjančios bambos priežiūra yra viena svarbiausių higienos procedūros. Bambą, kol virkštelė nenukritusi, reikia valyti vandeniu sudrėkintu vatos diskeliu ar marlės gabalėliu. Svarbu gerai išvalyti ne tik odą aplinkui virkštelę, bet ir po ja, sunkiau pasiekiamas vietas patogiausia valyti drėgnu kosmetiniu vatos krapštuku. Drėgmės perteklių reikėtų nusausinti. Pagal naujausias rekomendacijas dezinfekuojančių priemonių naudoti nepatartina, tačiau dėl to geriausia pasitarti su gydytoju, kuris įvertins individualią situaciją. Nukritus virkštelei reikia ir toliau rūpintis bambos švara, ypač jei ji įdubusi, nes tokiu atveju joje gali kauptis nešvarumai.

Plaukų ir nagų priežiūra

Kūdikio plaukus užtenka plauti du kartus per savaitę, kai jis maudomas, tam turi būti naudojamas vaikiškas šampūnas. Kadangi plaukučių mažyliai dažniausiai turi ne tiek daug, šampūno užtenka keleto lašų. Plaunama švelniais masažuojančiais judesiais, ypač momenėlio zonoje, jei jis dar neužsidaręs. Visada atidžiai perskalaukite plaukus, kad neliktų šampūno likučių, nes jie gali sudirginti galvos odą. Po to iššukuokite minkštu kūdikiams skirtu šepečiu ar šukomis.

Pirmąsias dvi savaites naujagimiui nagų kirpti nerekomenduojama, tačiau jie yra gana aštrūs, todėl tokiais atvejais gali tekti užmauti pirštinytes, kad mažyliai neapsidraskytų. Naujagimiams nagai auga greičiau, tad rankų nagus kirpti gali teikti du ar tris kartus per savaitę, kūdikiams paprastai užtenka ir vieno karto. Kojų nagai auga lėčiau, juos kirpti užteks vieną arba du kartus per mėnesį. Nagų priežiūrai naudojamos specialios vaikiškos nagų žirklutės. Mažyliui paūgėjus galima naudoti ir žnyplutes, yra žnyplučių, prie kurių pritvirtintas didinamasis stiklas, kad suaugusiems būtų geriau matyti mažyčiai kūdikio nagai.

Rankų švara

Naujagimiui rankos plaunamos maudant arba nuvalomos apšluostant kūnelį. Reguliariai plauti rankas kūdikiui reikia pradėti tuomet, kai jis pradeda žaisti su žaisliukais ir aktyviau tyrinėti aplinką ne tik rankomis, bet ir burna. Tai reikia daryti kelis kartus per dieną, tekančiu vandeniu ir vaikišku muilu, arba apšluostyti drėgnu išmuilintu skudurėliu, kempinėle, po to peršluostyti švariu. Tinka ir specialios drėgnos servetėlės kūdikiams, jos ypač patogios keliaujant, būnant lauke. Kiekvieną kartą plauti kūdikio rankas prieš valgį rekomenduojama, kai jis pradeda bandyti imti maistą savarankiškai.

Specifinės ligos ir apsauga

COVID-19 ir naujagimiai

Remiantis mokslo žiniomis, motinos COVID-19 ligos atveju, motinos pienas nelaikomas galimu infekcijos šaltiniu naujagimiui, panašiai kaip ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių virusinių infekcijų atveju. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) netgi rekomenduoja, kad motinos COVID-19 ligos atvejais gimus naujagimiui, žindyti pradėtų nuo pirmosios naujagimio gyvenimo valandos. Žinoma, yra aprašyti tik keli kūdikių koronaviruso (COVID-19) infekcijos lengvos klinikinės eigos atvejai. Tačiau gimdyvių, sergančių COVID-19 liga, vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje, jų naujagimių gerklės tepinėliuose bei motinos piene infekcijos sukėlėjo nerasta.

Kaip jau esu minėjusi, žindant motinos pienu infekcija nėra perduodama, tačiau kaip ir visos kitos oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos gali būti perduodamos artimo kontakto metu, todėl svarbu užtikrinti įprastas saugumo priemones. Artimo kontakto metu arba žindant, motina turi dėvėti apsauginę veido kaukę, nebučiuoti kūdikio, kad ir kaip norėtųsi. Nepamiršti kruopščiai plauti rankas, ypač prieš maitinimą. Naujagimio lovytė turėtų būti dviejų metrų atstumu nuo motinos. Svarbu tinkamai vėdinti patalpas ir užtikrinti švarą namuose.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja nepaisant to, ar motinai, ar jos kūdikiui įtariamas ar patvirtintas COVID-19 virusas, jie nuo pat gimimo turėtų palaikyti oda prie odos kontaktą ir inicijuoti žindymą. Žindyti nerekomenduojama tik esant sunkiai motinos infekcijai. Jei motina karščiuoja, kosėja ar skrepliuoja, ji ir kūdikis turėtų būti atskirti tol, kol sulaukiama COVID-19 infekcijos patvirtinimo iš laboratorijos. Jei atsakymas teigiamas, mama ir kūdikis laikomas atskirai. Jei atsakymas neigiamas, kūdikis gali būti su motina. Sprendimas dėl mamos ir kūdikio atskyrimo priimamas individualiai, atsižvelgiant į mamos pageidavimą, ligoninės logistiką ir epidemiologinę situaciją šalyje. Jei vaikas laikinai atskiriamas nuo mamos, jį rekomenduojama maitinti nutrauktu motinos pienu. Nutrauktas pasterizuotas pienas nėra tinkamas.

Naujagimių sepsis: atpažinimas ir prevencija

Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirtingumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę. Naujagimių sepsis yra kritinė medicininė būklė, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos. Ji atsiranda, kai organizmo reakcija į infekciją sukelia išplitusį uždegimą, galintį sukelti organų nepakankamumą ir mirtį. Naujagimiams, ypač gimusiems neišnešiotais arba mažo gimimo svorio, yra didesnė sepsio rizika dėl nesubrendusios imuninės sistemos. Naujagimių sepsis, dar vadinamas naujagimių sepsiu, yra sunki infekcija, galinti pasireikšti per pirmąsias 28 gyvenimo dienas. Jai būdingas bakterijų ar kitų patogenų buvimas kraujyje, dėl kurio atsiranda sisteminė uždegiminė reakcija. Ši būklė gali vystytis greitai ir, jei nebus nedelsiant gydoma, gali būti pavojinga gyvybei.

Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (sutr. BGS). B grupės streptokokas - dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte ir/ ar makštyje. Kiti dažniausi patogenai yra Escherichia coli (E. coli). Nors dauguma naujagimių sepsio atvejų kyla dėl infekcijų, kai kurie kūdikiai gali turėti genetinių polinkių, kurie turi įtakos jų imuniniam atsakui. Tokios būklės kaip įgimtas imunodeficitas gali padidinti jautrumą infekcijoms ir sukelti sepsį. Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai vaidina svarbesnį vaidmenį vyresnio amžiaus žmonėms, tam tikras motinos elgesys nėštumo metu gali turėti įtakos naujagimių sepsio rizikai.

Ar galima apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo? Taip. Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį. Taip, sepsio galima išvengti tinkamai prižiūrint priešgimdyvę, laikantis higienos praktikų, skiepijant ir maitinant krūtimi.

Atpažinti naujagimių sepsio simptomus yra labai svarbu norint laiku imtis veiksmų. Kokie yra ankstyvi sepsio (infekcijos) simptomai naujagimiams? Kūno temperatūros kitimai - aukšta arba žema. Naujagimių sepsio požymiai yra temperatūros nestabilumas, kvėpavimo sutrikimas, prastas maitinimasis, letargija, dirglumas ir odos pokyčiai. Ar pastebėjus šiuos požymius kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją? Taip. Sepsis gali išvystyti greitai, dažnai per kelias valandas ar dienas po gimimo. Ankstyva sepsis pasireiškia per pirmąsias 72 gyvenimo valandas, dažnai dėl gimdymo metu įgytų infekcijų. Sepsis naujagimiams yra medicininė skubi situacija ir reikalauja neatidėliotino gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje.

Naujagimių sepsio diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant motinos sveikatą nėštumo metu ir visus naujagimiui pastebėtus simptomus. Sepsis diagnozuojamas atliekant klinikinį įvertinimą, kraujo pasėlius, bendrą kraujo tyrimą ir kitus diagnostinius tyrimus. Ar naujagimiui bus atlikti tyrimai? Taip. Kaip bus gydomas jūsų naujagimis? Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Gydymas paprastai apima intraveninius antibiotikus, skysčius ir palaikomąją priežiūrą. Ar mano naujagimiui bus skirti nuskausminantys medikamentai? Taip. Naujagimiai, kaip ir visi žmonės jaučia baimę, skausmą. Todėl tyrimų ėmimo, procedūrų atlikimo metu jūsų naujagimiui bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir ne medikamentinės nuskausminimo priemonės, apie kurias jums papasakos jūsų naujagimį gydantis gydytojas ir slaugytoja. Naujagimių, sergančių sepsiu, prognozė labai priklauso nuo diagnozės nustatymo ir gydymo savalaikiškumo. Ilgalaikis poveikis gali būti įvairus, tačiau gali būti vystymosi sutrikimai, lėtinės sveikatos problemos ir padidėjęs jautrumas infekcijoms. Naujagimių sepsis yra rimta būklė, kurią reikia greitai atpažinti ir gydyti. Priežasčių, simptomų ir gydymo galimybių supratimas gali padėti tėvams ir globėjams veiksmingai reaguoti.

Meningokokinė infekcija: svarbu žinoti

Meningokokinė infekcija yra ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos yra žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ir pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis - gramneigiama bakterija. Minėta bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Yra 3 pagrindinės meningokokinės infekcijos klinikinės formos: meningitas, meningokokcemija ir mišri forma.

Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra. Naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos, kurios apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau skiepyti galima tik vyresnius nei 2 metų amžiaus vaikus. Iki šiol nėra sukurta vakcina prieš meningokoką B. Saugantis nuo meningokokinės infekcijos, labai svarbu vengti artimo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu.

Naujagimių hemoraginė liga (Vitamino K trūkumas)

Tai hemoraginės ligos apibrėžimas, kurį perskaičius aiškėja, kad vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Kodėl? Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama. Yra keli šio vitamino poreikį organizme patenkinantys būdai. Pirmasis, netinkantis naujagimiams ir pirmų šešių mėn. kūdikiams, valgant žalias daržoves, pvz. špinatus, brokolius. Antrasis - vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose Bifidum bakterijose ir bakteroiduose. Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.

Kokie yra šios ligos simptomai? Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos. Kaip galima išvengti hemoraginės naujagimių ligos? Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.

Kitos naujagimio sveikatos problemos ir stebėjimas

Naujagimių gelta

Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti požymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų. Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo. Tuomet šeimos gydytojas nusiųs naujagimį specialiam ištyrimui į ligoninę. Atlikus tyrimus, gydytojas Jus informuos apie tolesnį stebėjimą, įtarus, kad naujagimis serga, informuos apie gydymą, kurio trukmė priklausys nuo nustatytos ligos priežasties. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau ( iki 1,5 mėn. amžiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.

Naujagimių apnėja (kvėpavimo pauzės)

Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams - apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos, kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto, motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška. Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja, mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu. Kuo daugiau neišnešiotas naujagimis, tuo dažniau pasireiškia apnėja: 7% -10 % gimusiems 34-35 sav., 14 % - 32-33 sav., 50 % - 30-31 sav., 85-100% - < 28 sav.

Atsiradus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą. Įpūtimus darykite burna į burną 30 sek. Apimkite naujagimio burną lūpomis ir įpūskite į jo plaučius tiek oro, kiek jo yra Jūsų burnoje. Po 30 sek. spauskite apatinį krūtinkaulio trečdalį, įspauskite vieną trečdalį krūtinės ląstos. Kas 45-60 sek. Atkreipkite dėmesį, kad jokios priemonės visiškai nepašalina apnėjos.

Profilaktika apima galvos ir kaklo padėties kontrolę: vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas. Rekomenduojama kontroliuoti ir išlaikyti nosies landų praeinamumą, naujagimio be reikalo neliesti.

Anemija naujagimiams

Ką reiškia anemija? Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmąsias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai. Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn. Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija, kurios metu naujagimiui per 3-4 val. atliekamas atidėtas virkštelės perspaudimas.

Asfiksija ir hipoksija gimimo metu

Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Naujagimis nepradedamas gaivinti, jei jis gimsta mažesnio kaip 22 savaičių gestacinio amžiaus arba jis sveria mažiau kaip 500 g, nes tokie naujagimiai neturi galimybės išgyventi dėl plaučių ir kitų organų nebrandumo.

Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki.

Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekamas gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė. Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus. Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas.

Svarbi pastaba

Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.

tags: #naujagimiu #apsauga #nuo #infekciju

• Kaulų lūžių gydymas vaikams
• kaip atliekamas vaistinis nėštumo nutraukimas
• Bitės ir jų reikšmė
• Sužinokite Alantos senelių globos namų istoriją ir paslaugas
• Kaip prižiūrėti save po Cezario pjūvio