Pirmomis paromis po gimdymo neretai tėvams dėl naujagimio būklės būna labai neramu. Kiekvienas pasišlapinimas, odos pokytis ar kūno skysčių spalva gali sukelti nerimą. Tačiau, kaip teigia gydytoja Elena L. Bukauskienė, „dažniausiai visa tai yra fiziologija ir praeina“. Svarbu atskirti normalius, pereinamuosius naujagimio būklės pokyčius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Ypač tėvus neramina, kai šlapime ar ant sauskelnių pastebimos rausvos dėmės, kurias galima supainioti su krauju. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius naujagimio šlapimo spalvos pokyčius, kraujavimo priežastis ir simptomus, taip pat svarbiausias gaires, kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vienas dažniausių reiškinių, galinčių sukelti nerimą dėl „kraujo“ naujagimio šlapime, yra uratai. Šlapimo rūgštis - pirmomis dienomis dėl medžiagų apykaitos procesų naujagimių šlapime būna daug šlapimo rūgšties. Uratai yra šlapimo rūgšties druskos. Jos atsiranda, nes naujagimio šlapimas yra itin koncentruotas. Dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimas nusidažo gelsvai rausvu atspalviu, o ant vystyklo tėvai gali matyti oranžines nuosėdas. Šlapime esant uratų, naujagimio sauskelnėse galima pastebėti rausvų ar raudono-oranžinio atspalvio dėmių, kurias galima supainioti su kraujo dėmėmis. Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimių būklių ir dažniausiai yra visiškai normalu. Be to, per pirmąsias paras naujagimis šlapinasi nelabai daug, o tai vadinama fiziologine oligurija. Iki šeštos paros turėtų būti tiek pasišlapinimų, kiek vaikui dienų (pavyzdžiui, 2 parų vaikas - 2 pasišlapinimai), o nuo šeštosios paros jau turėtų būti bent po šešis pasišlapinimus per parą.

Nors uratai nėra kraujas, retesniais atvejais gali pasireikšti ir tikrasis kraujavimas, kurį gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant kraujo krešėjimo sutrikimus. Vienas iš tokių sutrikimų yra hemoraginė naujagimių liga. Vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, o jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos. Todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.
Yra keli šio vitamino poreikį organizme patenkinantys būdai. Pirmasis, netinkantis naujagimiams ir pirmų šešių mėn. kūdikiams, yra valgant žalias daržoves, pvz. špinatus, brokolius. Antrasis - vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose Bifidum bakterijose ir bakteroiduose. Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Be to, motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.

Hemoraginės naujagimių ligos simptomai gali būti įvairūs. Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos. Kaip galima išvengti hemoraginės naujagimių ligos? Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti. Jeigu naujagimis negavo vitamino K injekcijos, jam gali pasireikšti kraujo krešėjimo sutrikimas, galintis sukelti kraujavimą įvairiose kūno vietose, įskaitant, retais atvejais, ir šlapimą.
Tėvams nerimą gali kelti ne tik rausvos dėmės šlapime, bet ir kraujas atpiltame skrandžio turinyje ar išmatose. Svarbu žinoti galimas šių reiškinių priežastis.
Pieno ar mišinuko atpylimas - dažnas tarp naujagimių ir kūdikių. Jeigu kūdikio atpiltame skrandžio turinyje matyti kraujo, tėvai nemenkai išsigąsta. Visų pirma, naujagimis gali nuryti kraujo gimdymo metu, o vėliau jis gali pasišalinti su priešpieniu. Daugeliu atvejų kraujas į kūdikio skrandį patenka žindymo metu. Jeigu speneliai yra įtrūkę, skausmingi, šiek tiek kraujo gali patekti ir į motinos pieną, o su juo - į vaikelio skrandį. Dažniausiai speneliai skausmingi tampa dėl netinkamos kūdikio padėties žindant, nemokėjimo taisyklingai paimti ar paduoti krūtį. Taigi, jei kūdikio nepavyksta tinkamai priglausti prie krūties, žindymo konsultantės ar akušerės pagalba galėtų padėti išspręsti šią problemą. Be to, kartais dėl stipraus atpylimo ar vėmimo kūdikio stemplėje gali trūkti smulki kraujagyslė. Tarp kitų priežasčių minimos trauma ar įvairios procedūros, dirginimas, alergija pieno baltymams (kūdikiai, maitinami karvių pieno pagrindu pagamintais pieno mišiniais, gali turėti alergiją pieno baltymams) ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kurios simptomas taip pat gali būti atpylimas su krauju. Nereikia pamiršti ir kraujo krešėjimo sutrikimo, ypač jei naujagimis negavo vitamino K injekcijos.

Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais galite pastebėti ir rudų, ir žalsvų, ir gelsvų išmatų. Šie atspalvių pokyčiai yra visiškai normalūs nepriklausomai nuo maitinimo būdo. Tačiau kartais išmatose galima pastebėti ir kraujo pėdsakų - dažniausiai tėvai dėl to labai susirūpina. Kaip atpažinti kraują? Gali matytis smulkūs kraujingi siūleliai, natūralaus kraujo spalvos dryžiai ar stambesni kraujo pėdsakai, gleivės su krauju. Daugeliu atvejų kraujas kūdikio išmatose nereiškia kažkokios patologijos ir nekelia grėsmės.

Gydymo prireiks ne visuomet. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant išangės įtrūkimams, gali prireikti skausmo malšinimo. Esant vidurių užkietėjimui, rekomenduojamos mitybos korekcijos: atsisakyti karvių pieno produktų; į kasdienį racioną įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto; užtikrinti, kad kūdikis gautų daugiau skysčių (tačiau svarbu prisiminti, kad jeigu dar nepradėjote primaitinimo, papildomų skysčių kūdikiui duoti nereikėtų). Viduriai kūdikiams pradeda kietėti pradėjus primaitinti kietu maistu. Dar neprimaitinamiems kūdikiams gali tekti keisti pieno mišinį ar pasiūlyti dažniau žįsti. Sunkesniais atvejais gali būti reikalingas chirurginis gydymas, antibiotikai ar papildomi skysčiai.
Nors daugelis naujagimių būklių yra laikinos ir nepavojingos, bet kokie kraujo pėdsakai, ypač šlapime, atpiltame turinyje ar išmatose, visuomet turėtų būti aptarti su gydytoju. Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti požymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų. Ar pastebėjus tokius požymius kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją? Taip. Svarbu nepamiršti, kad naujagimių sepsis yra kritinė medicininė būklė, kurios simptomai gali būti kūno temperatūros kitimai (aukšta arba žema), kvėpavimo sutrikimas, prastas maitinimasis, letargija, dirglumas. Kreipkitės medicininės pagalbos, jei jūsų naujagimiui pasireiškia stiprūs kvėpavimo sutrikimai, aukšta temperatūra, nuolatinis vėmimas, nereagavimas į nieką arba traukuliai. Ankstyvas sepsio atpažinimas ir gydymas yra gyvybiškai svarbus, todėl nedelsdami informuokite medicinos personalą, jei pastebite šiuos požymius.
tags: #naujagimio #slapimas #su #krauju