Vaisiaus alkoholinis sindromas: pasekmės, diagnozė ir auklėjimo iššūkiai

Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), kitaip - alkoholinė embriopatija, yra mamos įsčiose besivystančio kūdikio būklė, kurią sukelia gausus ir reguliarus alkoholio vartojimas nėštumo metu. Šis sindromas pasižymi įvairių simptomų grupe ir yra sunkiausia iš būklių grupės, vadinamos vaisiaus alkoholio spektro sutrikimu (FASD). Ligos sunkumas gali būti įvairaus laipsnio, nuo pilno iki dalinio vystymosi sutrikimo ar apsigimimo, ir yra nuolatinė, negrįžtama įgimta vaiko negalia.

Nors daugiausia dėmesio skiriama motinos alkoholio vartojimui nėštumo metu, pastarieji tyrimai taip pat patvirtina tiesioginį alkoholio vartojimo poveikį vyrų vaisingumui ir porų gebėjimui sveikai pastoti. Kontraversiškos studijos nurodo, kad tėvo alkoholio vartojimas prieš apvaisinimą taip pat gali nulemti sindromo atsiradimą. Pavyzdžiui, pasitelkus pelių modelį atliktas tyrimas atskleidė, kad lėtinis patinų alkoholio poveikis turi įtakos palikuonių smegenų, kaukolės ir veido formavimuisi. Naudodami tą patį pelių modelį tyrėjai taip pat nustatė, kad kaukolės ir snukučio pokyčiai išlieka ir vėlesniame amžiuje, konkrečiai buvo nustatytos žandikaulio ir suaugusių individų dantų dydžio bei išsidėstymo anomalijos. Kitais tyrimais nustatyta, kad pakito reguliariai alkoholį vartojančių pelių patinų palikuonių elgesys.

Alkoholinių gėrimų vartojimas ir priklausomybė nuo alkoholio Lietuvoje ir visame pasaulyje yra didelė sveikatos ir socialinė problema.

Kaip alkoholis veikia vaisių?

Prielaidos vystytis vaisiaus alkoholiniam sindromui sudaromos, kai nėštumo metu moteris gausiai ir dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, įskaitant vyną, sidrą, alų ar stipriuosius gėrimus. Nėščiosios dažnai teigia, kad išgers tik vieną taurę vyno ar šampano arba nedidelį bokalą alaus, nuo tokio kiekio neapsvaigs ir vaikeliui nieko neatsitiks. Tačiau nėščiajai išgėrus alkoholio, jis per 30 min. rezorbuojasi moters organizme, o patekęs į motinos kraują, pereina per placentą ir patenka į vaisiaus kraujotaką, jo audinius ir vandenis. Viena iš priežasčių, kodėl alkoholis pavojingas nėštumo metu - jog jis per virkštelę su krauju patenka ir į vaisiaus organizmą, sutrikdydamas normalų vystymąsi.

Nėra saugios alkoholio dozės besilaukiančiai moteriai: net ir mažiausia alkoholio dozė vienaip ar kitaip pakenkia vaisiui nėštumo metu. Organizmui skaidant alkoholį, susidaro toksiški šalutiniai produktai. Kadangi vaisiaus kepenys daug lėčiau skaido alkoholį nei suaugusio žmogaus, besivystančio vaisiaus kraujyje alkoholio koncentracija dažnai viršija nėščiosios kraujyje esančią alkoholio koncentraciją. Vaisius, būdamas motinos pilve, ryja vaisiaus vandenis, todėl su jais nuolat gauna papildomą alkoholio dozę.

Besilaukiančios moters suvartojamas alkoholis ir jo skilimo produktas - acetaldehidas - lengvai pereina per placentą ir pažeidžia besiformuojantį vaisių bei lemia įvairius dauginius raidos pažeidimus: besivystančio kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus (intelektinę negalią, elgesio ypatumus, autizmą, epilepsiją ir t.t.), organų vystymosi anomalijas. Šis pažeidimų spektras apibūdinamas terminu „vaisiaus alkoholinio sindromo spektras“.

Nėra tiksliai žinoma, koks alkoholio kiekis gali sukelti pažeidimus, bet manoma, kad tai yra nulemta genetiškai, t. y. kaip greitai motinos fermentinės sistemos suskaido alkoholį ir jo metabolitus. Jeigu suaugusiame žmoguje kepenys atlieka detoksikacinę funciją, tai besivystančio vaisiaus kepenys tokio gebėjimo neturi. Dėl šios priežasties jis yra pažeidžiamesnis ir išlieka alkoholio ekspozicijoje ilgiau nei kad alkoholis cirkuliuoja motinos kraujotakoje.

Vaisiaus smegenys alkoholiui jautrios visą nėštumo laikotarpį. Jautriausias embriono laikotarpis alkoholiui yra nuo 3 iki 10 savaitės po apvaisinimo, tačiau jo smegenys jautrios visą nėštumą. Alkoholio vartojimas pirmame nėštumo trimestre daugiausia siejamas su veido srities anomalijų išsivystymu, o dėl alkoholio vartojimo antrame ir trečiame trimestruose gali atsilikti vaisiaus augimas.

Simptomai ir diagnozė

Vaisiaus alkoholiniam sindromui diagnozuoti nėra laboratorinio tyrimo. Gydytojai, siekdami diagnozuoti sutrikimą, stebi, ar vaikas neturi neįprastų veido bruožų, ar jo ūgis ir svoris nėra mažesni negu įprasta, ar galvos apimtis atitinka normas, ar nepasireiškė dėmesio koncentravimo ir hiperaktyvumo problemos, prasta koordinacija.

Profesorius A. Utkus pabrėžia, kad poveikis negimusiam vaikui, kai jo motina vartoja alkoholį, yra labai didelis. Viena iš sunkiausių komplikacijų yra vaisiaus alkoholinis sindromas, tačiau taip pat vaikas gali turėti ir kitas patologijas, pavyzdžiui, dalinį vaisiaus alkoholinį sindromą, alkoholio nulemtus vaisiaus raidos defektus, neurologinės raidos defektus, elgesio sutrikimus.

Sindromas pasireiškia išoriniais veido pokyčiais: sutrumpėję akių plyšiai, įdubusi nosies nugarėlė, pailgėjęs atstumas tarp nosies ir viršutinės lūpos, plona ir siaura viršutinė lūpa. Naujagimiui gali būti neišsivystę nagai. Be to, šiuo sindromu sergantys vaikai būna mažo svorio, jų maža galva bei daug mažesnė smegenų masė. Sindromas pažeidžia ir vidaus organus - širdį, kepenis, skrandį ir kitus.

Augimo sutrikimai diagnozuojami, kuomet vaikas pagal augimo diagramas yra žemiau 10 procentilės. Veido bruožų pasikeitimas yra smegenų pažeidimo požymis. Skiriami trys pagrindiniai požymiai: plokščias tarpas tarp nosies ir viršutinės lūpos, plona viršutinė lūpa ir siauras akių plyšys. Šiems požymiams išmatuoti naudojamos specialios skalės.

Centrinės nervų sistemos pažeidimas gali būti struktūrinis, neurologinis ar funkcinis. Struktūriniai pažeidimai apima galvos apimties sumažėjimą, įvairius galvos smegenų struktūrų pakitimus. Neurologiniai pažeidimai apima epilepsiją, traukulinius sindromus ir švelnesnius simptomus: motorikos, pusiausvyros, klausos, koordinacijos sutrikimus. Funkciniai sutrikimai apima elgesio ir mokymosi sutrikimus. Kiti galimi organizmo sistemų pažeidimai: širdies anatominiai defektai, sąnarių anomalijos, inkstų pažeidimai, žvairumas, regos nervo pažeidimai, akių vokų užkritimas, vilko gomurys, kreivakaklystė, įskilas stuburas ir hidrocefalija.

Pilnam alkoholiniam vaisiaus sindromui diagnozuoti būtini augimo sutrikimai, veido bruožų pokyčiai, nervų sistemos pažeidimas ir alkoholio vartojimo priešistorė. Naujagimiui, kuris gimė su padidėjusia alkoholio koncentracija kraujyje, pirmosiomis gyvenimo dienomis gali išryškėti vadinamasis alkoholio abstinencijos sindromas, pasireiškiantis centrinės nervų sistemos sudirginimo požymiais, drebuliu, dirglumu, raumenų tonuso pakitimais, sutrikusiu miego-būdravimo ciklu, prakaitavimu ir kt. Sunkius ar sunkesnius atvejus gali lydėti traukuliai. Taip pat gali pasireikšti virškinimo trakto disfunkcijos požymiai: blogas čiulpimas, pilvo pūtimas, atpylinėjimas ar vėmimas. Vėliau, vaikui augant, išryškėja ir kiti sutrikimai, kurių neįmanoma arba labai sunku pastebėti naujagimystės periode.

Vaisiaus alkoholinio sindromo paplitimas ir socialinis kontekstas

Statistikos duomenimis, JAV ir Vakarų Europos šalyse vaisiaus alkoholinis sindromas yra paveikęs 1-5 proc. gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš 1000 naujagimių, 2-3 diagnozuojamas alkoholinis sindromas. Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė - vaikai, kurių motinos vartoja alkoholį nėštumo metu. Dažnai tokios moterys serga priklausomybėmis, yra žemo socialinio ir intelektinio išsivystymo, o neretai turi ir kitų priklausomybių - narkotikai, rūkymas. Vakarų Europoje šio sindromo dažnis siekia 2-5 proc. visos populiacijos, o žemo socialinio išsivystymo šalyse - iki 9 proc.

Pasak profesoriaus, amerikiečiai teigia, kad 1 iš 10 nėščių moterų vartoja alkoholį. 2017 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai vykdė projektą „Alkomet LT“, kurio metu buvo tiriama vaisiaus poveikio alkoholiu paplitimas Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais alkoholį vartoja apie 3 proc. Lietuvos moterų, tai sudarytų apie 700-800 gimdyvių per metus. Be to, 0,15 proc. (40 naujagimių per metus) naujagimių gimsta su kraujyje rastu labai didelės koncentracijos alkoholio žymeniu, fosfatidiletanolio koncentracija, kurių motinos paskutinėmis nėštumo savaitėmis alkoholį vartojo didžiuliais kiekiais. Tyrimas taip pat parodė, kad jį vartojusių moterų naujagimiai turėjo žymiai mažesnę kūno masę.

Lietuvoje nėra oficialios statistikos, kiek kasmet gimsta kūdikių su alkoholinio vaisiaus sindromu. Tačiau profesorė N. Drazdienė teigia, kad vien Santariškių vaikų ligoninėje kasmet priimama apie 20-30 tokių vaikų. Realus alkoholio pažeistų kūdikių skaičius gali būti daug didesnis, nes dažnai pažeidimai išryškėja vaikui augant.

Kaip alkoholio vartojimas veikia jūsų besivystantį kūdikį

Klaidingai manoma, kad alkoholis pavojingas tik asocialių, daug geriančių tėvų vaikams. Profesorė N. Drazdienė sako, kad kartais tvarkingos, išsilavinusios ir apsirūpinusios motinos pagimdo vaikus su vaisiaus alkoholiniu sindromu. Tai nėra tik asocialių ar kaimo žmonių bėda. Net padorios, tvarkingos moterys, būdamos nėščios, nevengia išgerti alkoholio, vadovaudamosi liberaliu gyvenimo būdu.

Ne visuomet motinos, pagimdžiusios kūdikį su alkoholinio vaisiaus sindromu, pripažįsta, kad vartojo alkoholį. Kartais motinos labai kenčia ir kaltina save, kai pranešama apie vaiko sveikatą. O kartais net neigia vaikelio negalią, kaltina medikus, kad šie prisigalvoja nebūtų dalykų. Būna, kad palieka vaiką ligoninėje, sakydamos, kad jis joms nereikalingas. Kai gimsta alkoholinio vaisiaus sindromo pažeistas vaikas, informuojamos vaiko teisių tarnybos ir socialiniai darbuotojai, kurie vėliau šeimą aplanko namuose, siekdami įsitikinti, kad vaiku rūpinamasi ir jam teikiama specialistų pagalba.

Ilgalaikės pasekmės ir auklėjimo iššūkiai

Vaikus, kuriems diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas, visą gyvenimą vargins fizinės, mokymosi ir elgesio problemos. Alkoholio sąlygotas per mažas gimimo svoris yra lydimas nepakankamo svorio ir vėlesniame amžiuje, būdinga disproporcija tarp per mažo svorio ir normalaus ūgio. Kitos galimos VAS pasekmės tolimesnėje raidoje - protinis atsilikimas, dėmesio ir atminties trūkumas, perdėtas aktyvumas, menki problemų sprendimo įgūdžiai, sunkumai mokytis iš klaidų ir priimti sprendimus, nebrandus elgesys, dezorientacija laike ir erdvėje.

Dėl skirtingų smegenų sričių ir struktūrų pažeidimo stebimas negebėjimas prisitaikyti (blogai skiria išorinius dirgiklius), prasta savireguliacija, impulsyvumas, pažintinių funkcijų ir kiti sunkumai. Vaikui augant pasireiškia psichikos, intelekto atsilikimas, o augdami tokie vaikai turi polinkį alkoholiui.

Nematomi randai iš alkoholikų šeimų

Jei būdami vaikais augame šalia tų, kurie priklausomi nuo alkoholio - turime daugybę nematomų randų: ir širdyje, ir psichikoje. Šie randai slepiasi giliai pasąmonėje, todėl žmonės išoriškai gali atrodyti stiprūs ir nepriklausomi, tuo tarpu viduje jie dažnai grumiasi su kaltės jausmu, nepasitikėjimu, baime būti atstumtiems. Alkoholikų šeimose vaikų poreikiai dažnai būna ignoruojami, o dėmesys nukreiptas į tėvų problemas. Dėl to vaikai užauga galvodami, kad jų jausmai nėra svarbūs. Suaugę jie gali nuolat jaustis nepakankamai geri ir neverti meilės, net jei aplinkybės pasikeitė.

Nors iš išorės suaugę alkoholikų vaikai gali atrodyti pakankamai nepriklausomi, daugelis jų kenčia nuo stiprios baimės būti palikti. Be to, suaugę alkoholikų vaikai dažnai susiduria su sunkumais atpažįstant ir įvardijant savo emocijas - tai psichologijoje vadinama aleksitimija. Kadangi tėvai dažnai nepajėgdavo patenkinti vaikų emocinių poreikių, vaikai priprato slopinti savo jausmus ir ignoruoti, kas vyksta jų viduje. Tyrimai rodo, kad žmonėms, patyrusiems vaikystės traumas, padidėja smegenų srities - migdolinės liaukos - jautrumas stresui. Dėl to jų kūnai įpratę nuolat būti „pavojaus režime“ ir jiems sunkiau atsipalaiduoti.

Jei tėvai priklausomi nuo alkoholio, vaikai jaučiasi nesaugiai, jiems trūksta pastovumo ir nuspėjamumo, mat tokių tėvų elgesys gali per akimirką pasikeisti nuo švelnumo iki pykčio ar agresijos priepuolio. Užaugę tokie vaikai mano, kad negalima pasitikėti nei žmonėmis, nei santykiais. Dėl chaotiškų vaikystės patirčių, užaugę alkoholikų vaikai dažnai atsiduria dviejose kraštutinėse situacijose: arba per daug prisiriša prie kitų, bijodami būti palikti, arba visiškai atsiriboja nuo emocijų ir santykių.

Daugelis suaugusių alkoholikų vaikų turi problemų nustatydami sveikas ribas. Augdami chaose, jie išmoksta daryti viską, kad išvengtų konfliktų - dažnai tenkindami kitų poreikius, net jei tai kenkia jų pačių gerovei. Dažnai suaugę alkoholikų vaikai tampa nuolat besistengiančiais „gelbėtojais“. Jie mano, kad jų pareiga yra rūpintis kitų žmonių problemomis, tuo tarpu savo pačių jausmų ir poreikių jie nelaiko reikšmingais.

Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali, tačiau visos turi vieną bendrą bruožą - nematomus randus, kuriuos užaugę alkoholikų vaikai nešiojasi su savimi. Supratimas apie tai, kas vyksta mūsų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą.

Pagalba ir reabilitacija

Dažnai alkoholiniu vaisiaus sindromu sergantys vaikai atsiduria vaikų globos įstaigose. Motinos, jau įsčiose pakenkusios savo vaikui, vėliau numeta juos auginti kitiems. Štai Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namų berniukų padalinio vadovė Aistė Bakanauskaitė pasakoja, kad dviejų į vaikų namus patekusių berniukų istorija susiklostė labai skirtingai. „Pas mus pateko ketverių ir vienuolikos metų vaikai, kuriems nustatytas alkoholinis vaisiaus sindromas. Kai jie atvyko, vaikų ūgis neatitiko amžiaus, jie buvo labai mažo svorio, akivaizdus buvo ir protinis atsilikimas. Suteikus tinkamą pagalbą, mažasis berniukas per metus laiko fiziškai atsistatė, pasivijo savo vaikų ūgį ir svorį ir net pakartotinai jam nebuvo nustatytas neįgalumas. Tik nesunkus atsilikimas. Vyresniajam sekasi prasčiau. Jis visą gyvenimą jaus sunkias fizinio ir protinio neįgalumo pasekmes“.

Globos namų darbuotoja sako, kad mažojo berniuko perspektyvos galėjo būti liūdnesnės, jei jis būtų likęs šeimoje, kurioje girtaujama ir juo nesirūpinama. Kuo anksčiau tokiam vaikui pradedama teikti specialistų pagalba, tuo daugiau šansų, kad jis sutvirtės fiziškai ir adaptuosis psichologiškai. Tokiems vaikams būtina medikų, psichologų, logopedų pagalba, masažai, speciali mankšta, pritaikyta mityba. Dažnai dėl skrandžio pažeidimų tokie vaikai negali valgyti tokio maisto, kaip kiti. Gaunantys reikalingą priežiūrą, alkoholinio vaisiaus sindromą turintys vaikai, gali lankyti mokyklą kartu su sveikais vaikais ir net įgyti profesiją. „Toks vaikas niekada neparodys aukštų intelektinių gebėjimų, profesoriumi jis nebus. Tačiau gali išmokti amato ir gyventi savarankiškai“.

Ypatingai didelę reikšmę turi ankstyvoji reabilitacija, kuri ženkliai nulemia vaikų su VAS tolesnę raidą. Kuo anksčiau pradedama medicininė, klinikinė ir edukacinė reabilitacija, tuo geresnės yra baigtys. Siekiama, kad terapinės intervencijos apimtų pagrindines vaiko raidos sritis: sensorinę, emocinę bei socialinę. Labai reikšmingą vaidmenį atlieka geri vaiko ir šeimos santykiai ankstyvojoje vaikystėje, kalbos, motorinio vystymosi skatinimas. Būtina nepamiršti ir vaiko mitybos poreikių, atidžiai stebint fizinį augimą.

Įvairios terapijos gali padėti spręsti elgesio ir ugdymo problemas. Tačiau tėvai taip pat turėtų būti mokomi padėti savo vaikams susidoroti su simptomais. Jokie konkretūs vaistai negali padėti šiai būklei, bet vaistai nuo tokių simptomų kaip hiperaktyvumas, dėmesio stoka ar nerimas yra prieinami. Vis tik, specifinio VAS gydymo nėra. Jeigu reiškiasi ūmios impulsyvumo, hiperaktyvumo, netinkamo vaiko elgesio problemos, miego sutrikimai, gali būti skiriami medikamentai, tačiau jie padeda įveikti tik dalį sunkumų ir dažniau taikomi kaip kraštutinė priemonė.

Psichoterapija ar savęs pažinimo praktikos, pavyzdžiui - kognityvinė elgesio terapija, padeda keisti neigiamus įsitikinimus apie save. Vadinamosios „Mindfulness” arba sąmoningo buvimo praktikos gali padėti atpažinti emocijas ir nereaguoti impulsyviai. Svarbu išmokti pasakyti „ne“ be kaltės jausmo ir atpažinti, kada pagalba kitiems tampa žalinga, mokytis palaikyti kitus neperžengiant savo ribų.

Prevencija yra vienintelis būdas

Ekspertai mano, kad vaisiaus alkoholinio sindromo galima išvengti, kai moteris vengia vartoti alkoholį viso nėštumo metu. Tai vienintelis būdas išvengti vaisiaus alkoholinio sindromo - nevartoti alkoholio nėštumo metu. Čia ypatingai svarbus yra nėščiųjų ir visos visuomenės švietimas bei informavimas apie alkoholio žalą planuojant nėštumą ir visą nėštumo laikotarpį. N. Drazdienės teigimu, besilaukiančiai moteriai nėra saugaus alkoholio kiekio. „Teoriškai paskaičiuota, kad jei kasdien moteris vartoja po bokalą alaus ar vyno, tai yra didžiulė rizika vaisiui. Pavojingiausia yra nėštumo pradžia, kai formuojasi vaisiaus nervų sistema, smegenys, organai, maždaug 3-12 savaitė po pastojimo. Tačiau ir po to alkoholis taip pat pavojingas. Net viena taurė gali padaryti žalą vaisiui“.

Atsisakyti svaigalų turėtų ir planuojančios pastoti moterys, nes alkoholis mažina vaisingumą. Jei moteris bando pastoti, vienas iš pirmųjų žingsnių yra nustoti gerti, kai tik atsiras nėštumo simptomai arba įtarimas dėl jo. Vaisiaus alkoholio sindromas yra sutrikimas, kurio galima išvengti. Viskas, ką reikia padaryti, tai vengti alkoholio vartojimo viso nėštumo metu.

tags: #alkoholio #sindromo #vaikai #sunkiai #auklejami

• kraujagyslių chirurgo Eligijaus Aramino biografija
• Priežastys, simptomai ir ką daryti dėl skausmo kiaušidžių srityje nėštumo metu
• Ar saugu vartoti 200 mg aciklovirą nėštumo laikotarpiu?
• Sužinokite, kokios praeinančios būklės būdingos naujagimiams
• Skrydžiai į Tenerifę laukiantis