Naujagimio odos spalvos pokyčiai ir priežastys

Naujagimio oda yra nepaprastai jautri ir reikalauja ypatingos priežiūros. Tai, kaip atrodo naujagimio oda, gali sukelti daug klausimų ir nerimo tėvams. Viena iš dažniausių naujagimių odos ypatybių yra jos spalvos pokyčiai, kurie dažnai yra visiškai normalūs ir savaime praeina. Tačiau svarbu žinoti, kada šie pokyčiai yra fiziologiniai, o kada gali signalizuoti apie tam tikras problemas.

Įprasti naujagimio odos spalvos pokyčiai

Naujagimio oda pamažu prisitaiko prie naujos aplinkos, toliau vystosi jos struktūra, o tai užtrunka iki vienerių metų. Apsauginė odos funkcija, kuri yra viena svarbiausių, šiuo laikotarpiu dar silpna. Palyginti su suaugusiųjų, naujagimio ir kūdikio odos raginis sluoksnis, kuris ir atlieka šią funkciją, daug plonesnis. Mažylio odelę dirgina šlapimo ir išmatų fermentai, šiluma ir drėgmė, trina sauskelnės ir drabužėliai.

Vienas iš dažniausių naujagimių odos reiškinių yra gelta. Hiperbilirubinemija (vyrauja netiesioginis, nekonjunguotas bilirubinas) pasireiškia visiems naujagimiams. Naujagimių gelta antrąją parą pasireiškia 60-70 proc. naujagimių. Hiperbilirubinemija pasireiškia dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo; irstant eritrocitams susidaro daug netiesioginio bilirubino; pirmąją gyvenimo savaitę kraujo albumino galia surišti bilirubiną būna silpnesnė, taip pat naujagimio kraujo serume yra mažesnis baltymo kiekis; mažas tam tikrų kepenų fermentų aktyvumas. Oda pagelsta, kai bilirubino koncentracija kraujo serume yra daugiau kaip 85 μmol/l (normali koncentracija virkštelės kraujo serume 26-34 μmol/l). Didžiausia bilirubino koncentracija išnešioto naujagimio kraujo serume būna 3-5 gyvenimo parą (170-255 μmol/l). Pagelsta naujagimių veidas, akių junginė, visas kūnas.

Kitas dažnas reiškinys - "mongolinės dėmės". Tai netolygus pigmento pasiskirstymas, būdingas 80 proc. naujagimių. Dažniausiai jos atsiranda kryžkaulio-sėdmenų srityje ar pečių srityje. Tai visiškai gerybinis odos darinys, ir turi tendenciją praeiti savaime per 1-2 metus.

Taip pat gali pasitaikyti "gandro žnyblys" - kraujagyslių tinklo paryškėjimas pakaušyje, kaktoje ar ant akių vokų. Tai taip pat dažniausiai yra nekenksmingi ir laikini odos pakitimai.

Iki gimimo vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčio (apie 40 ml/kg). Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka 20-80 ml oro. Naujagimiui gimstant, gimdymo takai spaudžia krūtinės ląstą, ⅓ skysčio išspaudžiama į trachėją ir išteka pro burną bei nosį. ⅔ plaučių skysčio tūrio išsiskiria per limfos takus ir rezorbuojasi į plaučių kraujotaką. Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja parcialinis deguonies slėgis (pCO2), dėl to sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka. Kraujotaka per ovaliąją angą nutrūksta per pirmąsias valandas, kraujo nuosrūvis iš dešinės į kairę per 6 val. sumažėja nuo 90 proc. iki 20 proc. Daugeliui naujagimių ovalioji anga visiškai užsidaro tik 5-6 gyvenimo parą, o kai kurių lieka iš dalies atvira visą gyvenimą. Arterinis latakas pradeda užsidaryti praėjus 10-15 min. po gimimo. Per 8-48 val. jis nustoja funkcionuoti (po 24 val. jis būna užsidaręs 42 proc.; po 48 val. - 90 proc.; po 96 val. - beveik visiems naujagimiams). Visiškai anatomiškai latakas užanka per 3 savaites-3 mėnesius. Jo vietoje lieka arterinis raištis. Bambinės arterijos nustoja funkcionuoti praėjus 45 sek. po gimimo, bambinė vena - lėčiau.

Dažni naujagimių odos bėrimai ir jų priežastys

Naujagimio oda gali rodyti įvairius bėrimus, kurie dažniausiai yra nekenksmingi ir praeina savaime. Svarbu suprasti jų priežastis ir atskirti nuo rimtesnių odos problemų.

Baltieji naujagimių spuogeliai (Milium)

Tai nedideli, 1-2 mm dydžio, balti arba gelsvi mazgeliai, atsirandantys ant nosies, smakro, kaktos. Jie pasireiškia 60-80 proc. naujagimių ir atsiranda dėl aktyvios riebalinių liaukų sekrecijos, užsikimšus liaukų kanalėliams. Miliumai yra smulkios keratino cistos, susiformuojančios po oda. Jie dažniausiai išnyksta be jokio gydymo. Nereikia jų spausti ar kitaip dirginti.

Toksinė eritema (Erythema toxicum neonatorum)

Ši būklė pasireiškia 20-30 proc. naujagimių 2-5 gyvenimo parą. Atsiranda netaisyklingų raudonų dėmių, kurių centre yra kietas, gelsvas išbėrimo elementas. Dažniausiai jų atsiranda tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, veide, ant krūtinės, liemens, sėdmenų. Tai nepavojinga būklė, kurios tikslios priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema. Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams.

Naujagimių aknė (Acne Neonatorum)

Tai nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies. Gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose. Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Šios būklės kilmė nėra iki galo aiški, tačiau dažnai siejama su hormonų pokyčiais. Naujagimių aknė dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jeigu aknė yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Naujagimio odos priežiūra

Kūdikio odelė vadinama aksomine, šilkine, persikine. Jei norime, kad ji tokia ir būtų, turime labai atsakingai ją prižiūrėti. Kiekvienu etapu reikalinga vis kitokia kūdikio odos priežiūra.

Veidas nuprausiamas steriliu vandeniu su vatos tamponėliu, nosies landos valomos esant reikalui. Odos raukšlės ir delnai valomi vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu. Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai. Sėdmenys ir tarpvietė prausiami po tekančiu šiltu vandeniu, esant reikalui naudojamas neutralaus pH muilas.

Nuo iššutimų gelbėja oro vonios, higiena, sausa oda, dažnas sauskelnių keitimas. Vystyklai turi būti keičiami, kai tik suteršiami, sauskelnės - kas 2-3 val. Naudokite vystyklus/sauskelnes, kurie geriau sugeria skysčius, nedirgina odos. Plaukite kūdikio ir mažo vaiko užpakaliuką po kiekvieno pasituštinimo tik šiltu vandeniu, stenkitės nenaudoti muilo, ypač šarminio. Odos priežiūrai naudokite specialias odos priežiūrai skirtas priemones: iššutimams gydyti bei saugoti skirti tepalai su cinko oksidu, odelei maitinti - riebūs tepalai ir kremai.

Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka 20-80 ml oro. Naujagimiui gimstant, gimdymo takai spaudžia krūtinės ląstą, ⅓ skysčio išspaudžiama į trachėją ir išteka pro burną bei nosį. ⅔ plaučių skysčio tūrio išsiskiria per limfos takus ir rezorbuojasi į plaučių kraujotaką. Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja parcialinis deguonies slėgis (pCO2), dėl to sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka.

Pirmosiomis dienomis naujagimiai greitai atšąla ar perkaista, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Naujagimis šilumą gaminasi cheminės termogenezės būdu, vykstant rudųjų riebalų lipolizei. Rudieji riebalai sudaro 5-8 proc. išnešioto naujagimio kūno svorio. Naujagimio poodinis riebalų sluoksnis yra plonas, kraujagyslės arti odos. Per 30-60 min. po gimimo naujagimio kūno temperatūra sumažėja 1,5-2 °C (naujagimio aplinkos temperatūra ↓ 12-15 °C). Labiausiai atvėsta naujagimio galūnės. Normali naujagimio temperatūra tiesiojoje žarnoje - 36,5-37,5 °C, pažastyje - 36-37 °C. Užsitęsusi hipotermija trukdo naujagimio adaptacijai. Dėl perkaitimo ir dehidratacijos 3-5 gyvenimo dieną gali prasidėti hipertermija. Kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5-39 °C ir daugiau. Naujagimis tampa neramus, godžiai geria, gleivinė sausėja, didėja deguonies poreikis.

Sveikam naujagimiui pasireiškia oligurija (per pirmąsias 12 val. šlapinasi ⅔ išnešiotų naujagimių, o 8-10 proc. naujagimių pirmą kartą pasišlapina tik antrąją parą), proteinurija (dėl padidėjusio inkstų kamuolėlių ir kanalėlių laidumo). Dažnai šlapimas rausvas, drumstas, ant sauskelnių lieka oranžinių nuosėdų. Taip atsitinka dėl šlapimo rūgšties kristalų. Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 val. Dažniau šlapintis ima, kai pradeda augti svoris, o vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 k.

Žindomų naujagimių išmatose antrąją gyvenimo savaitę vyrauja bifidobakterijos. Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Bent kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamosios išmatos pasirodo 4-5 parą, o motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) nuo 5-6 paros.

Gimus dvyniams taip pat galima įgyvendinti oda prie odos kontaktą: pirmą dvynį uždėti tėčiui ant krūtinės, o gimus antrajam abu perkelti ant mamos krūtinės.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motina pradėtų žindyti naujagimį per pirmą valandą po gimimo. Jei naujagimio būklė yra nestabili, tai oda prie odos kontaktas turi įvykti tuomet, kai naujagimio būklė stabilizuojasi. Net ir ŽIV infekuotos motinos gali turėti fizinį kontaktą su naujagimiu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis naujagimio odos pokyčių yra normalūs, svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei pastebite, kad bėrimas plinta, blogėja, kūdikis karščiuoja, bėrimas atrodo pūlingas arba yra atviros žaizdos, kūdikis yra neramus ar sunkiai miega dėl niežulio, arba tiesiog nerimaujate dėl vaiko odos būklės - nedelsdami kreipkitės į pediatrą ar dermatologą.

tags: #naujagimio #odos #spalva

• Apie vaisiaus padėtį
• Ar narkozė kenkia 4.5 metų vaikui?
• išsamus vadovas apie kūdikių pieno mišinių pasirinkimą
• Apsaugokime mūsų ateitį
• Muzikiniai vingiai: Arvydas Vilčinskas dalinasi patirtimi