Vitamino D norma nėštumo metu: kodėl tai svarbu ir kaip užtikrinti pakankamumą

Besilaukiančios moters organizme vyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, bet ir vitaminų bei mikroelementų poreikis. Tarp jų ypač svarbus yra vitaminas D. Nors dažna vaisingo amžiaus ar besilaukianti moteris nepakankamai įvertina vitamino D svarbą ne tik savo, bet ir būsimo vaikelio organizmui, mokslinėje literatūroje sveika gyvensena ir mityba yra minima kaip neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai.

Kodėl vitaminas D yra toks svarbus?

Organizme vitaminas D veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje. Jis reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje. Vitamino D trūkumas siejamas su padidėjusia įvairių ligų rizika: kai kurių rūšių vėžio, įvairių autoimuninių ligų, cukrinio diabeto. Nėštumo metu vitamino D stoka siejama su didesne gestacinio diabeto, cezario pjūvio operacijos ir preeklampsijos rizika.

Kadangi vitaminas D labai svarbus kalcio pasisavinimui, jo stoka gali lemti kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimus, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Be to, nėščiosios, stokojančios vitamino D, neaprūpina juo ir vaisiaus organizmo, o tai gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius, prastesnę imuninės sistemos veiklą.

Vitamino D šaltiniai ir trūkumo rizika

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurio didžioji dalis (apie 80-90 proc.) gaunama ne su maistu, o odoje veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams. Su maistu vitamino D gauname labai mažus kiekius, kurių nepakanka patenkinti jo poreikiui, o pagrindinis maisto šaltinis - riebi žuvis - nėštumo metu vartojamas ribotai.

Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai. Nėštumo metu, ypač žiemą ir pavasarį, vienai moteriai iš keturių trūksta vitamino D. Būtina atkreipti dėmesį, kad saulės kremai su SPF vitamino D gamybą blokuoja apie 90-99 proc., todėl tikimybė pakankamai gauti vitamino D per odą yra nedidelė, ypač jei vengiama tiesioginių saulės spindulių.

Pagrindiniai vitamino D šaltiniai:

• Saulės šviesa: Efektyviausia, kai veikiama apie 18 proc. nuogo kūno.
• Žuvų taukai ir riebi žuvis: Lašiša, skumbrė, tunas.
• Kiti maisto produktai: Kiaušinio trynys, natūralioje gamtoje augę grybai, pienas.

Rekomenduojamos vitamino D dozės ir tyrimai

Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75-100 nmol/l. Tiksliausias būdas parinkti dozę ar įvertinti vartojamos dozės pakankamumą yra atlikti kraujo tyrimą 25(OH)D koncentracijai nustatyti. Jei tyrimo atsakyme matote skaičius ˂75 nmol/l, jums trūksta vitamino D.

Priklausomai nuo situacijos, rekomenduojamos dozės gali skirtis:

Kadangi vitaminas D yra tirpus riebaluose, geriausiai jį vartoti po valgio, po riebaus maisto (avokadai, riešutai, sėklos), kad padidėtų pasisavinimas. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad D3 cholekalciferolis yra veiksmingesnis nei D2 ergokalciferolis. Svarbiausia - visada pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius papildus.

tags: #vitamino #d #norma #nestumo #metu

• kada pradėti papildomą maistą
• Detali analizė: romantinė komedija apie netikrą nėštumą
• Svarbiausi patarimai nėštumo metu
• Atrandame pasaulį su vaikų edukacinėmis programomis
• Efektyvus derlius jūsų darže