Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai, toliau - Savarankiško gyvenimo namai, yra Molėtų rajono savivaldybės stacionarias socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto.
Ji teikia globos (rūpybos), ugdymo ir socialines paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), arba laikinai savarankiško gyvenimo namuose apgyvendintiems vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.
Savarankiški namai savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos higienos norma HN 124:2009 - Vaikų socialinės globos įstaigos. Pagrindinė veiklos kryptis - kita stacionarinė globos veikla.
Vaiko globa istoriškai ir tradiciškai visada buvo ir yra jautri ir aktuali visuomenės problema. Institucijos pareiga - pasirūpinti tėvų priežiūros netekusiu vaiku, užtikrinti jo asmens saugumą, kvalifikuotą pagalbą, gyvenimo kokybę ir savarankiškumo pagrindus. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2000). Šiuo tikslu siekiama padėti globos namuose gyvenantiems vaikams sumažinti socialinę atskirtį. 2011 metais visiškai įgyvendinti projekto „Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai“ statybos darbai. Metų pabaigoje įvyko persikėlimas į naujas patalpas, pradėtos teikti socialinės paslaugos. Sudarytos sąlygos vaikams saugiai augti, vystytis, tobulėti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.

Jei vaikui nėra suteikiama pakankamai galimybių pasirengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai į visuomenę, jis tampa socialiai pažeidžiamas ir kyla rizika patekti į socialinę atskirtį. Tapti savarankišku - ilgas ir sudėtingas procesas. O jaunuoliams, augantiems globos institucijose, ši problema yra itin aktuali, nes jų vaikystės patirtis dažnai būna skaudi, jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdį, stabilias tradicijas ir vertybių sistemą, dėl to jiems sunkiau adaptuotis visuomenėje.
Institucijoje globojamas vaikas susiduria su nemenku iššūkiu - pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tai nelengva užduotis, kadangi pats globos modelis nėra orientuotas į asmenybės kaip visuomenės nario ugdymą. Daugelis šių vaikų yra patyrę sunkų stresą, gyvenę nedarniose, konfliktiškose šeimose prastomis materialinėmis sąlygomis. Jie dažnai būna psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas.
Kaip išaiškėja iš įvairių mokslinių tyrimų, šie vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai linkę į depresijas, baimes, jie agresyvesni, kai kurie pasižymi psichiniais ir fiziniais sutrikimais, turi specialiųjų poreikių. Tyrimu nustatyta, kad dažniausiai asmenims, išeinantiems į savarankišką gyvenimą ir adaptavimąsi visuomenėje apsunkina praktinių įgūdžių stoka. Vaikų globos namų auklėtiniams yra svarbi šeima.

Siekdami sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas tėvų globos netekusiems vaikams, Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai organizuoja veiklą, orientuotą į jų visapusišką ugdymą ir pasirengimą savarankiškam gyvenimui. 2011 metais Savarankiško gyvenimo namuose vaikai gyveno 5 šeimynose, po 12 vaikų, vadovaujantis brolių ir seserų neatskyrimo principu. Metų pradžioje buvo globojami 68 vaikai, metų pabaigoje 61 vaikas. Šiems ugdytiniams pratęsta galimybė gyventi Savarankiško gyvenimo namuose, kol baigs mokymo įstaigas.
Atsižvelgiant į vaikų amžių, brandą, specialiuosius poreikius buvo vykdomas vaikų ugdymas, padedant įgyti bendrąjį išsilavinimą ir profesinį pasirengimą. Šias ugdymo įstaigas vaikai vežami globos namų transportu. Savarankiško gyvenimo namuose tiesiogiai su vaikais dirba: 15 socialinių pedagogų, 3 socialiniai darbuotojai, logopedas (0,5 et.), 2 psichologai (1 et.), medicinos darbuotojas, 2 et. neformalaus ugdymo. Šie etatai atitinka patvirtintus etatų normatyvus.
Užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą vaikams, naudojamasi VšĮ "Molėtų Šeimos sveikatos centro" medicinos paslaugomis, nuolat užtikrinamas respublikinio lygio medicinos paslaugų teikimas. Dėl vaikų ligų skyriaus ligoninės nebuvimo Molėtuose yra didelės įstaigos transporto išlaidos, kadangi nuolat tenka vežti vaikus į gydymo įstaigas, ligonines, pas specialistus į kitus rajonus.
Kuriant pagalbos vaikui sistemą buvo vykdoma aktyvi prevencinė veikla. Sudaryta kvalifikuotų specialistų Vaiko gerovės komisijos darbo grupė. Dėl pabėgimų iš globos namų prevencijos, minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo taikymo veikloms vyko nuolatinis darbas su delinkventinio elgesio vaikais.
Užtikrinant vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą vyko nuolatinis bendradarbiavimas su Molėtų VTAS, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio specialistais, su valstybės ir savivaldybės įstaigomis sprendžiant vaikų grąžinimo į šeimą bei įvaikinimo klausimais. Parengti 14 vaikų dokumentai ir pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl galimo vaikų įvaikinimo.
Rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui ir integracijai į visuomenę buvo vykdoma projektinė veikla. Parengtas tęstinis projektas vaikų vasaros poilsiui organizuoti „Atrask pats save ir pažink kitus“, vaikų socializacijos tęstinis projektas „Vejuosi savo svajonę“.
Savarankiško gyvenimo namų ugdytiniai dalyvavo ir kituose projektuose „Veiklus jaunimas“, „Šalia stotelė“, „Saugi vasara“, „Pažinkime pajūrio kraštą“, Balninkų sen. bendruomenės centro projektų įgyvendinamose veiklose. Organizuojant vaikų laisvalaikio bei užimtumo veiklą globos namuose parengtos ir įgyvendintos 10 neformalaus ugdymo programos. 45 vaikai dalyvavo neformaliojo ugdymo veikloje.
Globos namuose organizuojama ugdytinių tarybos veikla. Prasmingam vaikų užimtumui ir saviraiškos realizavimui buvo organizuojami teminiai poilsio vakarai. Ugdytinių tarybos atstovai aktyviai dalyvavo ir rajono mokinių tarybos veikloje. Socialinės pedagogės, psichologės vedė socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pravesta 40 grupinių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimų 2 ugdytinių grupėms, dalyvavo 21-23 ugdytiniai.
Vyko nuolatinis socialinis individualus darbas su vaikais, suteikta 632 individualios konsultacijos, užregistruoti 278 bendravimo su vaikų tėvais (globėjais) atvejai, aplankyta 3 šeimos, surašyti buities tyrimo aktai. Tai fiksavimas, poreikių pervertinimas, planuojami nauji pagalbos teikimo etapai.

Siekdami užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, Savarankiško gyvenimo namai investuoja į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Sudarytos sąlygos darbuotojams kelti profesinę kvalifikaciją. Socialiniai pedagogai (11 žmonių), neturėję profesinės kvalifikacijos, dalyvavo perkvalifikavimo studijose. Parengta socialinio darbuotojo padėjėjo įžanginių mokymų programa. Programa patvirtinta 5 metams. Apmokyti 7 įstaigos darbuotojai pagal programą "Socialinio darbuotojo padėjėjo vaidmuo dirbant su tėvų globos netekusiais vaikais". Visi pedagoginiai ir socialiniai darbuotojai dalyvavo mokymuose: „Krizės įveikimas ir savižudybės prevencija“, „Apie vaikų emocinę savijautą“.
Globos namų vadovai dalyvavo respublikiniuose „Organizacijos valdymas“ mokymuose bei tarptautiniuose seminaruose. Direktorės pavaduotoja socialiniam darbui parengė parengiamojo vizito programą Leonardo da Vinci Švietimo mainų paramos fondo lėšoms gauti. Programa įvertinta teigiamai, sausio mėnesį įvyko parengiamasis vizitas Škotijos Glasgow Langside koledže, kurio metu užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su socialiniais partneriais. Po šio vizito buvo parengta mobilumo paraiška, gautas finansavimas šiai darbinei stažuotei Škotijoje. Vykdoma gerosios patirties sklaida socialiniams partneriams.
Darbe analizuojami asmenų, augusių globos namuose, adaptacijos visuomenėje sunkumai, taip pat socializacijos visuomenėje tyrimas. Darbo tikslas - išanalizuoti asmenų, užaugusių globos namuose, pasirengimo savarankiškam gyvenimui ugdymo galimybes ir ypatumus. Tyrimo klausimai: Ar asmenys užaugę globos namuose yra įgiję pakankamai savarankiško gyvenimo įgūdžių? Kas skatino pasirengimo savarankiškam gyvenimui įgūdžių įgijimą globos namuose?
Tyrimo teorinis pagrindimas: yra atlikta nemažai tyrimų, kuriuose analizuojamas vaikų gyvenimas globos namuose, jų adaptacijos problemos, mokymosi sunkumai ir pan. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas globos namų tyrimas (2001) parodė, kad tik 24% vaikų yra pasirengę pradėti savarankišką gyvenimą.
Suformuota globos ir rūpybos sistema bei esama globos ir rūpybos įstaigų veikla nesuteikia galimybių įgyti savarankiško gyvenimo įgūdžių. Institucijos darbuotojai, epizodinė vaiko elgesio korekcija nėra efektyvi. V. Šikūnas (2004), I. Zaleskienė (2007) teigia, kad gyvenimas globos namuose susijęs su pagrindiniu globos įstaigos tikslu, t.y. socialine integracija - vaiko savarankiškumo ugdymu. Nors, kaip teigia įstaigos administracija, siekiama, kad vaikas išmoktų gyventi savarankiškai. Kita vertus, jam nesuteikiama galimybė mokytis naudotis pinigais, įgyti būtinų buitinių įgūdžių, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Daugelyje įstaigų vyksta ne socialinė integracija, o socialinė dezintegracija.
Daugumos mokslininkų nuomone, globos ir rūpybos sistemai reikalinga reforma, kuri sumažintų žalą vaikui patekus į globos instituciją bei skatintų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą. Todėl būtina iš esmės modernizuoti vaikų globos namuose ugdymo turinį, jų gyvenimo sąlygas ir kokybę. Lietuvai ratifikavus Vaiko teisių konvenciją (1995) ir kaip vieną iš pagrindinių darbo principų iškėlus konfidencialumo principą, imta atsargiai žiūrėti į globotinių ir personalo santykių aptarimą.
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos 1998 metais Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme. Dažniausiai vartojamos šios sąvokos: beglobis, bešeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt. (Braslauskienė, 2001). Taip pat egzistuoja vaikų globa, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, daro neigiamą įtaką, jo fiziniam ir psichiniam saugumui yra pavojus (LR Vaiko globos įstatymas, 1998m).
Remiantis Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo nuostatomis (24), Lietuvoje suformuota vaiko globos institucijų sistema valstybės, vietos savivaldos ir visuomeniniame lygmenyje. Tačiau teisinis vaiko globos (rūpybos) institucijų veiklos reglamentavimas nėra išsamus. Šiuose teisės aktuose (24, 25, 26) įtvirtintos tik bendro pobūdžio nuostatos dėl pagrindinių vykdomosios valdžios lygmens institucijų - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos. Šiama atsakingumo stoka reiškia, kad imperatyvios savo prigimtimi teisės normos praktikoje įgyja gana deklaratyvų pobūdį. Įstatymų leidėjo reikalavimai nėra tinkamai įgyvendinami. Vaiko globos problema sprendžiama ne šalinant grėsmes ir pavojus vaikui, o paimant vaiką ir atitinkamai padidinant jo neigiamus išgyvenimus, išskyrus išimtinius atvejus, kai vaiko paėmimas atitinka jo interesus.

| Metų laikotarpis | Globotinių skaičius |
|---|---|
| Metų pradžia | 68 vaikai |
| Metų pabaiga | 61 vaikas |
Šie duomenys pateikti 1 lentelėje ir atspindi institucijos globotinių skaičių 2011 metais. Šiems ugdytiniams pratęsta galimybė gyventi Savarankiško gyvenimo namuose, kol baigs mokymo įstaigas.