Muzikos terapijos nauda kūdikiams ir jos taikymo būdai
Daugelis muziką pasitelkiame norėdami atsipalaiduoti, smagiai praleisti laiką. Retai kada susimąstome apie jos poveikį mūsų sveikatai. Pasirodo, kad muzika veikia ne tik mūsų emocinę, bet ir fizinę, socialinę sveikatą. Apie tai išsamiau papasakojo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje psichiatrijos filiale dirbanti muzikos terapeutė Vita Glinskytė.
Muzikos poveikis žmogaus sveikatai
Sveikata yra fizinės, emocinės ir socialinės gerovės būsena. Jeigu kurioje vienoje srityje sveikata sušlubuoja, pavyzdžiui, fizinėje, tai neišvengiamai paveiks ir kitas dvi sritis - emocinę ir socialinę. Muzika veikia mūsų kūną, emocijas ir taip pat gali prisidėti prie socialinės sveikatos stiprinimo. Taip, muzika turi didelį poveikį mūsų emocijoms. Kai jaučiamės liūdni, galbūt ir norime klausytis liūdnos muzikos, kad išjaustume tai, arba atvirkščiai, klausomės linksmos, kad išeitume iš šios būsenos. Per muziką galime sau padėti reguliuoti emocinę būseną. Tad sutikčiau, kad muzika turi didžiausią poveikį psichologinei žmogaus sveikatai. Juk ji - emocijų kalba.
Muzika taip pat veikia ir fizinę bei socialinę žmogaus sveikatą. Visos šios sveikatos sritys yra neatsiejamos. Pavyzdžiui, klausantis ar atliekant muziką, mūsų širdis reaguoja - ji gali pradėti kiek dažniau plakti, klausant aktyvios muzikos, ir sulėtėti, klausant lėtos muzikos. Įdomu, kad žmogaus širdis prisitaiko prie muzikos tempo, tačiau turintys problemų su širdimi gali drąsiai klausytis ir aktyvios muzikos, kadangi širdies tempas pagreitės tik iki tam tikros ribos, tad tai tikrai nepakenks. Dainuojant taip pat gaminasi nemažas kiekis imunoglobino A, kuris stiprina mūsų imunitetą. Klausant ir atliekant muziką, kūne išsiskiria ir nemažai hormonų, tokių, kaip oksitocinas, dopaminas, serotoninas, kurie atlieka tam tikrą funkciją tiek mūsų emocinei, tiek fizinei sveikatai.
Muzikavimas, dainavimas drauge leidžia grupei žmonių vienu metu atlikti tai, kas visus jungia, - kiekvienas atskiras individas tampa visuma. Prisiminkime Lietuvos dainų šventes, kai daugybė žmonių atlieka vieną kūrinį, ir visi jaučia tą bendrystę, kurią sukuria muzika. Sinchronizacija, atlikimas tuo pačiu tempu ir yra tai, ką gali duoti muzika socialinei sveikatai. Juk, jei mes visi kalbėtumėme vienu metu, neišgirstumėme nei savęs, nei kito. Kai dainuojame drauge nors su vienu žmogumi, tą akimirką konfliktas tarp mano poreikių ir išorinio pasaulio išnyksta. Yra sukuriamas ypatingas ryšis su kitu, ir tuo metu nesijaučiame izoliuoti.
Kaip muzika veikia smegenis?
Tai yra gana sudėtingas procesas. Muzika veikia mūsų autonominę nervų sistemą kartu su endokrinine sistema. Taip pat ir imuninę sistemą. Kad suvoktų muziką, žmogaus smegenims reikia nemažai padirbėti, kadangi pati muzika yra gana kompleksiškas reiškinys, apimantis įvairius muzikinius elementus, tokius, kaip: ritmas, tembras, melodija, harmonija, dinamika ir t. t. Atrodo, klausytis muzikos yra paprasta veikla, tačiau smegenims reikia dirbti daug. Pirmiausia, reikia išgirsti muziką, tačiau mes girdime muziką ne vien tik ausimis, mūsų odoje yra receptoriai, kurie jautrūs vibracijoms, tad net mūsų kūnas girdi. Grįžtant prie klausos, smilkininėje smegenų skiltyje mūsų smegenys analizuoja ir suvokia garsus. Po to įsitraukia beveik visos smegenų sritys. Tai būtų ir kaktinė skiltis, atsakinga už mąstymą, planavimą bei sprendimų priėmimą, taip pat smegenėlės, kurios koordinuoja mūsų judesius. Juk, klausant muzikos, norisi judėti, o jei dar ir grojate ar dainuojate, tai papildomai dirba ir motorinė žievė. Dažnai klausant muzikos, kyla ir tam tikri prisiminimai, vadinasi, muzika veikia mūsų hipokampo sritį bei už emocijas atsakingas smegenų sritis, pavyzdžiui, migdolinį kūną. Be to, ar pastebėjote, kad, klausantis muzikos, gana lengva įsivaizduoti kažką? Taip yra todėl, kad muzika veikia ir regos žievę.
Muzikos terapija: kas tai?
Per koncertą patirtos malonios emocijos dar nėra muzikos terapija, kaip ir nėra muzikos terapija tiesiog padainavimas kartu. Lietuvoje taikomas muzikos terapijos apibrėžimas, kuriame teigiama, kad tai yra refleksyvus procesas, per kurį muzikos terapeutas padeda klientui optimizuoti jo sveikatą, pasitelkdamas įvairius muzikinės patirties aspektus ir susiformavusius santykius, kaip postūmį pokyčiams. Galbūt skamba sudėtingai, tačiau svarbu suprasti, kad muzikos terapijoje reikalinga tiek muzika, tiek sukurtas santykis tarp muzikos terapeuto ir kliento bei iškelti tikslai.
Muzikos terapijos taikymas
Jeigu kalbame apie mediciną, tai reikia kalbėti apie muzikos terapiją. Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje labiausiai muzikos terapija taikoma psichiatrijos srityje. Tačiau užsienyje, o ir Lietuvoje dedami pirmi žingsniai muzikos terapiją taikant ir reabilitacijoje. Dažniausiai čia taikoma neurologinė muzikos terapijos sritis, kuri demonstruoja puikius rezultatus, tarkim, atstatant tam tikrus žmogaus prarastus gebėjimus po insulto, pavyzdžiui, kalbos arba Parkinsono ligos ir kitų neurodegeneracinių ligų atvejais. Terapija taikoma ir gydant neišnešiotus kūdikius. Moksliniai tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali prisidėti prie greitesnio šių kūdikių sveikimo. Reiktų paminėti ir muzikos terapijos taikymą įvairiems mokymosi negalią turintiems vaikams, suaugusiems bei paliatyviojoje slaugoje ar net komos būsenoje esančiam žmogui muzikos terapija gali būti taikoma skatinant atgauti sąmonę. Tad muzikos terapijos taikymas medicinoje yra itin platus ir turi daug potencialo. Tačiau Lietuvoje šiandieną turime dar mažai specialistų, o ir žinomumas - pakankamai mažas. Bet tikiu, kad ateityje ši sritis vis labiau vystysis.
Muzikos nauda kūdikiams
Specialistai teigia, kad kuo anksčiau kūdikis supažindinamas su muzika, tuo geriau. Tyrimų, kurie įrodytų muzikos naudą - apstu. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuose buvo tirtas ankstyvasis kūdikių muzikinis lavinimas ir muzikos nauda apskritai. Tyrėjų pastebėti rezultatai stebina - vaikai mokosi muzikos jau tada, kai pradeda funkcionuoti jų girdėjimo aparatas. O pakankamai girdėti vaikai moka jau itin anksti, nes klausa sėkmingai vystosi dar motinos įsčiose. Tą įrodo ne tik teigiamos pačių tėvų patirtys, stebint ir ugdant savo vaikus, bet ir rimti tyrimai. Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo pat mažumės vaikai reaguoja į girdimą muziką ir net parodo, kurios melodijos ar intonacija jiems labiau patinka. Jie labai anksti pradeda suvokti kuo skiriasi tam tikra muzika, atlikti nesudėtingas muzikines užduotis ir dar labiau lavinti muzikinį suvokimą. Deja, visgi tyrimų, kuriuose būtų gilinamasi į dar ankstesnį muzikos poveikį bei muzikinį lavinimą yra gan nedaug. Tik maža dalis tyrėjų buvo pasiryžę išsiaiškinti, ar dar negimęs kūdikis taip pat reaguoja į muziką ir ar ji gali turėti įtakos kūdikio intelektui bei klausai vėlesniame gyvenime.
Daug mamų pradeda klausytis muzikos su savo atžala ar dainuoti savo vaikui dar jam tebeaugant įsčiose. Kai kurios iš jų tai daro tiesiog intuityviai, tačiau moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad nėščių moterų dainavimas, klausantis tam tikrų dainų ar grojimas instrumentais yra itin naudingas. Patirtos teigiamos emocijos nėštumo metu yra tiesiogiai susijusios su vaisiaus elgsena ne tik nėštumo metu, bet ir jam gimus, o užsiėmimų lankymas gali užkirsti kelią dideliam stresui. Tyrėjai jau yra pastebėję, jog nuolatinis stresas skatina hormono kortizolio išsiskyrimą. Kortizolis gali sumažinti organizmo atsparumą uždegimams, autoimuniniams susirgimams, alergijoms, astmai, lėtiniams skausmo sindromams ir gali sukelti imuninės sistemos disfunkciją. Verta paminėti ir tai, jog nėščiosios, lankančios prenatalinio muzikinio ugdymo programas, padeda ne tik kūdikiui, bet ir sau. Tiriant emocinį tokių užsiėmimų poveikį išaiškėjo, kad tai padeda nėščiosioms sumažinti padidėjusį nervingumą ir gimdymo baimę, išgyventi teigiamas, džiaugsmingas emocijas. Net ir moterys, kurios muzikavo savarankiškai, o ne tam pritaikytuose centruose, lygiai taip pat jautė reikšmingus teigiamus pojūčius, tačiau juos dažniau patyrė užsiėmimuose besilankiusios nėščiosios. Deja, tačiau daugybė moterų nėštumo metu ir po jo patiria didelį stresą ar net klinikinio lygio depresiškumą. Norint sumažinti stresą, gimdymo ar nėštumo problemas, itin svarbu palaikyti teigiamą moters emocinę būklę, nes tai yra smarkiai susiję. Be to, dėl gautos informacijos, išgirstų teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus.
Iš tiesų ankstyvas muzikinis ugdymas yra labai svarbus, norint padėti vaikui vystytis. Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinį ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją. Deja, Lietuvoje kol kas nėra daug užsiėmimų, kuriuose profesionalai vestų muzikines pamokas nėščiosioms, nors tokia ugdymo praktika yra labai naudinga tiek mamai, tiek vaisiui. Įprastai per užsiėmimus mamos mokosi kaip atsipalaiduoti su muzikos pagalba, joms parodomi įvairūs kvėpavimo ir relaksacijos pratimai, o tik po to, kai nuo pečių nusirita visas stresas, pereinama prie muzikos instrumentų. Jei visgi šalia nėra jokių panašių užsiėmimų ar tiesiog nėščioji neturi galimybės jų lankyti, rekomenduojama stengtis klausytis su vaisiumi muzikos tiesiog namuose. Vaikui gimus taip pat svarbu neužmiršti ankstyvojo muzikinio lavinimo. Galima rasti daug skirtingų užsiėmimų, kuriuos galima lankyti su mažais vaikais nuo pat pirmųjų jų gyvenimo metų ir stengtis kuo daugiau užsiimti su kūdikiu namuose. Dar daugiau - tyrimai rodo, jog besimokantis groti kokiu nors instrumentu vaikas drauge gali patobulinti savo matematinius gebėjimus ir netgi akivaizdžiai pagerinti mokymosi rezultatus. Iš tiesų, siekiant, kad vaikas greičiau ir lengviau pasiruoštų mokyklai, muzikinis lavinimas taip pat yra itin svarbus. Tad jei vis dar abejojate ar verta užsiimti ankstyvuoju ar net prenataliniu muzikiniu vaiko ugdymu - nebedvejokite. Muzika atneš ne tik teigiamas emocijas visai šeimai, bet ir padės jūsų vaikui dar sparčiau ir užtikrinčiau tobulėti bei kurti tarpusavio ryšį su šeima bei aplinkiniais.
Muzikos terapijos metu vyksta svarbių fiziologinių kriterijų sureguliavimas ir stimuliavimas: deguonies saturacijos, kvėpavimo, širdies ritmo ir kt.; gyvybiškai svarbių kūno funkcijų: čiulpimo, rijimo ir kt. stimuliavimas, stiprinamas imunitetas. Bendros muzikinės veiklos metu stiprinamas mamos ir vaiko ryšys, kuriami kūdikio vystymuisi palankūs tarpusavio santykiai, vyksta vėlesnių kūdikio sutrikimų bei psichologinių problemų prevencija. Muzikuojant sudaroma saugi, rami aplinka, kurioje mažyliai gali atsipalaiduoti, nurimti, patirti malonius išgyvenimus. Kiekvieną užsiėmimą lydi „Dienos tema“, supažindinanti su svarbiais vaiko ugdymo momentais ir tuo, kaip juos galima taikyti muzikuojant kartu su vaiku namuose. Po užsiėmimo vyksta jo aptarimas, pasidalinimas pastebėjimais ir atradimais, aptariamos muzikavimo namuose galimybės. Nuo 4 mėn. k. a. kūdikiai kviečiami dalyvauti muzikinio kalbinimo grupėje, kuri vyksta antradieniais nuo 10.30 val.
Kalbant apie kūdikius, būtina prisiminti mūsų lopšines ir žaidimus, kurie ne tik prisideda prie kūdikio savireguliacijos vystymosi, bet ir stiprina tėvų bei kūdikio ryšį. Augant vaikui, įvairios dainelės, skanduotės ir kitos muzikinės raiškos būdai, prisideda prie vaiko fizinės, emocinės ir socialinės raidos. Dainelės padeda mokytis kalbos, ištarti įvairius garsus, sutelkti dėmesį, taip pat suprasti savo ir kitų jausmus.
Ritmo žaidimas BITUTĖS. Muzikos autorė Neringa Lapinskienė
Muzikos terapija neišnešiotiems kūdikiams
Muzikos terapija taikoma ir gydant neišnešiotus kūdikius. Moksliniai tyrimai rodo, kad muzikos terapija gali prisidėti prie greitesnio šių kūdikių sveikimo. Muzikos terapijos metu vyksta svarbių fiziologinių kriterijų sureguliavimas ir stimuliavimas: deguonies saturacijos, kvėpavimo, širdies ritmo ir kt.; gyvybiškai svarbių kūno funkcijų: čiulpimo, rijimo ir kt. stimuliavimas, stiprinamas imunitetas. Bendros muzikinės veiklos metu stiprinamas mamos ir vaiko ryšys, kuriami kūdikio vystymuisi palankūs tarpusavio santykiai, vyksta vėlesnių kūdikio sutrikimų bei psichologinių problemų prevencija. Muzikuojant sudaroma saugi, rami aplinka, kurioje mažyliai gali atsipalaiduoti, nurimti, patirti malonius išgyvenimus.
Kitos naudingos praktikos kūdikiams
Be muzikos terapijos, neišnešiotiems kūdikiams ypač svarbus yra artimas fizinis kontaktas su tėvais. Vienas efektyviausių būdų - vadinamasis kengūros metodas, kai kūdikis glaudžiamas prie mamos krūtinės. Šis metodas padeda reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą, stabilizuoti kvėpavimą ir širdies darbą, skatina greitesnį vystymąsi. Taip pat svarbu tinkama kūno padėtis - guldomas vaikas turėtų jausti komfortą, primenantį mamos įsčias, su specialiais "lizdeliais" ar voleliais, kurie padeda išlaikyti fiziologiškai patogią padėtį ir sumažina stresą.
Mityba yra gyvybiškai svarbi neišnešiotam naujagimiui. Kiekvienam kūdikiui sudaromas individualus mitybos planas, atsižvelgiant į jo svorį ir būklę. Naudojamas parenterinis maitinimas per kateterį arba maitinimas per zondą. Svarbiausia - kiek įmanoma panaudoti motinos pieną, nes jis lengvai virškinamas, aprūpina gyvybiškai svarbiomis maistinėmis medžiagomis, stiprina imunitetą ir padeda formuotis tinkamai žarnyno mikroflorai. Motinos pienas yra unikalus, jo sudėtis prisitaiko prie kūdikio amžiaus ir būklės.
Ritmo žaidimas BITUTĖS. Muzikos autorė Neringa Lapinskienė
Nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikiai kviečiami dalyvauti muzikinio kalbinimo grupėje, kuri vyksta antradieniais nuo 10.30 val.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
