Muzikos svarba ikimokykliniame amžiuje: pedagogika ir ugdymo galimybės

Įvadas: Muzikos reikšmė ugdyme

Žmogaus auklėjimas nuo seniausių laikų neatsiejamas nuo muzikinio ugdymo. Visais laikais ugdymo teorijoje ir praktikoje muzika užėmė garbingą vietą šalia kitų svarbių ugdymo turinio dalykų, o muzikinis ugdymas - šalia protinio, fizinio, dorovinio ir kt. Jis plėtojosi nuo paprastų imitacijų iki šiandien žinomų sudėtingų muzikinio ugdymo sistemų. „Muzikinis ugdymas kaip pedagogikos mokslo objektas gali būti aiškinamas kaip būtinų sąlygų ugdytinio prigimtyje glūdintiems gebėjimams kūrybiškai reikštis, perimant ir plėtojant kultūrą, visuma“ (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992, p. 6).

Rusų mokslininkas E. Ciolkovskis yra pasakęs: „Muzika - galingas ginklas, tolygus medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiamas emocijas - nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir medikamentai, muzika privalo būti specialisto valdžioje.“ Įvairūs muzikos stiliai, jos atlikimo būdai gali išreikšti labai platų žmogaus vidinio pasaulio spektrą. Reikia pabrėžti, kad muzika - pats paveikiausias menas iš visų menų, joje slypi išskirtinai didelės poveikio žmogui galios.

Muzika yra savita garsinio meno forma, kurią sudaro laike ir erdvėje sąmoningai dėstomi garsai bei jų struktūros. Savo esme muzika yra abstrakti, tačiau vidiniu turiniu ji mums atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šios prasmės ir vertybės yra kultūriškai įgyjamos muzikinio ugdymo procese. Muzikavimas, muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę. Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams.

Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui: atspindi individualių polinkių, poreikių, interesų įvairovę. Muzika pasižymi sociokultūrinių funkcijų įvairove ir yra būdinga visoms kultūrinėms bendrijoms. Savosios ir kitų kultūrų muzikos pažinimas atveria naujus patirties akiračius, padedančius orientuotis įvairialypiame dabarties ir praeities pasaulyje. Mano tikslas ugdyti muzikinį vaikų sugebėjimą darželiuose.

Muzikinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje: unikalios galimybės

Šiuo metu daugiausia ir labiausiai akcentuojama į ikimokyklinio amžiaus vaikų emocingumą bei emocijas, kurios turi labai didelę įtaką vaikų muzikiniams gebėjimams bei kūrybiškumui skleistis, aktyvumui palaikyti. Emocijos yra vienas iš vaikų požiūrį sąlygojančių veiksnių. Jos ne tik nuspalvina, bet ir sužadina, stiprina aktyvumą. Muzika vaikams yra tarsi ankstyvoji jausmų ugdymo pakopa, tam tikra nuojauta. Vaikų svajonės, skatinamos per muziką, yra daug kilnesnės. Kuo vaikas giliau įsiskverbia į muzikos paslaptis, tuo anksčiau priartėja prie pajautų, pasireiškiančių tik vyresniame amžiuje. Muzika - tai sielos kalba. Tai gerumo ir grožio sėkla. Ją pasėjus, kiekvienas vaikas atvers savo emocijų dureles ir įsileis į savo pasaulį, jis taps dvasingesnis, išmoks atskirti ir įvertinti tai, kas gražu ir turi išliekamąją vertę.

Mano manymu, muzikos pagalba vaikas tobulėja, atsiskleidžia, gali išsakyti savo jausmus, išreikšti atitinkamas emocijas. Muzikos galias stebuklinga, todėl tą gerąją patirtį ir norėčiau skleisti mažiesiems. Mokslininkų atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad muzikinius gabumus tinkamiausia lavinti yra vaikystėje, jeigu jiems plėtotis sudaromos tam palankios sąlygos, todėl ypač aktualus tampa ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinis ugdymas, kuris suteikia galimybę atsiskleisti vaiko muzikiniams gabumams, bei tuo pačiu lavinti turimus gebėjimus.

Jei šeimoje su vaiku bus muzikuojama, tai vaikas natūraliai atras gėrį ir grožį, kuris slypi muzikoje. Tikėtina, kad tokioje šeimoje užaugusiam vaikui muzika visuomet bus svarbi ir reikalinga. Deja, didžiajai daliai vaikų nesudaromos sąlygos lavinti muzikinius įgūdžius ikimokyklinio amžiaus laikotarpyje. Dažnas atvejis, kad vaikas atėjęs į mokyklą, susiduria su tam tikrais sunkumais pvz.: kalba, emocijų valdymo, elgesio. Šiuo metu pastebima, kad tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai tampa vis labiau dalykiški: su vaiku kalbama tik pačiomis bendriausiomis temomis - ką valgei, ką gėrei, ar miegojai ir pan. Dėl gyvenimo intensyvumo tėvai nepastebi ir kartais net nežino vaikų problemų, polinkių, interesų. Daugeliui tėvų svarbiausia yra tai, kad vaikas pažintų raides, išmoktų skaičiuoti ir skaityti ne tik gimtąja kalba, bet ir užsienio kalbomis. Muzikinis vaiko ugdymas paliekamas savieigai, kaip antraeilis ar trečiaeilis dalykas. Tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo ypatumus. Aptarti ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo sampratą, tikslus ir uždavinius.

Kūrybiškumas moksliškai pradėtas tyrinėti prieš keletą dešimtmečių. Tačiau ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje stokojama išsamesnių tyrimų atskleidžiančių kūrybiškos raiškos ypatumus ikimokykliniame amžiuje. Todėl tyrinėjant vaikų kūrybiškumą siūloma atsižvelgti į vaiko raidos ypatumus, įsitraukimo į kūrybinę veiklą, pobūdį. Mano muzikinės pamokėlės būtų suskirstytos atitinkamai, pagal vaikų amžių. Be galo būtų svarbu, kad pačių pamokėlių laikas ir vaikų kiekis būtų atitinkamas, kad su kiekvienu vaiku būtų galima pabendrauti individualiai. Suprasti, ką jis mąsto, geba, gali ir nori veikti. Mano tikslas ne tik vaikui išreikšti save, bet ir atrasti save, galbūt vaikas suvoks, kad jo gyvenimas be muzikos net neįsivaizduojamas, o muzika po daugelio metų taps pragyvenimo šaltiniu. Muzika vienija žmones, šeimas, todėl muzikos dėka rastume bendravimą ir su pačių ugdytinių tėvais.

Muzikos klausymas ir smegenų raida

Muzikos klausymas yra pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinės veiklos rūšis. Ji labiausiai prieinama vaikams nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, nors neretai sutapatinama su muzikos suvokimu. Klausant muzikos vaikams suteikiama galimybė pajusti estetines jos savybes, kaupti muzikinius įspūdžius nuo pat pirmųjų kontaktų. Klausydami muzikos vaikai remiasi nemuzikinių priemonių kontekstu ir muzikine medžiaga, diferencijuoja ryškesnes muzikos išraiškos priemones.

Muzika daro didelį poveikį ne tik mūsų emocijoms, bet ir sudėtingiems procesams smegenyse. Moksliniai tyrimai rodo, kad muzika, stimuliuodama įvairias smegenų dalis, daro įtaką motorikai, atminčiai, kalbai, problemų sprendimui, vaizduotei ir pažinimui. Tai tiesiogiai veikia smegenų plastiškumą (augimą, pokyčius ir formavimąsi). Muzika yra vienintelis stimulas, kuris taip intensyviai ir iš karto pajėgia paveikti mūsų smegenis, sudarydamas sąlygas joms ne tik vystytis, bet ir keistis.

Muzikinių gebėjimų lavinimas: E. Gordono perspektyva

Muzikiniai gabumai yra prigimties ir aplinkos veiksnių rezultatas. E. Gordon pavadino lavinamaisiais muzikiniais gabumais tuos, kurie tobulėja tinkamoje muzikinėje aplinkoje. Mokslininkas taip pat išskyrė stabiliuosius gabumus. Svarbi yra muzikinė aplinka namuose, t. y., ar namuose buvo muzikuojama, ir kaip bendraujama su vaiku. Audijuoti negalima išmokti greitai, todėl šį procesą reikia pradėti kuo anksčiau. E. Gordonas teigia, kad kalbos yra mokomasi tuo pačiu būdu. Audijavimas yra būtina muzikinio lavinimo prielaida, ir jis labai skiriasi nuo paprasto įsiminimo, nesvarbu, ar jaučiama ta muzika, ar ne.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir inovatyvūs metodai

Ugdymo procese pedagogas yra labai svarbus mokinių vedlys, kuris turi labai daug įtakos vaiko augančiai asmenybei. Muzikinio ugdymo proceso dalyviai yra mokytojas ir mokinys, bei juos supanti aplinka, tačiau daugiausia dėmesio tenka mokiniui, kadangi muzikinio ugdymo metu yra lavinamas vaiko kūrybiškumas. Kiekvienas ugdomas vaikas yra individuali asmenybė, todėl muzikinio ugdymo proceso formavimo metu yra suteikiama proga atsiskleisti ir tobulėti vaiko asmenybei.

VŠĮ „Vaikas ir muzika“ nuolat organizuoja konferencijas, seminarus ir mokymus, skirtus pedagogams. Šios iniciatyvos apima tiek specializuotus mokymus muzikos mokytojams ir meninio ugdymo specialistams, tiek plačiam ratui ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinių klasių mokytojų, logopedų, mokytojų padėjėjų ir kitų švietimo srities darbuotojų. Mokslinės konferencijos paprastai apima tris pagrindines veiklos kryptis: pranešimus, praktinius užsiėmimus su mokytojais ir pamokėles su vaikais. Pranešimus, praktikumus ir pamokas veda patyrę švietimo specialistai iš įvairių pasaulio šalių, tokių kaip Anglija, JAV, Brazilija, Vokietija, Italija, Suomija ir Lietuva. Konferencijų metu vyksta aktyvios diskusijos, aptarimai, demonstruojami video įrašai, o temų spektras yra platus - nuo konkrečių darbo pamokoje metodikų ir tyrimų aptarimų iki švietimo problemų įvairiose šalyse nagrinėjimo.

Seminarai dažniausiai organizuojami vieną ar du kartus per metus, ir juose gilinamasi į vieną aktualią temą. Pavyzdžiui, 2020 metais Lietuvos kultūros taryba parėmė projektą „Skaitmeninis muzikinio ugdymo metodikų turinys Lietuvos muzikų bendruomenei. Teorija ir praktika“. Šio projekto aktualumą paskatino pasaulinė pandemija, kuri atskleidė skaitmeninio praktinio ir teorinio muzikos metodikų turinio trūkumą muzikos pedagogams. Organizatoriai sukaupė kokybišką ir aktualų video archyvą iš tarptautinių muzikinio ugdymo konferencijų, vykusių Vilniuje nuo 2000 iki 2018 metų. Šis archyvas apima ne tik teorinius, mokslinius pranešimus, bet ir pasaulinio garso muzikos pedagogų video paskaitas ir praktikumus. Užsienio pranešėjų vertimus į lietuvių kalbą atliko dr. Emilija Sakadolskienė. Pranešėjai pristato įvairias muzikos kultūras ir muzikines sistemas, įskaitant K. Orff, E. Gordon metodikas.

Profesinio tobulėjimo galimybės

LMTA Karjeros ir kompetencijų centras aktyviai prisideda prie Lietuvos pedagogų kompetencijų ugdymo ir švietimo sistemos plėtros. Nuo 2014 m. Centras vertina ir pripažįsta neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytus pasiekimus bei kompetencijas. Nuo 2019 m. kovo mėn. Centras siūlo mokymo programas organizacijoms ir asmenų grupėms. Profesinio tobulėjimo mokymai yra svarbūs visiems, siekiantiems giliau pažinti save, įgyti tvirtesnio pasitikėjimo ir geresnių pasiekimų versle, darbe ir gyvenime. Tokie mokymai didina motyvaciją, suteikia ilgalaikę patirtį, atgaivina žinias ir įgūdžius, atpalaiduoja sukauptą potencialą ir energiją.

Centras vykdo neformalaus suaugusiųjų švietimo veiklą, inicijuoja kvalifikacijos tobulinimo programas, orientuodamasis į šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstus mokymo(si) būdus. Bendradarbiaujama su kitais LMTA padaliniais, kitų aukštųjų mokyklų dėstytojais, Lietuvos ugdymo įstaigomis, užsienio lektoriais, asociacijomis ir fondais. Centras kviečia dalyvauti neformaliojo švietimo programose, skirtose profesinei kvalifikacijai tobulinti, papildomoms kompetencijoms įgyti bei bendriesiems gebėjimams ir erudicijai plėtoti.

Inovatyvūs muzikinio ugdymo metodai

Šiuolaikinė pedagogika pabrėžia mokinio aktyvaus dalyvavimo ugdymo(si) procese svarbą. Akcentuojama, kad įgūdis („žinojimas - KAIP“) yra aukštesnė žinojimo apraiška nei sausos žinios („žinojimas - KAD“, „žinojimas - APIE“). Ši nuostata nuosekliai plėtojama E. Jaques-Dalcroze, C. Orff’o, Z. Kodaly muzikinio ugdymo sistemose, taip pat D. Elliott’o „Naujojoje muzikinio ugdymo filosofijoje“.

Seminaras „Aktyvi muzikos pamoka“ yra naudingas muzikos ir pradinių klasių mokytojams, norintiems praturtinti savo metodinį arsenalą aktyviais, inovatyviais ir kūrybiškais muzikinio ugdymo metodais, pereiti nuo pasyvaus „mokymo APIE muziką“ prie aktyvaus „muzikos mokymo“. Seminaro metu bus mokomasi aktyvių muzikavimo, komponavimo, improvizavimo, muzikos klausymosi metodų, supažindinama su komplektų „Mano muzika“ ir „Septynios gaidos“ kūrybinėmis idėjomis. Dalyviai turės galimybę pavartyti japoniškus, vokiškus, amerikietiškus muzikos vadovėlius.

Seminaro "Aktyvi muzikos pamoka" dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PAŽYMĖJIMAI. Teorinę dalį (1,5 val.) sudaro praktiniu patyrimu grįsto muzikinio ugdymo filosofiniai ir metodologiniai pagrindai (D. Elliott’o „Naujoji muzikinio ugdymo filosofija“). Praktinė dalis (4 val.) apima dainavimo mokymo metodiką (vokalo pratimai, karaoke, dainavimo, solfedžiavimo, grojimo metodinės sąsajos), kitų tautų dainas (latvių, estų, japonų ir kt.).

Eirimas Velička, Lietuvos etnomuzikologas, muzikos pedagogas ir muzikantas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, Šeškinės pradinės mokyklos muzikos mokytojas metodininkas, Vilniaus kolegijos lektorius ir įvairių muzikos vadovėlių autorius, daug dėmesio skyrė pradinių klasių moksleivių muzikalumo tyrimui ir naujų jam lavinti būdų sklaidai. Liaudies muzika ir liaudies dainos yra tai, kas mus kultūriškai identifikuoja ir yra mūsų šaknys. Siūlomos seminarų programos sukonstruotos taip, kad dalyviai patirtų pasiruošimo procesą tiek emocine, tiek informacine prasme. Vienas iš tokių seminarų - liaudies muzikos modernizavimas, kurį veda dr. Rasa Stoškuvienė, turinti didžiulę patirtį liaudies muzikos modernizavime, pedagoginėje praktikoje ir koncertinėje veikloje.

VŠĮ „Vaikas ir muzika“ taip pat siūlo edukacijas „Dainos pasaka“, kurios sujungia judesį, dainą ir pasakojimą į vieną gyvą patirtį. Vaikai kuria, vaidina, dainuoja, lavindami kalbą, dėmesį ir pasitikėjimą savimi. Programos pritaikytos ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, ir kuriamos individualiai pagal vaikų amžių, metų laiką ir ugdymo tikslus. Edukatorė Inga Gučienė, sukūrusi daugiau nei 300 originalių dainelių vaikams, siūlo knygeles, kurios leidžia vaikams ne tik skaityti, bet ir klausyti, dainuoti bei atlikti kūrybines užduotis.

Nuoseklus muzikinis ugdymas: nuo ikimokyklinio amžiaus iki gimnazijos

Muzikinio ugdymo metu pagrindinis tikslas yra vaiko muzikinio mąstymo tobulinimas, muzikinių gabumų lavinimas, muzikos suvokimo lavinimas, muzikos atlikimo gebėjimų lavinimas, stengiamasi vaiką supažindinti su muzikine kultūra. Muzikinis ugdymas yra labai plačios reikšmės ir specifikos. Pagrindinis muzikinio ugdymo principas yra paremtas tuo, kaip pedagogas bendrauja su mokiniais, kaip pedagogas padeda mokiniams pasiekti formuoti savo vertybes, kaip mokiniai išreiškia savo muzikinį kūrybiškumą, kaip jie atskleidžia savo muzikinius gebėjimus, bei taipogi ugdo savo vidinį dvasinį pasaulį. Vaikų muzikinis ugdymas neapsiriboja tik praktiniu mokėjimų ir įgūdžių įtvirtinimu. Suteikiant elementariausias muzikines ir estetines žinias, vaikai pratinami ir emocionaliai išgyventi muzikos kūrinį bei sąmoningai įvertinti savo suvokimą.

Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką. Kiekvieno koncentro pasiekimai suformuluoti atsižvelgiant į mokinių raidos ir amžiaus tarpsnių ypatumus bei anksčiau įgytą mokymo(si) patirtį. Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai.

Siūlomos mokymo programos ir jų turinys

Siūlomos mokymo programos yra įvairios ir aprėpia platų temų spektrą, skirtą įvairių ugdymo pakopų pedagogams:

1. Priešmokyklinis ugdymas: Programos anotacija apima Lietuvos ir ES teisinius dokumentus, reglamentuojančius priešmokyklinį ugdymą, vaiko pažinimą, jo individualizavimą, bendrosios programos aspektus, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo dermę, ugdymo priemonių panaudojimą, vaikų kompetencijų ugdymą (socialinės, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninės, bendrosios), ugdymo proceso planavimą, dalyvių sąveiką, aplinkos kūrimą ir pasiekimų vertinimą. Trukmė: 40 akademinių valandų (30 val. auditorinis darbas, 10 val. savarankiško darbo).
2. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis meninis ugdymas: Programos anotacijoje nagrinėjami pagrindiniai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dokumentai ir meninis ugdymas, vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, pedagoginio poveikio galimybės, psichofizinės, socialinės ir kognityvinės raidos ypatumai. Aptariama meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir ugdymas, išskirtinių meninių gebėjimų atpažinimas, kūrybiškumo skatinimas, meninės raiškos integravimas, netradicinių priemonių naudojimas ir estetiškai vertingos aplinkos kūrimas. Trukmė: 40 akademinių valandų (30 val. auditorinis darbas, 10 val. savarankiško darbo).
3. Pradinių klasių meninis ugdymas: Programos anotacija apima pradinį ugdymą reglamentuojančius dokumentus, pradinių klasių mokinių raidos ir mokymosi ypatumus, meninių gebėjimų raidą ir ugdymą. Ypatingas dėmesys skiriamas specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių meninių gebėjimų ugdymui, meninio ugdymo proceso planavimui, integralumui su kitais dalykais, mokymo strategijoms, individualizavimui ir diferencijavimui. Nagrinėjamos informacinių komunikacinių technologijų (IKT) taikymo galimybės, mokymo(si) aplinkos kūrimas ir pasiekimų vertinimas. Trukmė: 40 akademinių valandų (30 val. auditorinis darbas, 10 val. savarankiško darbo).

Pasiekimų sritys reprezentuoja šias muzikines veiklos rūšis: muzikos kūrimą, muzikos atlikimą, muzikos vertinimą, muzikos klausymąsi. Pasiekimai siejasi su atitinkamų klasių mokymo(si) turiniu. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti pabaigus ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės ir III-IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4).

Ugdymo programoje ugdomos kompetencijos

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:

Muzikuodami, kurdami muziką ir jos klausydamiesi, mokiniai atskleidžia savo gebėjimus ir juos tobulina, mokosi įveikti kylančius iššūkius, rasti tinkamus sprendimus, t. y. mokosi mokytis. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės paieškos.

tags: #muzikos #svarba #ikimokykliniame #amziuje #kursinis

• Ar kūdikis gali valgyti trintą maistą?
• kokia parama skiriama globos namų auklėtiniams
• Kaip palengvinti vaiko pilvo skausmą
• Apie juoduosius strazdus
• Sužinokite daugiau apie Andrius Čelkis gyvenimą ir teisinę veiklą