Kiekviena moteris savaip keliauja motinystės keliu. Tai kelionė, kurioje moteris pažįsta savo galią ir silpnybes, savo meilę ir trapumą, svajones ir drąsą. „Motinystės kelias“ - absoliučiai kitokia knyga, nei įprasta literatūra apie vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Ji skirta mamoms, apie mamas, moterims, apie moteris. Centrinė figūra čia ne vaikas, o mama, moteris. Jos vidinis pasaulis, emocijos, moteriškumas, jos kelias į motinystę.

2018 m. pasirodžiusi knyga „Motinystės kelias“ drąsiai ir atsakingai nagrinėja motinystę kaip gilų asmeninį patyrimą. Jautriai ir atsakingai, pasiremdama savo ir savo klienčių patirtimi, autorė ieško atsakymų, kas šiuose nuo žmonijos pradžios vykstančiuose išbandymuose yra aktualu šiuolaikinei merginai ar moteriai ir kaip tai pereiti sklandžiai, harmoningai ir sveikai. Tai ne tik specialistės, bet ir talentingos moters, keturių vaikų mamos, kūrėjos parašyta knyga.
Knygos pavadinimas sufleruoja, kad ji galėtų būti įdomi visoms moterims ir net vyrams (kai kurie knygos skyriai itin aktualūs vyrams). Šioje knygoje kalbama apie moteriškumą, iš kurio ir gimsta motiniškumas. Joje nemažai filosofinio, netgi mitologinio požiūrio - jeigu jums įdomu, kaip augo, gimdė ir vaikus augino mūsų protėviai, šioje knygoje rasite tikrai nemažai įdomios informacijos apie tai. Knyga parašyta aiškiai, lengvu stiliumi, yra patogiai struktūruota.

Lietuvoje ir visame pasaulyje prirašyta labai daug knygų apie vaikus - apie jų priežiūrą, auklėjimą, ugdymą ir t.t. Ir visos jos koncentruojasi tik į vaiką, o mamos dažnai traktuojamos kaip kokios robotės - nedaryk to, ano, trečio, daryk taip, o ne kitaip. Mamos vidinis pasaulis tokiose knygose apskritai neegzistuoja. „Motinystės kelias“ - absoliučiai kitokia knyga. Tai knyga mamoms, apie mamas, moterims, apie moteris.
Autorė lyg vedasi moterį už rankos ir padeda praverti duris į tam tikrų įvykių ir dėl jų kylančių emocijų vidų. Kaip ir minėta, knyga daug kalba apie moterį, mamą. Čia analizuojami moters jausmai, jos virsmas mama, jos kelias - su visais įmanomais trukdžiais ir problemomis. Pati autorė kelia klausimą, kodėl gi motinystė iki šiol tiek mažai tyrinėta? Matyt, todėl, kad tai suprantama kaip toks natūralus dalykas, apie kurį net neverta kalbėti. Bet ar tikrai? Šiais laikais mamos yra tiek užsiėmusios vaikų auginimu ar motinystės ir karjeros derinimu, kad labai dažnai neturi laiko sau.

Sigita Valevičienė knygoje „Motinystės kelias“ stengiasi tapti tuo gidu, kuris lydės moterį jos transformacijos kelionėje. Knyga tinkama ir bręstančiai merginai, ir besilaukiančiai ar jau pagimdžiusiai mamai, ir vyrams, tėvams, norintiems suvokti, kas vyksta artimos moters gyvenime.
Knygos pristatymas Nacionalinėje bibliotekoje buvo atviras visiems, norintiems geriau ir nuodugniau suvokti mergaites, merginas, moteris. Autorė kviečia:
Renginio moderatorė - literatūrologė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, viešnia - aktorė, radijo laidų vedėja Kristina Savickytė-Damanskienė.

Sigita Valevičienė - keturių vaikų mama, jungiškosios krypties psichologė ir psichoterapeutė. Gilinasi į nėštumo, motinystės temą. Nuo 2016 metų Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose dirba medicinos psichologe. Škotijoje baigė dulų ir hipnogimdymų mokymus. Ruošia poras gimdymui ir motinystei. Konsultuoja besilaukiančias ir pagimdžiusias moteris.
Autorė prisimena savo patirtį:
„Prisimenu tą akimirką, kai pirmą kartą paėmiau į glėbį pirmą savo vaikelį… Užplūdo įvairiausi jausmai: ir visiška palaima bei euforija, patyrimas, jog galiu kalnus nuversti, ir beviltiškai sunki atsakomybė. Aš, kaip ir daugelis mamų, galvojau, kad vaikelis - tai džiaugsmas (o giliai širdyje kirbėjo mintis: „Jei kartais jaučiuosi blogai, ar aš jo nemyliu?“). Norėjau suteikti jam patį geriausią gyvenimą, tačiau kaip? Pirmą kartą suvokiau, koks gyvenimas nesukontroliuojamas, o norėjau savo mažylį apsaugoti nuo skausmo (ypač nuo to, kurį kadaise pati patyriau gyvenime). Kiekvieną kartą skaudžiai perverdavo mintis, kad man nepavyksta būti tuo, kuo norėčiau, negaliu duoti tiek, kiek norėčiau. Naršiau žurnalų ir interneto platybėse tarp laimingų mamų ir vaikų pasaulių bandydama suvokti, o kaip yra kitoms? Kol galiausiai sustojau ir paklausiau savęs, kas vyksta su manimi, su pasauliu, kas yra motinystė gilesne prasme? Ir tada pradėjo vertis patyrimai, istorijos, susitikimai. Iš kurių gimė knyga „Motinystės kelias“.
Visos susiduriame su savo vaikyste - su nuostabiomis ir kartais sunkiomis patirtimis. Ir visos susiduriame su vidiniais pokyčiais. Ši kelionė kartais būna kupina džiaugsmo ir atradimų, kartais kupina liūdesio, gedėjimo, atsisveikinimų ir susitikimų. Tuomet, kai pradedame šį patyrimą matyti kaip savo gyvenimo kelionę, išnyra prasmės jausmas ir ištraukia mus iš bejėgiškumo liūno.
Apie motinystę kalbama tokią, kokia ji yra iš tikrųjų - su visa emocijų vaivorykšte. Tačiau laikui bėgant ir požiūriui į pasaulį keičiantis, kai kas išliko nepakitę - kiekvienai moteriai, kuri tampa mama, tenka susidurti su neišvengiamais pokyčiais savyje. Jai tenka nueiti motinystės kelią. Šis kelias dažnai būna sunkus jau vien dėl to, kad moteris ima geriau save pažinti, pamato kur kas daugiau silpnybių nei įsivaizdavo turinti, susiduria su savo trapumu, su meile, kuri iškelia į padanges tiek pat, kiek žeidžia ir skaudina. Tačiau tame kelyje moterys dažnai atranda ir savo drąsą, svajones, netgi savo pašaukimą.

Knygoje gvildenamos ir tokios temos kaip sapnai, lankantys pastojusias moteris, tėvo vaidmuo gimdyme ar motinystės liūdesys ir net vienatvės jausmas. Joje laipsniškai einama nuo moteriškumo užuomazgų, pirmųjų menstruacijų iki gimdymo, pasitikėjimo savo kūnu jo metu, apie tėvo vaidmenį jame, moterį užplūstančius hormonus. Kalbama apie seksualumą, pastojimą, nėštumo laikotarpį, užsimenama apie persileidimus, depresiją. Knygos trečdalis skirtas motinystės temai, ją lydinčių kaltės, gėdos jausmams, norui būti tobula mama, kitokia nei buvo pačios.
Doc. dr. teigia: „Žmonėms kyla daug klausimų ir kartu nerimo bei lūkesčių, susijusių su mergaičių brendimu ir pasirengimu santykiams, su pastojimu, laukimusi, gimdymu ir galiausiai vaiko auginimu. Sigitos Valevičienės knyga labai plačiai ir išsamiai apžvelgia motinystės temą ir pateikia nevienapusišką, o trimatį vaizdą.“
„Mes, mamos, žinome, kad motinystė mus keičia: mes patiriame jausmus nuo begalinės meilės iki mirties baimės, nuo įsitikinimo, kad galime nugriauti kalnus, iki vienatvės ir bejėgystės pojūčio, nuo euforijos iki liūdesio, nuo noro būti su vaiku dieną naktį iki ketinimų pabėgti iš namų. Šiose jausmų bangose svarbu atrasti gebėjimą matyti, mylėti ne tik savo vaikus, bet ir save pačią.“
Knyga „Motinystės kelias“ siūlo kitokį požiūrį:
„Noriu Tau pasakyti, kad esi ne viena. Nors gyvenimas banguoja ir netobulai, tikrai nesusimovei savo motinystėje. Atrask kitus žmones, kuriems gali pasipasakoti, atsiverti. Nustebsi, kiek sąskambių atrasi kituose. Kiek moterų gali suprasti, ką Tu išgyveni. Rask ausis, kurioms gali papasakoti savo dabarties ir apskritai gyvenimo istoriją. Nustebsi suvokusi, kad pradėjus pasakoti ta istorija pasikeis - pasikeisi ir tu. Ir saugokis kaltės - ji naikina sielą. Jei imsi graužti ir kaltinti save, jei bandysi save „padaryti“, Tavo motiniška intuicija (kurią Tu turi, net jei pati to nežinai) negalės sušilti ir išsiskleisti. Tad bendrauk, kalbėk, pasakok, rašyk, skaityk, maudykis, šoks, rėk, verk, grok, dainuok, valgyk, rask rankas, kurios Tave glostys, akis, kurios kartu verks, ausis, kurios girdės nebandydamos pakeisti. Rūpinkis savimi. O visa kita vyks savaime. Tavo mažylis patirs tai, ką ir nori jam duoti - šiltas rankas, kurios apkabina, akis, kurios jį mato, ir balsą, kuris jam dainuoja… Jam reikia tik tiek.“
Doc. dr. taip pat pabrėžia, kad šiuolaikinės mamos yra įvairios: tobulos ir netobulos, daugiavaikės ir supermamos, vienišės ir socialinių tinklų liūtės - kaip ir joms tenkantys iššūkiai. Tačiau esama dalykų, kurie nesikeičia tūkstančius metų. Pirmiausia tai suvokimas, kad motinystė yra viena svarbiausių moters gyvenimo transformacijų.

Knyga remiasi analitinės psichologijos (C. G. Jungo sukurta teorija) principais, atspindinčiais sudėtingą psichinio gyvenimo vaizdą, kur ypatingą vietą užima pasąmoningųjų procesų analizė, atskleidžianti asmens motyvacijos sferą, nubrėžianti asmenybės struktūros ir gelminio tapatumo kontūrus, suteikianti kryptį asmenybės raidos, patologijos bei psichoterapijos sampratai. Ši teorija priskiriama tarpdalykinei paradigmai, nes integruoja savyje ne tik psichologijos, bet ir kultūros, istorijos bei religijotyros studijas.
Knygos skaitytojo nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį atspindi jos gilumą: „Labai gili, turinti savyje kažkokios nepaaiškinamos ramybės ir taurumo knyga. Ją skaitant jaučiau stiprią bendrystę su moterimis, nebūtinai su tomis, kurias pažįstu, greičiau jau su moterimis apskritai. Knyga verta antro skaitymo, kone kas antras puslapis turi pasibraukimo vertų minčių, minčių, skatinančių jas išjausti, apsvarstyti, pasimatuoti perskaitytą patirtį, perleisti per savą prizmę.“
Autorė Sigita Valevičienė dalijasi ir asmenine patirtimi apie pasiruošimą gimdymui:
„Aš buvau Sigitos Valevičienės paskaitoje apie psichologinį pasiruošimą gimdymui. Pasidalinau su ja apie savo nerimą „išsijungti“, apalpti, nežinau dėl ko, bet labai to bijojau. Ir Sigita man atsakė - jei moteris gimdymo metu sugeba „išeiti“ tarsi į kosmosą išskristi, vadinasi, viskas bus gerai. Pasak jos, tas atsijungimas padeda ištverti skausmą, padeda atsiriboti nuo proto siunčiamų baimės signalų ir atsiduoti kūnui, plaukti paskui jį. Na aš nežinau, kaip, bet man tai pavyko. Sąrėmių metu šuoliavau ant kamuolio su nukreipta į pilvą šilto dušo srove ir mintyse buvau ne ligoninėje, o net nežinau kur, savyje, matyt. Vyras gimdykloje būdamas ateidavo pažiūrėti, ar aš kvėpuoju, nes neišleidau nei garso, tyliai sau šuoliavau ir leidau kakleliui vertis. Gal kai kurios pagalvosit - pasisekė. Na gal. O gal mano pasiruošimas turėjo tam įtakos.“

Jeigu esate tokia mama, arba jeigu pažįstate tokią mamą - rekomenduojama ši knyga kaip susitikimas su pačia savimi, kurio, tikėtina, šiuo metu labai trūksta.
tags: #motinystes #kelias #knyga