Pastebėjus ryškiai raudoną, iškilusią dėmelę ant naujagimio ar kūdikio odos, daugelį tėvų apima nerimas. Nors iš pirmo žvilgsnio šis darinys gali atrodyti grėsmingai, dažniausiai tai tėra hemangioma - gerybinis kraujagyslių navikas, kuris yra viena dažniausių kūdikystės patologijų. Svarbu suprasti, kad didžioji dalis šių darinių yra visiškai nepavojingi ir laikui bėgant išnyksta savaime, nepalikdami jokių pėdsakų arba palikdami tik neryškius odos pakitimus. Pastebėję besiformuojančius raudonus darinius ant kūdikių odos, tėvai labai sunerimsta. Tai gali būti hemangiomos arba kitos, dažnai gerybinės odos žymės ar bėrimai, reikalaujantys atidžios tėvų ir gydytojų priežiūros.
Hemangioma, dažnai vadinama tiesiog „braškine dėme”, yra gerybinis navikas, susiformavęs iš neįprastai tankaus ir greitai besidauginančio kraujagyslių tinklo. Hemangioma - tai kraujagyslių darinys ant odos. Kraujagyslės netinkamai susiformuoja ir dauginasi intensyviau, nei turėtų. Tai patys dažniausi naujagimių nepiktybiniai augliai, kurių atsiradimo priežastis nėra aiški. Šis kraujagyslių darinys yra pakilęs virš odos, ryškiai raudonas, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.
Medicininė statistika rodo, kad hemangiomos pasireiškia maždaug 4-10 procentų visų kūdikių, dažniau mergaitėms nei berniukams bei neišnešiotiems naujagimiams. Hemangioma yra gerybinis kraujagyslių auglys, susiformuojantis iš nenormaliai susitelkusių kraujagyslių odos paviršiuje ar po oda. Dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir vadinamos infantilios hemangiomos, kurios atsiranda per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hemangiomos yra dažniausias gerybinis auglys kūdikiams, pasitaikantis apie 4-10 % naujagimių, dažniau mergaitėms ir neišnešiotiems kūdikiams.
Hemangioma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai aptinkama ant veido, galvos, krūtinės ar nugaros. Hemangiomos dažniausiai randamos ant veido, kaklo, galvos ar liemens, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant vidaus organus, pvz., kepenis.
Hemangiomos gali būti paviršinės (ryškiai raudonos, vadinamos „braškinėmis“ hemangiomomis), gilios (melsvos ar odos spalvos) arba mišrios. Skiriamos šios hemangiomų formos:

Nors tikslios hemangiomų atsiradimo priežastys mokslui vis dar nėra iki galo aiškios, manoma, kad tai susiję su tam tikrais baltymais, kurie skatina kraujagyslių augimą nėštumo metu. Tik nedaugelis žmonių paveldi hemangiomas, kitų kilmė nėra aiški. Mokslininkai pastebėjo, kad mergaitėms jos pasitaiko dažniau nei berniukams. Svarbu pabrėžti, kad hemangiomos nėra paveldimos tiesioginiu būdu, ir tėvai negali padaryti nieko, kad jų išvengtų nėštumo metu.
Paprastai hemangioma nėra matoma iškart po gimimo. Didžioji dalis hemangiomų atsiranda po gimimo arba per pirmąsias 6 gyvenimo savaites. Vieni vaikai jau gimsta su jomis, o kitiems iškart po gimimo išryškėja per pirmas 6-8 gyvenimo savaites. Vienas iš labiausiai tėvus raminančių faktų yra tas, kad hemangiomos turi nuspėjamą gyvavimo ciklą. Skirtingai nei kiti augliai, jos linkusios mažėti ir nykti savaime. Per pirmuosius 5 kūdikio gyvenimo mėnesius hemangioma auga greitai. Šis laikotarpis vadinamas proliferacine (augimo) faze.
Dažniausiai gydytojui pakanka tik apžiūrėti darinį, kad nustatytų diagnozę. Dažniausiai hemangiomų diagnostika yra nesudėtinga ir remiasi klinikine apžiūra, ypač kūdikiams. Fizinė apžiūra: vertinama hemangiomos spalva, dydis, forma, vieta ir konsistencija. Norint diagnozuoti darinį, daugeliu atvejų nereikia jokių specialių tyrimų. Bet gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Jis leidžia pamatyti poodines struktūras. Jeigu ant kūdikio galvos ir kaklo susiformavusi didesnio dydžio hemangioma, gydytojas gali paskirti magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą. Šio tyrimo metu tiriama ne tik hemangioma, bet ir smegenys, smegenų kraujagyslės.
Nors dauguma hemangiomų yra tik kosmetinė problema, kuri ilgainiui išsisprendžia pati, egzistuoja situacijos, kai būtina skubi gydytojo konsultacija ir gydymas. Jeigu hemangioma yra ant veido, lytinių organų ar pirštų, gydyti prireikia iškart, kiti dariniai gali būti stebimi. Jei per 6-8 sav. Vaistais gydomos didelės ir greitai augančios hemangiomos. Jei gydytojai nusprendė, kad hemangiomą reikia gydyti, tai daryti galima vaistais (beta blokatoriais).
Šiuolaikinė medicina siūlo kelis veiksmingus hemangiomų gydymo metodus:

Nors daugelis hemangiomų yra gerybinės ir praeina savaime, jos gali sukelti įvairių komplikacijų:
Matomos hemangiomos, ypač ant veido, gali sukelti estetinį diskomfortą ar gėdą, ypač vaikams, artėjant prie mokyklinio amžiaus, ar tėvams, nerimaujantiems dėl vaiko išvaizdos ar sveikatos. Psichologiškai hemangiomos gali sukelti nerimą dėl galimų komplikacijų ar socialinės stigmos, ypač jei aplinkiniai klaidingai laiko jas rimtos ligos požymiu. Tinkamas gydymas, įskaitant propranololį ar lazerio terapiją, ir reguliari specialistų priežiūra leidžia daugumai vaikų išvengti ilgalaikių problemų.
Kai naujagimis gimsta ir tėvai jį atidžiai apžiūri, gali pastebėti tam tikrų odos dėmių: vienos iš jų šviesiai rausvos, kitos - ryškiai raudonos, dar kai kurios būna iškilusios. Apgamai ir kraujagyslių dariniai išryškėja per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Pats dažniausias kraujagyslinis apgamas, kurį turi net kas trečias kūdikis, yra vadinamasis „gandro žnybiu“. Tai kraujagyslių rezginys, kuris dažniausiai yra poodyje. „Gandro žnybis“ nėra išsipūtęs ar iškilęs virš odos. Taip gražiai pavadintas tik dėl to, kad už tos vietos gandrai „atnešas“ vaikus. „Gandro žnybis“ dažniausiai išnyksta per kelerius pirmuosius gyvenimo metus. Tačiau ta vieta, kurioje jis buvo, gali būti linkusi parausti, kai žmogus supyksta, susijaudina, verkia ir pan. Šios žymės kitaip vadinamos Nevus simplex. Jos dažniausiai yra veido srityje. Savaime išnyksta ar ženkliai pašviesėja per pirmus dvejus vaiko gyvenimo metus. Sprando, skalpo srityje esančios dėmės 50 proc. visų atvejų neišnyksta ir nepašviesėja, tačiau, kadangi yra prasčiau matomose vietoje, dengiamos plaukų, paprastai jokių problemų nesukelia. Iš esmės, tai yra kosmetinė/estetinė problema. Gydymas nėra būtinas. Tačiau jei dėmė neišnyksta savaime, gali būti taikomas gydymas lazeriu. Tokiu atveju rekomenduojama palaukti iki vaikas sulauks bent 2-3 metų amžiaus.

Kai kurie kūdikiai būna paženklinti vadinamąja portveino dėme. Tai kraujagyslinis apgamas, raudonas, nepakilęs virš odos. Šis apgamas iš pradžių būna šviesesnės spalvos, paskui tampa raudonas arba melsvokas, didėja. Dažniausiai portveino spalvos dėmė būna veide. Ši žymė lieka visam gyvenimui.
Naujagimių toksinė eritema (ETN) yra dažna odos liga, kuria serga naujagimiai, ypač pirmosiomis gyvenimo dienomis. Nors naujiems tėvams tai gali atrodyti nerimą kelianti, ETN paprastai yra nekenksminga ir praeina savaime be gydymo. Toksinė neonatoruminė eritema yra gerybinis, savaime praeinantis odos bėrimas, paprastai pasireiškiantis naujagimiams per pirmąją gyvenimo savaitę. ETN, kuriai būdingos raudonos dėmės ir mažos, skysčiu užpildytos pūslelės, dažnai painiojama su kitomis odos ligomis. Bėrimas dažniausiai pasireiškia ant veido, liemens ir galūnių, ir jo intensyvumas gali skirtis. Naujagimių toksinė eritema paprastai pasireiškia kaip raudonos dėmės su mažomis, skysčiu užpildytomis pūslelėmis. Nors tiksli naujagimių toksinės eritemos (Erythema Toxicum Neonatorum) priežastis lieka neaiški, ji nėra siejama su jokiais infekciniais agentais. Manoma, kad tai normalus naujagimio odos atsakas į aplinkos veiksnius. Nėra tvirtų įrodymų, leidžiančių manyti, kad genetiniai ar autoimuniniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį ETN vystymuisi. Gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai nėra tiesiogiai susiję su naujagimių toksinės eritemos (Erythema Toxicum Neonatorum) atsiradimu.
Naujagimių toksinės eritemos diagnozė pirmiausia yra klinikinė. Daugeliu atvejų ETN diagnozei nereikia jokių specialių laboratorinių tyrimų. Naujagimių toksinė eritema paprastai nereikalauja medicininio gydymo, nes tai yra savaime praeinanti būklė. Naujagimių toksinė eritema paprastai yra gerybinė būklė, kurios komplikacijų rizika yra minimali. Dauguma kūdikių, sergančių ETN, visiškai pasveiksta be jokio ilgalaikio poveikio. Naujagimių toksinė eritema paprastai eina nuspėjamai ir daugeliu atvejų išnyksta per vieną ar dvi savaites. Ne, naujagimių toksinė eritema nėra užkrečiama. Bėrimas paprastai išnyksta savaime per kelias dienas ar dvi savaites. Nors bėrimo išvaizda gali kelti nerimą, naujagimių toksinė eritema paprastai yra nekenksminga. Norėdami nuraminti kūdikio odą, švelniai prauskite ją švelniu muilu, naudokite drėkinamąsias priemones be kvapiklių ir venkite dirgiklių. Daugumai naujagimių toksinės eritemos atvejų gydymo nereikia, nes ši būklė praeina savaime. Daugeliu atvejų naujagimių toksinė eritema nesukelia randų. Nėra žinomo ilgalaikio poveikio, susijusio su naujagimių toksine eritema. Naujagimių toksinė eritema (Erythema Toxicum Neonatorum) yra dažna ir gerybinė odos liga, kuria serga daugelis naujagimių.

Paraudusios ir pleiskanojančios dėmelės, ypač ties rankyčių sulenkimais ir alkūnėmis, gali būti atopinio dermatito požymiai. Atopiniam dermatitui būdinga sausa, niežtinti oda, raudonos dėmės ir pleiskanojimas. Ši problema darosi vis dažnesnė. Pramoninėse šalyse šia liga serga nuo 10 iki 30 proc. vaikų, o atvejų skaičius per 30 metų patrigubėjo! Šios konkrečios formos egzemos medicininis pavadinimas yra atopinis dermatitas (dažnai trumpinamas kaip AD).
Simptomai paprastai pasireiškia sulaukus maždaug 3 mėnesių, bet gali pasireikšti iškart po gimimo arba daug vėliau. Šią labai dažnai pasitaikančią, bet neužkrečiamą odos ligą galima atpažinti iš sausų raudonų dėmių ant veido ir kūno. Gali atsirasti mažų, skysčio pripildytų pūslelių, kurios gali šlapiuoti ir pasidengti šašais. Niežti labai stipriai! Atopinio dermatito eiga yra cikliška, sudaryta iš paūmėjimų ir ramybės laikotarpių, kurie gali vienas kitą keisti dažniau ar rečiau. Ji gali būti paveldima, jei šeimoje yra daugiau sirgusių šia liga, esant genetiniam polinkiui. Jei sergate egzema, jūsų vaikams rizika ja susirgti yra didesnė, ypač jei antrojo iš tėvų oda taip pat yra atopiška. Atopinis dermatitas siejamas su genetiniu polinkiu. Būdingas atopinės egzemos požymis - labai sausa ir porėta oda, tarsi kempinė. Tokia oda nesukuria barjero nuo aplinkos poveikio. Aplinkos būklė, ypač - tarša, gilina problemą.
Deja, greitai ši liga nepraeina, gali trukti ir iki kelių metų. Nelaukite, kol egzema praeis savaime. Imkitės iniciatyvos. Yra visokių sprendimų, kurie gali padėti išvengti paūmėjimų ir gydyti jiems įvykus (įskaitant vietinio poveikio kortikosteroidus). Pirmiausia įsitikinkite, kad naudojate tinkamas kūno priežiūros priemones, pritaikytas atopiškai vaiko odai: pavyzdžiui, švelnų dušo aliejų, o ne muilą. Atminkite, kad tepti odą maitinamuoju kremu ar balzamu-emolientu turėtų tapti kasdieniu įpročiu - taip vaikas jausis komfortiškai. Sudirgusią odą su egzemos dėmėmis tepant drėkinamuoju kremu gali būti juntamas dilgčiojimo ir deginimo pojūtis. Tai normalu, todėl nereikėtų nutraukti gydymo, nustoti tepti odą nėra gera mintis. Tepimas emolientu turi tapti tokiu įpročiu, kaip ir dantų valymas. Visada atminkite, kad oda gali reaguoti į skirtingus dalykus aplinkoje. Stengiamės ją maudyti ne per karštame vandenyje, odą nušluostyti ne trindami, o tapšnodami. Atopinė egzema nėra užkrečiama. Nors niežulys gali erzinti, ši liga neturi nieko bendro su prasta higiena. Gydytojai gerai išmano šią odos problemą. Yra efektyvių gydymo priemonių. Jei kasdien vadovausitės įvairiais jų patarimais ir konsultacijomis, tai padės išvengti paūmėjimų ir susitvarkyti su egzema.
Ne visada tai suvokiame, bet atopinė egzema yra patologija, matoma kitiems, dėl to ji gali turėti psichologinį poveikį, pastebimą ir vaikų elgesyje. Atopinė egzema gali reikšmingai paveikti šeimos gyvenimą. Egzema sergantis kūdikis neturi kitų priemonių juntamam diskomfortui išreikšti, išskyrus verkimą dieną ir naktį. Tėvams sunku išlikti ramiems, kai vaikas verkia kasnakt. Dėl to svarbu atskirti, kas susiję su liga, o kas - ne. Atopišką odą turinčių vaikų tėvai dažnai jaučiasi vieniši ir bejėgiai.

| Ypatybė | Hemangioma | „Gandro žnybis“ (Nevus simplex) | „Portveino dėmė“ (Nevus flammeus) | Naujagimių toksinė eritema (ETN) | Atopinis dermatitas (Egzema) |
|---|---|---|---|---|---|
| Tipas | Gerybinis kraujagyslių navikas | Kraujagyslių rezginys | Kraujagyslinis apgamas | Odos bėrimas | Odos uždegimas, gen. polinkis |
| Išvaizda | Ryškiai raudona, iškilusi dėmė/mazgelis; gali būti melsva/violetinė po oda | Šviesiai rausva/raudona, neiškili | Raudona, melsvoka, neiškili | Raudonos dėmės su pūslelėmis | Sausos, raudonos, šiurkščios, niežtinčios dėmės; gali šlapiuoti |
| Atsiradimo laikas | Po gimimo arba per pirmas 6-8 savaites | Gimimo metu arba per pirmuosius gyvenimo mėnesius | Gimimo metu | Per pirmąją gyvenimo savaitę | Paprastai ~3 mėnesiai, gali būti anksčiau/vėliau |
| Dažniausios vietos | Veidas, galva, krūtinė, nugara, galūnės | Veidas, sprandas, vokai | Veidas | Veidas, liemuo, galūnės | Veidas, alkūnės, keliai, raukšlės |
| Eiga/Prognozė | Auga 6-9 mėn., vėliau nyksta savaime (iki 10 m.) | Dažniausiai išnyksta per kelerius metus | Išlieka visam gyvenimui | Išnyksta savaime per 1-2 savaites | Cikliška, paūmėjimai ir ramybės periodai |
| Gydymas | Stebėjimas, beta blokatoriai, lazeris, chirurgija | Nereikalingas, lazeris estetinei korekcijai | Lazeris | Nereikalingas | Emolientai, vietiniai kortikosteroidai, tinkama odos priežiūra |
| Užkrečiama? | Ne | Ne | Ne | Ne | Ne |
Jei pastebite hemangiomos požymius, tokius kaip raudona ar melsva dėmė, sparčiai auganti ar opėjanti, kreipkitės į pediatrą, dermatologą ar kraujagyslių chirurgą, kad būtų atlikta apžiūra ir, jei reikia, ultragarsas ar kiti tyrimai. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei hemangioma yra arti akių, nosies ar burnos, kraujuoja, sukelia funkcinius sutrikimus ar rodo infekcijos požymius (paraudimas, pūliai). Venkite savarankiškai spausti, krapštyti ar gydyti hemangiomas, nes tai gali sukelti opėjimą ar infekciją. Jei hemangioma kelia estetinį diskomfortą ar yra rizikos grupės kūdikiui (pvz., neišnešiotam), aptarkite gydymo galimybes su specialistu. Laikykitės higienos ir apsaugos priemonių, kad išvengtumėte hemangiomos traumų. Dėl asmeninių sveikatos problemų rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.