Motinystės instinktas: mitas, realybė ir šiuolaikiniai iššūkiai

Motinystės instinktu vadinamas - stiprus noras susilaukti vaikų, gebėjimas juos auginti ir auklėti su begaliniu atsidavimu ir meile. Mūsų visuomenėje priimta manyti, kad motinystės instinktas yra įgimtas ir jį privalo turėti visos merginos ir moterys. Ir nors turėti vaikų ir jais rūpintis - puiki patirtis, mintis, kad vien dėl to, kad esate moteris, privalote norėti vaikų, negana to, jiems gimus net instinktyviai žinoti, kaip jais rūpintis, yra pernelyg nutolusi nuo realybės.

Skaitant naujausius mokslinius straipsnius aiškėja, kad nėra motinystės instinkto, kuris automatiškai moterims sukeltų norą turėti vaikų. Žodis „instinktas“ reiškia įgimtą ar natūralų elgesį. Tai tam tikra fiksuota ir iš anksto nulemta reakcija tam tikrų dirgiklių kontekste, pavyzdžiui, savisaugos instinktas. Tačiau mūsų visuomenė tą motinystės instinktą linkusi gerokai perdėti, perspausti.

Motinystės instinkto prigimtis ir įtaka

Nuo XX a. antrosios pusės daug tyrinėtas „motinystės instinktas“. Dalis mokslininkų buvo įsitikinę, kad motiniškas prieraišumas nulemtas įgimtų mechanizmų. Sugebėjimas emociškai reaguoti į vaiką, noras dalyvauti jo emociniame gyvenime ir santykiuose su pasauliu yra moters prigimtinė savybė. Motinystės ir tėvystės hormonu laikomas hipofizės išskiriamas prolaktinas. Jis reguliuoja lytinį brendimą, vaisingumą, pieno liaukų vystymąsi ir stimuliuoja motinystės instinktą. Be to, instinktą stiprina ir maitinimas krūtimi.

Tačiau žmogus gali mylėti ir ne savo vaiką. Taigi, emocinė šiluma ir prieraišumas yra stipresni už biologinį ryšį. Kiti teigia, kad motinystės instinkto idėja iš esmės labiau yra mitas negu realybė. Šios teorijos šalininkai teigia, kad žmonės, skirtingai nei beveik visi gyvūnai, instinktų neturi. Labiausiai tikėtina, kad motinystės instinktas kyla iš intensyvaus artumo, daug laiko praleidžiant su vaiku, galvojant apie jį, išmokus atpažinti jo emocijas ir siunčiamus signalus bei iš meilės jam. Tai reiškia, kad vaiko poreikius gebate perprasti dėl sėkmingai užmegzto ryšio, o ne todėl, kad turite motinystės instinktą.

Motinystės instinktą nulemia daugiau kultūra, kurioje gyvena moteris. Taip pat svarbus tėvų auklėjimas ir žaislų parinkimas vaikams. Natūraliai tėvai dažniau perka mergaitėms lėlytes, o berniukams mašinėles. Jei iš tikrųjų egzistuotų motinystės instinktas, gimstamumas išliktų toks pats per amžius.

Stipriausią įtaką visgi daro kultūra, vakarietiškose kultūrose moterys gimdo vėliau arba išvis atsisako gimdyti ir auginti vaikus. Vakarų kultūroje gausu populistinių, feministinių straipsnių, kad moteris nėra egoistė, jei neplanuoja gimdyti. Moteris yra laisva rinktis. Žinoma, moterys, užaugusios mylinčiose šeimose tiek tėčio ir mamos, turi stipresnį motinystės instinktą. Motinystės instinktą stiprina išmoktas tinkamas pavyzdys šeimoje. Ypač jei moteris buvo lauktas, planuotas ir mylimas vaikas tiek kūdikystėje, tiek vaikystėje, jautė iš savo mamos meilę, natūralų rūpestį, o nesuvaidintą atsidavimą šeimai. Jei moteris gavo supratimą, kad ne karjera yra svarbiausia, kad galima save atrasti motinystėje.

Motinystės instinktą slopina nepatirta meilė iš abiejų tėvų, prisilietimų trūkumas, patirtas šeimoje fizinis ir psichologinis smurtas. Tokios moterys sako, kad „aš nemoku mylėti savo vaiko, galiu tik nupirkti drabužių, žaislų“. Jų nejaudina vaiko verksmas, sunku apkabinti, pabučiuoti vaiką. Labai sunku duoti tai, ko pats negavai vaikystėje. Žinoma, motinystės instinktą veikia ir socialinė aplinka, kultūra, žiniasklaida.

Motinystės instinktas skirtas globoti, auginti savo atžalas, kol jos auga, vystosi, yra silpnos ir negali be mūsų išgyventi. Moterys maitina, rengia, prižiūri vaikų dienos režimą, lavina įgūdžius ir svarbiausia - myli be sąlygų, nepriklausomai nuo vaikų kiekio, amžiaus, išvaizdos, sugebėjimų ir pasiekimų.

Kodėl moterys renkasi neturėti vaikų?

Yra įvairių psichologinių priežasčių, kodėl moterys nenori turėti vaikų:

1. Baimė. Baimė gali kilti, kad nepavyks būti gera mama savo vaikui. Moteris taip pat gali bijoti net pačio nėštumo ir gimdymo. Baimės dažniausiai kyla iš nepasitikėjimo savimi ir neigiamų prisiminimų. Baimė turėti vaikų gali lemti ir žinojimas, kad yra didelė rizika susilaukti vaikų, kurie paveldėtų retas genetines ar psichines ligas.
2. Prioritetai ir gyvenimo būdas. Gali būti, kad moterys dar nesutiko joms skirto partnerio, gal dar nepasiekė savo užsibrėžtų karjeros tikslų, o gal dar neaplankė visų šalių. Arba paprasčiausiai, draugės dar nesukūrė šeimų ir nejaučia gimtosios šeimos ar visuomenės spaudimo susilaukti vaikų. Yra dalis moterų, kurios tiesiog nenori vaikų. Šias moteris erzina vaikų keliamas triukšmas, verkimas. Jos nesupranta, kaip galima mėgautis košių virimu ir pokalbiais apie kūdikio išmatų ar vežimėlių spalvas. Jos mėgaujasi gyvenimu, save realizuodamos moksle, ar siekdamos karjeros tikslų, ar kūrybingai leisdamos laisvalaikį. Moterims nepakeliama mintis, kad reiktų derintis prie vaiko neracionalių užgaidų.

Visuomenės spaudimas ir lūkesčiai

Pasiteiravus moterų socialiniame tinkle, kaip dažnai jos sulaukia klausimų, kada bus vaikai, daugelis sakė, kad išties dažnai. Bene visos sutaria, kad toks klausimas yra netinkamas, nes niekas nežino, dėl kokių priežasčių pora neturi vaikų: negali ar nenori. Anot psichologės V. Mikutatienės, visuomenės požiūris išties vis dar nėra itin palankus į moteris, kurios nusprendžia neturėti vaikų. Tiesiog visuomenei atrodo keista ir egoistiška, jei moteris nori gyventi dėl savęs, o ne dėl vaikų. Žmonėms atrodo normalu gyventi taip, kaip gyveno mūsų tėvai ir seneliai. O tie, kas laužo nusistovėjusias visuomenės normas, visada pradžioje yra sutinkami priešiškai.

Iš moterų laukiama, kad jos jaustųsi esančios būsimos motinos. Visuomenė, gydytojai ir pirmiausia pačios moterys laiko tai savaime suprantamu dalyku. Todėl toms, kurios šito nejaučia, gali būti labai sunku. Psichologė įsitikinusi, kad rūpintis vaikais išmokstame per patirtis ir pavyzdžius, stebėdami, kas kiekvienam vaikui tinka, o kas - ne.

Kaip atlaikyti spaudimą?

Svarbiausia yra atsakyti sau vienareikšmiškai į klausimą, kodėl apsisprendėte neturėti vaikų. Priežastys gali būti pačios įvairiausios, nuo dalykų, ką tektų paaukoti, jei taptumėte mama, iki asmeninių savybių, kodėl būtumėte netinkama mama. Išsikelkite gyvenimo tikslus ir norus, kam skirsite savo laiką ir energiją. Jei jausite iš aplinkinių spaudimą, drąsiai galite atsakyti, kad tiesiog nenorite apie tai kalbėti.

Jei vis tik nuspręsite apie savo apsisprendimą kalbėti, nesmerkite ir nekritikuokite kitų žmonių, kurie augina vaikus. Geriau kalbėkite apie savo jausmus su pagarba ir supratimu. Taip pat nepamirškite, kad gyvenate visuomenėje, kur galima rinktis, kaip gyventi. Kuo jūs labiau abejosite savo sprendimu, tuo labiau jausite aplinkos spaudimą susilaukti vaikų.

Vyrai ir tėvystės spaudimas

Vyrai nesmerkiami, nes tik nuo XX amžiaus pradėta tyrinėti tėvystės svarba vaikų auginime ir auklėjime. Tik XX-XXI amžiuje tėčiai daugiau pradėjo įsitraukti į vaikų priežiūrą nuo kūdikystės iki suaugystės. Lietuvoje iki šiol vyrauja stereotipas, kad po skyrybų mama vaikais gali pasirūpinti geriau. Ir tuo labiau niekas nesmerkia vyrų, jei jie atsisako sutartu laiku pasiimti vaikus savaitgaliui. Visgi didėja tendencija, kad tėčiai vis labiau ir labiau įsitraukia į vaikų auginimą ir džiaugiasi save realizuodami tėvystėje. Tyrimai rodo, kad tiek moterys, tiek ir vyrai geba vienodai gerai atpažinti kūdikio verksmą. Tai tik dar kartą įrodo, kad motinystės instinktas veikiau yra pramanas nei realybė.

Statistika: moterys, kurios renkasi neturėti vaikų

Apskaičiuota, kad Didžiojoje Britanijoje viena iš penkių moterų renkasi gyvenimą be vaikų. Statistinių tyrimų duomenys rodo, kad ir Amerikoje vyrauja panašios tendencijos:

Motinystės iššūkiai ir pogimdyminė depresija

Vaiko gimimas - didžiulis įvykis kiekvienos moters gyvenime. Tačiau jis gali sukelti nerimą, nuovargį ir neviltį. Nėštumas apskritai vertinamas kaip kritinis moters gyvenimo laikotarpis, kaip susitapatinimo su lyties vaidmeniu stadija. Jo metu iš esmės keičiasi moters sąmonė, santykis su pasauliu. O pirmasis nėštumas sukelia labai didelį stresą. Tai toks gyvenimo laikotarpis, kuriam būdingas psichologinių problemų užaštrėjimas, daugybė įvairiausių prieštaravimų, tuomet labai reikalingas psichologinis palaikymas.

Labai dažnai moterims, kurios nusivilia motinyste ir savimi, pakiša koją per aukšti turėti lūkesčiai nėštumo metu. Kuo jos svajoja apie idealesnį buvimą mama - graži ir gerai besijaučianti mama, vaikas ramus tik miegantis ir besišypsantis, vyras ir visi kiti artimieji labai daug padedantys, bet ir nekontroliuojantys - tuo vaikas ir motinystė teikia mažiau džiaugsmo. Kartais labai nusiviliama savimi kaip moterimi, kaip mama, jei nepavyko suplanuotas gimdymas, maitinimo pradžia. Tada išgyvenamas stiprus kaltės jausmas, kad nepavyko duoti savo vaikui visa ko geriausia.

Po gimdymo hormoniniai pokyčiai, nemigo naktys gali išprovokuoti depresijos pradžią. Dauguma moterų po gimdymo jaučiasi sutrikusios, nusiminusios, išsigandusios. Tačiau tokie jausmai per keletą dienų praeina. Po gimdymo išsivysčiusi depresija, trunkanti 3-6 mėnesius, kartais irgi praeina be jokio gydymo. Tačiau gali užtrukti iki dviejų metų ir stiprėti. Jei depresija buvo negydyta, „pražiūrėta“, ji gali atsinaujinti po metų ar kitų, tuomet ją gydyti sunkiau.

Pogimdyminės depresijos simptomai:

• Bejėgiškumo jausmas
• Dažnos ašaros be aiškios priežasties
• Teigiamų emocijų vaikui, meilės vaikui stoka
• Abejonės dėl gebėjimo pasirūpinti savimi ir vaiku
• Dirglumas, pyktis ir neapykanta

Lietuvoje apklausų rezultatai rodo, jog depresija galėtume diagnozuoti apie 21 proc. pagimdžiusių moterų. Sunku šias moteris „pagauti“, nes tyrimai rodo, kad pusė jų net pačios nefiksuoja, kad joms kažkas negerai. Be to, visuomenės lūkestis yra visiškai priešingas - visi tikisi, kad tu turi džiaugtis vaiku, viskas tau turi būti gerai, o tai skatina moteris depresines nuotaikas slėpti. Mamai labai sunku pripažinti, kad jai blogai, kai tas žmogeliukas toks fainas, sveikas. Mamai, kuri serga depresija, labai sunku kurti empatišką santykį su vaiku. Jos psichika blokuoja jausmus, sako - jaučiuosi kaip robotas, darau dalykus ir nieko nejaučiu. O vaikui vystytis pirmaisiais metais labai svarbus santykis su mama.

Ką daryti, jei motinystė neteikia džiaugsmo?

Jei vis tik taip laukta motinystė neteikia džiaugsmo ir moteris panyra į liūdesį ar savęs kaltinimą, pirmiausia reiktų išdrįsti paprašyti artimųjų pagalbos prižiūrėti mažylį ar padėti susitvarkyti namuose. Tada skirkite laiko tik sau - išsimiegokite arba užsiimkite malonia veikla. Antra, reiktų mažiau skaityti straipsnių ir mažiau sekti socialiniuose tinkluose tobulas mamytes, kurios švyti grožiu ir kelia nuotraukas su tobulai besišypsančiais kūdikiais ir idealiai sutvarkytais namais. Trečia, neišsigąskite, kad meilė vaikui gimsta ne iš karto, tai gali vykti ir po truputį. Mėgaukitės buvimu su kūdikiu ir nekritikuokite savęs, kad ką padarote netobulai. Su pirmu vaiku mokomės būti pakankamai gera mama. Pasirūpinti savimi - labai svarbus prevencinis aspektas nuo depresijos po gimdymo. Jeigu nėra kažko labai ūmaus, vis dėlto pirmiausia siūlyčiau nueiti pas psichologą. Lengvą ir vidutinio lygio depresiją jis gali gydyti. Laukti, kol liga praeis savaime, labai rizikinga, nes depresija linkusi gilėti.

Šiuolaikinės motinystės realybė ir pagalbos svarba

Niekada mamoms nebuvo keliami tokie dideli lūkesčiai. Prieš 100 metų lūkestis buvo, kad mama kūdikį pamaitins ir jis išgyvens. O šiuolaikinei mamai keliami reikalavimai, kuriuos ji gauna nuėjusi pas bet kokį specialistą - dantistą, logopedą, raidos specialistą, pedagogą. Visi sako „tu turi padaryti šitą, šitą, šitą“. Mamos galvoje - ilgiausi sąrašai reikalavimų ir dar pasirinkimų bei galimybių srautas. Mama patiria didžiulį krūvį, nes kažką pasirinkdama ji kažko nepasirinks. Ji nuolatos išgyvena jausmą, kad yra nepakankama, nes kažko nepadarė.

Socialinių tinklų tendencijos rodyti tik teigiamą, pagražintą turinį neišsimiegojusiai, nuvargusiai, hormonų veikiamai mamai tikrai gali iškreipti normalios motinystės vaizdą. Gali kilti gėdos, kaltės jausmai, kad su vaiku neužsiimama kaip nors ypatingai, kad jos per mažai veiklios, kūrybiškos, gali atsirasti didesnis nepasitenkinimas savo išvaizda, tai sukelia nepasitenkinimo savimi jausmus, prastesnę emocinę savijautą.

„Tėčiams dažnu atveju užtenka epizodiškai ką nors nuveikti su vaiku (kartu gaminti, pažaisti parke) ir jis savaime yra geras tėtis, aplinka tai pastebi, jį giria. Dėl įvairių priežasčių mamos kartais siekia nepriekaištingo auklėjimo net viršydamos savo galimybes. Nuolat viršydamos savo galimybes, mamos gali pervargti ir dėl to jos gali nebesidžiaugti vaikais, jaustis nelaimingos, jų gali nebetenkinti esama padėtis.“ Pasak psichologės, pavargusi ar dirbtinai taikanti auklėjimo būdus mama sunkiau geba pastebėti patį vaiką, jo emocijas, jausenas, gali labiau susitelkti į aplinkinių nuomonę ir vaikui neatspindėti to, kas su juo vyksta, o tai labai svarbi tėvų funkcija. Matydamas nusivylusius, pavargusius, įsitempusius tėvus, vaikas gali suvokti save kaip kažkokį negerą, nuviliantį, nes mama juo nesidžiaugia.

Pagalbos ir bendruomenės svarba

Motinystėje labai svarbu nepamesti savęs, savo poreikių, net ir labai paprastų (pasivaikščioti vienai, ilgiau pagulinėti, ramiai išgerti mėgstamą gėrimą, ramiai, neskubant nusimaudyti, susitikti su draugais ir kt.). Visam tam įgyvendinti svarbu nelikti vienai. Seniau žmonės gyvendavo gentimis, kaimais, bendruomenėmis ir mamos gaudavo daug fizinės ir emocinės paramos, vaikas būdavo ir tos labai artimos bendruomenės atsakomybė.

Psichologė pabrėžia, kaip svarbu turėti savo bendruomenę, „gentį“, kurioje yra sulaukiama pagalbos, atjautos, emocinės paramos, kurioje leidžiama atsitraukti ir pailsėti. Tai įprastai sudaro sąlygas gerai mamos ir vaiko savijautai. Psichologė pataria artimiesiems sudaryti sąlygas mamoms gauti laisvo laiko, skirto sau, kartais fiziškai pabūti su vaiku, pasiteirauti, ar nereikia kokios pagalbos, kartais padėti tokiais labai žemiškais dalykais kaip pagalba namų ruošoje, valgio gaminime, svarbu tiesiog pasidomėti mama kaip žmogumi („O kaip tu laikaisi?“).

tags: #motinystes #instinktas #saugoti #vaika #nuo #svetimu

• Visapusiškas ugdymas vaikui
• D.D. STEP avalynės privalumai
• sužinokite daugiau apie nesivystantį nėštumą
• Mokslinės teorijos apie berniuko gimimą
• Kaip padėti vaikų globos namuose