Pagalbinis apvaisinimas: viskas, ką svarbu žinoti apie nevaisingumo gydymą

Nevaisingumas - aktuali ir vis didėjanti problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Vis dėlto, nepaisant plataus masto, nevaisingumas lieka ta problemų, apie kurią viešumoje nutylima, todėl ją gaubia daugybė mitų.

Remiantis pasauline statistika, moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų nevaisingumas - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10 - 20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas.

Pagalbinis apvaisinimas: kas tai?

Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Pagalbinis apvaisinimas in vitro, arba mėgintuvėlyje (sutrumpintai - IVF), - tai procesas, kurio metu moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidas sujungiami laboratorijoje. Kita populiari procedūra yra intrauterininė inseminacija (IUI) - tai pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.

Mitai ir realybė

Dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, todėl susiformuoja klaidingi įsitikinimai. Štai keletas svarbiausių faktų, paneigiančių populiarius mitus:

• Pagalbinio apvaisinimo poveikis sveikatai. Kalbama, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Tai yra mitas, nes nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio.
• Sėkmė iš pirmo karto. Internetiniuose portaluose diskutuojančios moterys tikina, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą iš pirmo karto pastoti nepavyks. Tai netiesa. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų.
• Apsigimimų baimė. Jei baiminamasi didesnės apsigimimų rizikos, tai jos tikrai nėra. Po tam tikrų labai sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, intracitoplazminės spermatozoido injekcijos (ICSI), smulkiųjų anomalijų gali būti 1-2 procentais daugiau, tačiau tai tėra mažosios anomalijos.
• Paveldimas nevaisingumas. Dažnai galvojama, kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi. Realybė paneigia ir šį mitą - nevaisingumas nėra paveldimas.

Svarbiausi aspektai ruošiantis procedūrai

Prieš pradedant gydymą, labai svarbu įvertinti visus sėkmės faktorius. Svarbiausi jų - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius, taip pat tinkamai subalansuota stimuliacija bei atsakingas ginekologo ir embriologo darbas.

Teisiniai ir etiniai klausimai Lietuvoje

Jūs turite teisę į dirbtinį apvaisinimą, jei labai sunku arba neįmanoma natūraliai susilaukti vaiko. Lietuvoje dirbtinę apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuos valstybė, jei įvykdysite tam tikrus reikalavimus. Jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Svarbu žinoti, kad informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimo atvejį ir donorystę yra paslaptis. Taip pat egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimai, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui, o lyties pasirinkimas galimas tik siekiant išvengti genetinės ligos.

tags: #motina #ir #vaikas #dirbtinis #apvaisinimas

• Atraskite dvasinio augimo paslaptis nuo kūdikystės
• Principai ir kontekstai ikimokyklinio ugdyme
• Demotyvacija per menstruacijas
• Apie minamus traktorius vaikams
• Daugiau apie apvaisinimo procedūras