Placentos reikšmė ir gyvybiškai svarbios funkcijos nėštumo metu

Placenta - tai nuostabus ir gyvybiškai svarbus laikinas organas, kuris vystosi gimdoje kartu su vaisiumi nėštumo metu. Ji atlieka endokrininio organo (laikinosios vidaus sekrecijos liaukos) funkciją, gamindama hormonus ir ilgainiui perimdama geltonkūnio funkciją. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, tačiau vienas svarbiausių, nes ji lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo. Per placentą iš mamos kraujo vaisius gauna maisto medžiagų ir deguonies, o iš vaisiaus organizmo per placentą pašalinamos medžiagų apykaitos atliekos. Placenta atsiskiria ir užgimsta po naujagimio gimimo.

Placenta pradeda vystytis apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinus į motinos endometriumą, maždaug 7-10 parą, kai ląstelės pradeda dalytis į vaisiaus organizmo užuomazgą ir būsimos placentos ląsteles. Šis organas susidaro maždaug trečiojo nėštumo mėnesio pabaigoje ir visiškai subręsta šešioliktą nėštumo savaitę.

Placentos sandara ir formavimasis

Susiformavusi placenta yra disko formos. Vidutiniško dydžio placenta būna apie 18-23 cm skersmens, 2-4 cm storio ir sveria apie 500-600 gramų, t. y. apie šeštadalį vaisiaus svorio. Jos apykaitinis paviršius vidutiniškai siekia net apie 14-15 m².

Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra 55-60 cm ilgio ir turi dvi virkštelines arterijas bei vieną virkštelinę veną. Kitoje pusėje virkštelė prisijungia prie choriono plokštės. Kraujagyslės išsišakoja visame placentos paviršiuje, sudarydamos plonasienių kapiliarų tinklą. Motininėje placentos pusėje šie kapiliarai yra susijungę į skiltis, vadinamas skilčialapiais.

Placenta pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Blastocistos išorinis sluoksnis tampa trofoblastu, iš kurio susiformuoja išorinis placentos sluoksnis. Išorinis placentos sluoksnis taip pat turi du sluoksnius: vidinį citotrofoblastą ir išorinį sincitiotrofoblastą. Prieš blastocistos implantaciją, endometriume vyksta pasikeitimai: padidėja spiralinių endometriumo arterijų diametras, jos tampa mažiau susuktos. Dėl to į placentą atiteka daugiau motinos kraujo.

Pagrindinės placentos funkcijos

Placenta atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, užtikrinančių vaisiaus augimą ir vystymąsi:

1. Medžiagų apykaita: Per placentą vyksta intensyvi medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus.
   • Motinos kraujas skalauja choriono gaurelius, leisdamas vykti dujų mainams. Į veninį vaisiaus kraują iš motinos kraujo patenka deguonis ir maisto medžiagos, iš jo pasišalina metabolizmo produktai. Motinos kraujas kontaktuodamas su vaisiaus krauju per ploną choriono gaurelių dangą perduoda maisto medžiagas, deguonį, vitaminus ir kitas gyvybiškai svarbias medžiagas.
   • Iš vaisiaus kraujo į motinos kraują patenka anglies dioksidas ir medžiagų apykaitos produktai.
   • Motininis kraujas tiesiogiai kontaktuojasi su choriono gaureliais, tačiau vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo. Atidavęs deguonį ir kitas medžiagas vaisiaus kraujui, motinos kraujas grįžta į endometriumo venas. Į placentą per minutę patenka 600-700 ml kraujo.
   • Veninis vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Ten, kur virkštelė susijungia su placenta, virkštelės arterijos išsišakoja - suformuoja choriono arterijas. Šios kraujagyslės toliau šakojasi ir choriono gaureliuose suformuoja plačią arterijų - kapiliarų - venų sistemą. Vaisiaus kraujas tampa arteriniu ir grįžta į vaisių per virkštelės veną.
2. Hormoninė funkcija: Placenta yra endokrininis organas, gaminantis nėštumui reikalingus hormonus.
   • Choriono gaureliai išskiria hormonus, svarbius nėštumo metu. Šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją. Chorioninis gonadotropinas (kurio pirmais nėštumo mėnesiais sparčiai daugėja) gana anksti aptinkamas nėštumo teste.
   • Placentinis laktogenas reikalingas vaisiaus raidai (veikia panašiai kaip augimo hormonas augančio žmogaus organizme) ir skatina krūtis ruoštis pieno gamybai.
   • Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi, gimdos augimą.
   • Progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo ir užtikrina gimdos kraujotaką bei augimą. Šie hormonai yra svarbūs ir gimdant.
   • Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse, o po gimdymo šio hormono sumažėjimas leidžia prasidėti laktacijai.
3. Apsauginė funkcija: Placenta veikia kaip barjeras, saugantis vaisių.
   • Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują, taip apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20-24 nėštumo savaitę.
   • Placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje, taip pat nepraleidžia kai kurių mamos vartojamų vaistų, pvz., insulino.
   • Placenta padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu ji neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolamai imuninės sistemos. Šis gebėjimas yra intensyviai reguliuojamas procesas, ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai.
4. Kamieninių ląstelių perdavimas: Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir, manoma, keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.

Placentos vieta gimdoje

Labai svarbi ir ta vieta, kurioje placenta prisitvirtina gimdoje. Placenta dažniausiai prisitvirtina prie gimdos dugno ar sienelės.

Placentos pirmeiga (placenta praevia)

Kartais nutinka, kad placenta prisitvirtina per žemai, arti gimdos kaklelio ar net jį dengdama. Ši būklė vadinama placentos pirmeiga (placenta praevia). Ši patologija yra gana reta, pasitaikanti maždaug 0,3-0,7 proc. gimdančiųjų. Placentos pirmeiga diagnozuojama, kai placenta yra prisitvirtinusi apatinėje gimdos dalyje taip arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (angos, vedančios į gimdą iš makšties) arba juos dengia, kad tai gali trukdyti normaliam gimdymui ir sukelti kraujavimo riziką.

Placentos pirmeigos tipai

Placentos pirmeiga skirstoma į kelis tipus, priklausomai nuo to, kaip placenta išsidėsčiusi gimdos kaklelio atžvilgiu:

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei žemai prisitvirtinusi placenta nustatoma ankstyvesniame nėštumo etape (pvz., per pirmąjį ar antrąjį trimestrą), dažnai nerimauti nereikia. Augant gimdai, apatinė jos dalis tempiasi, ir placenta kartu su ja „pakyla“ aukštyn nuo gimdos kaklelio. Todėl galutinė diagnozė paprastai nustatoma vėlesniu nėštumo laikotarpiu (pvz., apie 32-36 savaitę), atlikus pakartotinį ultragarsinį tyrimą. Tik nedideliam procentui moterų (apie 0,3-0,7%) placenta lieka žemai iki pat nėštumo pabaigos.

Diagnozavimas ir simptomai

Pats tiksliausias ir plačiausiai prieinamas placentos pirmeigos diagnozavimo būdas - ultragarsinis tyrimas. Dažniausiai ji nustatoma planinio antrojo trimestro ultragarsinio tyrimo metu (apie 18-22 nėštumo savaitę). Tiksliausiai placentos padėtį leidžia įvertinti transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (kai daviklis įvedamas į makštį) - jis yra saugus tiek mamai, tiek vaisiui.

Placentos pirmeigos pagrindinis simptomas yra kraujavimas iš makšties, kuris dažniausiai prasideda be jokios priežasties ir yra neskausmingas. Kraujavimas gali prasidėti staiga, pavyzdžiui, naktį arba po lytinių santykių. Jis gali kartotis, tačiau gali būti ir vienkartinis. Tačiau pasitaiko atvejų, kad nėščiosios ir visai nekraujuoja. Kartais placentos pirmeigą galima įtarti dėl neįprastos vaisiaus padėties gimdoje (pvz., sėdmeninė ar skersinė), nes žemai esanti placenta gali trukdyti vaisiui įsistatyti galvute žemyn. Artėjant gimdymo terminui, gali prasidėti nesmarkūs paruošiamieji sąrėmiai, per kuriuos apatinė gimdos dalis įsitempia, o placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo gimdos sienelės, tačiau tokių vidinių sąrėmių moteris dažnai nejaučia.

Kodėl placentos pirmeiga kelia susirūpinimą?

Placentos pirmeiga pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Pagrindinis pavojus yra staigaus ir gausaus kraujavimo iš makšties rizika, ypač vėlesniuoju nėštumo laikotarpiu ar prasidėjus gimdymo veiklai. Kai gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis, gali atsiskirti dalis žemai prisitvirtinusios placentos, pažeidžiant kraujagysles. Toks kraujavimas gali būti pavojingas tiek motinos, tiek vaisiaus gyvybei, o kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę.

Nėštumo priežiūra ir rekomendacijos esant placentos pirmeigai

Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, Jūsų nėštumo priežiūra bus atidesnė ir apims šias rekomendacijas:

• Reguliarus stebėjimas: Bus atliekami pakartotiniai ultragarsiniai tyrimai, siekiant stebėti placentos padėtį ir vaisiaus būklę.
• Dubens ramybė („Pelvic Rest“): Siekiant sumažinti kraujavimo riziką, gydytojai paprastai rekomenduoja vengti lytinių santykių pro makštį viso likusio nėštumo metu. Kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykių, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis.
• Fizinio aktyvumo ribojimas: Taip pat gali būti rekomenduojama vengti sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kėlimo, vidurių užkietėjimo (svarbi pakankama skysčių ir skaidulų mityba).
• Kelionių ribojimas: Ypač vėlesniame nėštumo etape patariama vengti ilgų kelionių ir būti arčiau gydymo įstaigos, galinčios suteikti pagalbą kraujavimo atveju.
• Anemijos gydymas: Kadangi yra kraujavimo rizika, svarbu palaikyti normalų hemoglobino kiekį kraujyje. Jei nustatoma mažakraujystė, skiriamas gydymas geležies preparatais.
• Pasiruošimas galimam kraujavimui: Gydytojas aptars su Jumis galimą kraujavimo riziką ir veiksmų planą, jei taip nutiktų. Kartais, esant didelei rizikai ar pasikartojantiems kraujavimams, gali būti rekomenduojama hospitalizacija stebėjimui.

Gimdymo būdas esant placentos pirmeigai

Gimdymo būdas priklauso nuo placentos padėties nėštumo pabaigoje:

• Planinė Cezario pjūvio operacija: Jei placenta visiškai, iš dalies ar kraštu dengia gimdos kaklelį, gimdymas natūraliais takais yra neįmanomas dėl itin didelės gyvybei pavojingo kraujavimo rizikos. Tokiu atveju planuojama Cezario pjūvio operacija, kuri paprastai atliekama šiek tiek anksčiau nei numatyta gimdymo data (pvz., apie 36-38 nėštumo savaitę), kad būtų išvengta savaiminės gimdymo veiklos pradžios.
• Gimdymo būdo svarstymas (esant žemai prisitvirtinusiai placentai): Jei placenta yra tik arti gimdos kaklelio (pvz., >2 cm atstumu), bet jo nedengia, kartais galima bandyti gimdyti natūraliai, tačiau sprendimas priimamas labai individualiai, įvertinus atstumą, kraujavimo riziką ir kitus veiksnius. Toks gimdymas turi vykti ligoninėje, kur yra galimybė bet kada skubiai atlikti Cezario pjūvio operaciją.

Dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, moterims su placentos pirmeiga dažniausiai rekomenduojama gimdyti aukščiausio (tretinio) lygio ligoninėje, kur užtikrinama visapusė pagalba ir yra kraujo bankas.

Kada skubiai kreiptis pagalbos?

Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, nedelsdami vykite į artimiausią akušerijos stacionarą, jei:

• Prasidėjo bet koks kraujavimas iš makšties (net jei jis negausus ir neskausmingas).
• Prasidėjo reguliarūs sąrėmiai.
• Atsirado maudžiantis ar aštrus pilvo skausmas.

Placentos pirmeigos priežastys

Manoma, kad placentos pirmeiga dažniau vystosi jau gimdžiusioms moterims. Patologiją gali lemti apvaisinto kiaušinėlio ir besivystančio gemalo pakitimai, taip pat choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos, distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai, sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka ir kt. Retesniais atvejais placenta gali „įsikurti“ žemai, jei moteriai buvo atliktas cezario pjūvis, šalinta mioma, sirgta ligomis, pažeidusiomis gimdos gleivinę (pvz., uždegimu), buvo nutraukusi nėštumą, patyrė persileidimą ir reikėjo atlikti abraziją (gimdos išgrandymą).

Priekinė placenta

Placenta yra gyvybiškai svarbus organas, kuris vystosi nėštumo metu. Ji aprūpina augantį vaisių būtinomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, taip pat pašalina atliekas. Viena iš įvairių placentos padėčių yra priekinė padėtis, tai reiškia, kad ji yra priekinėje gimdos sienelėje. Priekinė placenta - tai placenta, implantuota ant priekinės (priekinės) gimdos sienelės. Šią padėtį galima nustatyti atliekant įprastus ultragarsinius tyrimus, kurie paprastai atliekami pirmąjį arba antrąjį nėštumo trimestrą.

Priekinė placenta yra viena iš kelių galimų placentos vietų, įskaitant užpakalinę (nugarą), dugną (viršų) ir šoninę (šoną). Dauguma moterų, turinčių priekinę placentą, nepatiria jokių specifinių simptomų, susijusių su placentos padėtimi. Priekinės placentos diagnozė paprastai nustatoma atliekant įprastinius prenatalinius ultragarsinius tyrimus. Daugeliu atvejų priekinės placentos atveju specialaus gydymo nereikia, o prognozė paprastai yra teigiama.

Priekinė placenta gali apsaugoti vaisių, todėl judesiai tampa mažiau pastebimi. Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai tiesiogiai nesukelia priekinės placentos atsiradimo, sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu yra labai svarbus bendrai motinos ir vaisiaus sveikatai.

Placentos branda ir po gimdymo

Atliekant vaisiaus ultragarsinį tyrimą, visada įvertinami placentos pokyčiai, vadinami placentos branda. Kuo didesnis nėštumas, tuo daugiau jos kraujagyslėse susikaupia kalcio, ryškėja kotiledonai (placentos dalelės) ir placenta atrodo tarsi dėmėta. Placentos branda (senėjimas) prasideda 37-38 nėštumo savaitę ir apykaitinis jos paviršius mažėja. Svarbu paminėti, kad placentos ir vaisiaus branda nėra tiesiogiai susijusios. Būna, kad subrendęs vaikelis gimsta laiku, nors ultragarsu placenta atitinka tik antrąjį brandos laipsnį, arba gimsta neišnešiotas vaikelis, nors placenta ultragarsu atrodo jau subrendusi.

Gimus kūdikiui, placenta turi atsiskirti nuo gimdos per kelias ar keliolika minučių. Tačiau kai viena ar kelios jos dalelės priauga prie gimdos sienelės, po gimdymo dalis placentos gali likti gimdos ertmėje. Todėl užgimus placentai dar gimdykloje ją apžiūri akušeris ar gydytojas. Jei kyla dvejonių, ar placenta vientisa, ranka patikrinama gimdos ertmė. Tai skausminga procedūra, todėl moteriai skiriama nuskausminamųjų vaistų. Jei placenta negimsta, visa būna priaugusi prie gimdos, dar maždaug pusvalandį leidžiama gimdą sutraukiančių vaistų ir laukiama, kol atsiskirs. Jei tai neįvyksta arba moteris gausiai kraujuoja, suleidus nuskausminamųjų placenta atskiriama ranka.

tags: #apibudink #placentos #reiksme

• Personalizuotos darbo knygos
• Lino Slušnio biografija
• sužinokite, kas yra Dievas ir angelai
• Biblijos pasakojimas apie Edeną mažiesiems
• kaip įrengti jaukų vaiko kambarį su IKEA