Senelių globos namų kainos Lietuvoje ir valstybės paramos galimybės sergant

Susidūrimas su artimojo senatve ir sveikatos silpnėjimu yra vienas emociškai sudėtingiausių gyvenimo etapų, kurį anksčiau ar vėliau tenka pereiti beveik kiekvienai šeimai. Dažnai šis momentas užklumpa netikėtai - po insulto, traumos ar staiga pablogėjus demencijos simptomams, todėl artimieji pasijunta pasimetę biurokratijos labirintuose. Sprendimas patikėti tėvų ar senelių priežiūrą specialistams vis dar apipintas įvairiais mitais bei moralinėmis dilemomis, tačiau praktinė pusė kelia ne mažiau klausimų. Vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimas brangus. Jiems tenka mokėti ne tik už komunalinius mokesčius ir maistą, bet ir vaistus, įvairias procedūras, konsultacijas, priežiūrą ir kt., todėl nenuostabu, jog pensijos pragyvenimui neužtenka. Visgi net ir gaudami mažas pensijas, senjorai turi galimybę turėti orią senatvę. Prieš pradedant skaičiuoti finansus, būtina suprasti esminį skirtumą tarp dviejų dažniausiai painiojamų įstaigų tipų: slaugos ligoninių ir socialinės globos namų.

Slaugos ligoninės ir socialinės globos namai: Koks skirtumas?

Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės yra gydymo įstaigos. Čia pacientai patenka su gydytojo siuntimu, kai jiems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, lašelinių statymas, žaizdų perrišimas ar reabilitacija po sunkių ligų. Svarbiausia žinoti, kad ši paslauga yra pilnai kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų, tačiau jos trukmė yra ribota - iki 120 dienų per kalendorinius metus. Socialinės globos namai (senelių namai) yra skirti ilgalaikiam gyvenimui. Čia teikiamos ne tik medicininės, bet ir socialinės paslaugos: apgyvendinimas, maitinimas, laisvalaikio organizavimas ir pagalba buityje. Tai nėra ligoninė, tai - nauji namai senyvo amžiaus žmogui.

Globos namų kainos Lietuvoje: Kas lemia skirtumus?

Senelių slaugos kainos Lietuvoje smarkiai varijuoja priklausomai nuo regiono, įstaigos modernumo ir teikiamų paslaugų spektro. Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Lietuvos socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse. Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.

Konkretūs pavyzdžiai ir kainų pokyčiai

Štai keli pavyzdžiai, iliustruojantys globos kainas ir jų pokyčius įvairiose Lietuvos įstaigose:

Minėtos įstaigos paaiškina kainų pokyčius. Pavyzdžiui, „Maždaug 8 proc. kainų pokytį lėmė didėjęs darbo užmokestis, brangę maisto produktai, priežiūros priemonės, padidėjęs pridėtinės vertės mokestis šildymui ir kt.“ - vardijo D. Vaickė iš „Gemma“. Alytaus rajone įsikūrusių senelių namų „Atesys“ direktorė Emilija Žukauskaitė nurodė, kad nuo šių metų kainos taip pat kilo. „Klaipėdos miesto globos namų“ direktorius Andrius Simaitis skaičiavo, kad globa brango net 523 ir 640 eurų, priklausomai nuo negalios lygio.

Senelių globos namų pasiūla ir teikiamos paslaugos

Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai ir patogiai. Senjorai gali rinktis dvivietį, trivietį arba keturvietį kambarį, kiekviename iš jų yra įrengti privatūs vonios ir tualeto kambariai. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais. Tuo metu slaugos centro „Gemma“ rinkodaros vadovė Dovilė Vaickė patikino, kad senjorų komplekse „Vievio namai“ yra įrengti tik vienviečiai ir dviviečiai kambariai su atskirais, senjorams pritaikytais vonios kambariais. Siekiama užtikrinti, kad senjorai jaustųsi kaip namuose: „Turime istorijų, kuomet mūsų namuose užsimezga draugystės, turime atvejų, kai klasės draugai, nesimatę nuo mokyklos laikų, susitiko čia apsigyvenę. Čia gyvena ir poros, ir į Lietuvą sugrįžę visą gyvenimą užsienyje praleidę žmonės.“ D. Vaickė akcentavo, kad senjorų priežiūrą 24/7 užtikrina kvalifikuotas personalas. Didelis dėmesys skiriamas sveikatai (kineziterapijai, masažams, reabilitacijai ir užimtumui), o maistas gaminamas vietoje iš dietologės sudaryto meniu. Apie Vilniuje įsikūrusią viešąją įstaigą „Senjorų socialinės globos namai“ (SSGN) anksčiau buvo galima rasti nemažai skundų, tačiau, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko, situacija SSGN jau esą smarkiai pasikeitusi, kadangi buvo skiriamas didelis dėmesys personalo kompetencijoms kelti, nuolat vyksta mokymai. „Gyventojų sveikata nuolat stebima, užtikrinamas gydytojų paskirtas gydymas, teikiama neatidėliotina pagalba, organizuojamos šeimos gydytojo bei kitų gydytojų specialistų konsultacijos, gyventojai lydimi į sveikatos priežiūros įstaigas“, - dėstė G. Grubinskas. Socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt galima rasti informaciją apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus ir sužinoti tikslias apgyvendinimo juose kainas.

Valstybės kompensacija ir mokėjimo tvarka: Kaip sumažinti finansinę naštą?

Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija. Nors skaičiai gali gąsdinti, didžiąją dalį išlaidų gali kompensuoti valstybė. Todėl senjorams senelių namai yra prieinami daug labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.

Kaip apskaičiuojama kompensacija

Lietuvoje galioja aiškiai reglamentuota tvarka, nustatanti, kiek už ilgalaikę globą turi mokėti pats asmuo. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau - Įstatymas) numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Likusieji 20 % pajamų lieka asmeniui jo asmeninėms reikmėms (vaistams, smulkioms išlaidoms). Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Jeigu asmens mokamų 80 % pajamų nepakanka padengti globos namų kainos (kurią nustato įstaiga), likusią dalį dengia savivaldybė. Tačiau čia yra svarbus niuansas: savivaldybė dengia skirtumą tik iki tam tikros nustatytos maksimalios ribos. Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis. „Klaipėdos miesto globos namų“ direktorius neslėpė, kad po kainų padidinimo nė vienas globos namų gyventojas visos kainos nepadengia vien tik savo pajamomis. Anot A. Simaičio, visais atvejais dalį išlaidų dengia valstybė ar savivaldybė. Pvz., jei asmuo yra senyvo amžiaus arba su negalia, savivaldybė finansuoja iki 1 480 eurų per mėn. Jei asmuo turi sunkų neįgalumą, pernai valstybė padengdavo iki 1 100 eurų, šiemet - iki 1 169 eurų. Jei gavus vieną iš šių paramų visa paslaugos kaina vis tiek nepadengiama, likusią dalį turi sumokėti pats asmuo.

Kompensacija privatiems globos namams

Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose. Valstybės kompensacija taikoma ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė. Slaugos centro gyventojai, kuriems nepriklauso parama, už pragyvenimą moka asmeninėmis lėšomis ar padedant artimiesiems.

Turto mokestis: Mitas ar realybė?

Vienas gajausių mitų yra baimė, kad už senelio išlaikymą globos namuose valstybė nusavins jo butą ar namą. „Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės. Turto nereikia užstatyti ar perrašyti. Mokėjimas vykdomas tik iš pajamų (pensijos, kompensacijų). Turimas nekilnojamasis turtas lieka asmens nuosavybe. Tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas? Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m. Daugeliui šis mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.

Kreipimosi į globos namus procesas: Žingsnis po žingsnio

Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė. Norint gauti paramą, reikia pereiti tam tikrą biurokratinį procesą. Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą.

1. Šeimos gydytojo siuntimas: Viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Reikia gauti siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame būtų aprašyta asmens sveikatos būklė. Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė.
2. Dokumentų parengimas: Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus, tokius kaip galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą; neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją; gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
3. Kreipimasis į savivaldybę: Su gydytojo pažyma ir asmens dokumentais reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybės socialinės paramos skyrių. Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose.
4. Socialinio darbuotojo įvertinimas: Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Socialiniai darbuotojai atvyksta į namus (arba ligoninę, jei asmuo ten guli) įvertinti senjoro savarankiškumo. Dažniausiai naudojamas Bartelio indeksas bei kiti klausimynai, kuriais nustatoma, kiek žmogus gali savimi pasirūpinti (valgyti, apsirengti, judėti).
5. Komisijos sprendimas ir vietos pasirinkimas: Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų. Jei nusprendžiama, kad asmeniui reikalinga institucinė globa, jis įrašomas į eilę. Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.
6. Sutarties sudarymas: Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.

Laukimo eilės ir užimtumo veiklos globos namuose

Laukimo laikas labai priklauso nuo savivaldybės. Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose eilės gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų. Paprastai laisva vieta atsiranda tik tuomet, kai globos namuose gyvenęs asmuo miršta ar išvyksta, todėl laukimo laiko prognozuoti neįmanoma. „Mūsų globos namuose gali apsigyventi iki 160 senjorų. Šiuo metu norinčiųjų čia apsigyventi - daugiau nei galime priimti, yra susidariusi laukiančiųjų eilė“, - neslėpė D. Vaickė iš „Vievio namų“. Senelių namuose „Atesys“ šiuo metu gyvena 32 gyventojai. „Visada turime laukiančiųjų. Laukimo laikas paprastai svyruoja nuo 2 iki 6 mėn. Kai žmogus pageidauja konkretaus kambario, laukimas gali užtrukti ir ilgiau.“ „Asmuo ar jo artimieji turi teisę patys pasirinkti globos įstaigą, kurioje nori apsigyventi. Jei pasirenkami konkretūs globos namai, tenka laukti, kol juose atsiras laisva vieta. Taip pat galima rinktis tą įstaigą, kurioje vieta atsilaisvina greičiausiai“, - komentavo „Klaipėdos miesto globos namų“ direktorius.

Užimtumas ir gyvenimo kokybė

Erdviai įrengti namai tinkami ne tik ramiam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikio leidimui. Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialine darbuotoja: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t. Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius. „Vievio namuose“, pasak atstovės, veikia restoranas, grožio salonas, masažo kabinetas, skaitykla, maldos kambarys. Šiltuoju metu senjorai leidžia laiką uždarame kieme - šiltnamyje augina daržoves, sportuoja, renkasi terasoje arbatai ar dainoms. Gyventojai aktyviai dalyvauja kūrybinėse veiklose, terapijose, žaidimuose, koncertuose, bendrauja su terapiniais gyvūnais. Alytaus rajone įsikūrusių senelių namų „Atesys“ gyventojai maitinama 4 kartus per dieną, kuria spektaklius, dalyvauja muzikos, maisto ar rankdarbių užsiėmimuose, piešia, sprendžia galvosūkius, švenčia gimtadienius. Gyventojai globos namuose gauna ir psichologinę-psichoterapinę pagalbą, ir gyvenimo bei darbo įgūdžių ugdymą, taip pat gali užsiimti įvairiais dirbiniais, mankšta, dalyvauti organizuojamose šventėse, filmų peržiūrose, vykti į mišias ar apsipirkti.

Renkantis globos namus: Ką svarbu žinoti?

Renkantis globos namus, kaina neturėtų būti vienintelis rodiklis. Svarbu fiziškai nuvykti į vietą ir įvertinti atmosferą. Atkreipkite dėmesį į kvapą patalpose - nemalonus kvapas dažniausiai signalizuoja apie prastą higieną ir per mažą personalo skaičių. Taip pat svarbu išsiaiškinti užimtumo veiklas. Ar senoliai tik guli lovose ir žiūri televizorių, ar jiems organizuojamos mankštos, muzikos terapija, bendravimas? Psichologinė būsena tiesiogiai veikia fizinę sveikatą, todėl socialinis aspektas yra ne mažiau svarbus už medicininį. Socialiniuose tinkluose galima rasti tiek skundų, tiek pagyrų įvairiems globos namams. Pvz., vilnietė Renata skundėsi, kad „Vievio namuose“ dar gerai, jei žmogus pats vaikšto ir mąsto. Esą rimtesniems globotiniams prižiūrėti tiesiog trūksta darbuotojų, o maistas čia, palyginti su kaina, taip pat gana prastas. Vis tik vilnietė Giedrė minėtą įstaigą gynė: „Slaugytojai dirba super, o kaina juk nesvarbi - viską padengia. Rekomenduoju.“ Tuo metu kaunietė Irena pasakojo, kad daugelyje globos namų darbuotojai dažnai skuba, yra pervargę, todėl šaltai ir šiurkščiai bendrauja: „Aš juos suprantu. Bet, manau, su senyvo amžiaus žmonėmis turėtų būti elgiamasi mielai ir pagarbiai, kad jie nesijaustų kaip kalėjime. Dažnai būdavo, kad nėra, kas padėtų į tualetą nueiti, gyventojai ilgai paliekami lovose, mažai užsiėmimų. Vaistai girdomi atsainiai, nesigilinant.“ Ne visi globos namai priima asmenis su tam tikrais poreikiais. Bendrojo pobūdžio globos namai gali atsisakyti priimti asmenį, kuris kelia pavojų sau ar aplinkiniams. Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.

Integralios pagalbos į namus alternatyva

Ne visi senjorai nori palikti savo namus, ir ne visoms šeimoms priimtina mintis apie globos įstaigą. Tokiu atveju verta pasidomėti integralia pagalba į namus. Ši komanda gali atlikti medicinines procedūras (suleisti vaistus, prižiūrėti pragulas), padėti nusiprausti, pavalgyti bei sutvarkyti buitį. Tai kainuoja gerokai pigiau nei stacionari globa, be to, asmuo lieka jam įprastoje aplinkoje.

tags: #mokama #suma #seneliu #globos #namu #gyventojui

• renkantis vaikišką elektromobilį
• Sužinokite, kaip padėti vaikui susidūrus su savęs žalojimo problema
• Sveikata ir saugumas laukiantis kūdikio
• Daržininkystės iniciatyvos Vilniuje
• Kaip pranešti apie vaiko teisių pažeidimą