Daugelį tėvelių neramina klausimas: kada mažylį pradėti maitinti mums įprastu maistu? Pasaulio sveikatos organizacija kūdikius iki 6 mėn., jei jų svoris normalus, rekomenduoja maitinti tik motinos pienu. Tačiau jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu ar motinai ima trūkti pieno, kūdikio papildomą primaitinimą galima paankstinti ir prie kitokio maisto mažylį pradėti pratinti jau nuo 4-5 mėn. Tėveliai, priimdami sprendimą, nuo kada primaitinti kūdikį, remiasi gydytojų rekomendacijomis, literatūra, dažnai - ir vyresnėlių auginimo patirtimi. Tačiau vis tiek kyla daug neaiškumų - ką, kada ir kiek duoti, kaip ruošti, kaip parinkti tinkamiausią maistą. Vargu, ar reikėtų aklai pasikliauti savo mamų ir močiučių patarimais - per kelis dešimtmečius kūdikių maitinimo taisyklės gerokai pakito.
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas.
Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
Pirmiausia kūdikius primaitinti rekomenduojama daržovių koše. Kad mažylis spėtų priprasti prie naujojo maisto, jam duokite vienos rūšies daržovių - bulvių, morkų, cukinijų, moliūgų - košės, sumaišytos su motinos pienu arba mišiniu. Kai kurie gydytojai bulves rekomenduoja įvesti tik po visų kitų išvardytųjų daržovių. Vėliau į košę galima įmaišyti žiedinių kopūstų, brokolių, burokėlių ir kt. Kai mažylis pripranta prie vienos daržovių rūšies, po 1-2 sav. į košę dedame antrą daržovę, dar po savaitės - dar vieną daržovę ir t. t. Kūdikiai labiausiai mėgsta saldesnio skonio morkas, moliūgus, tačiau reikėtų duoti kuo įvairesnių daržovių.

Pirmosios tinkamiausios košės kūdikiams - avižų ir ryžių. Į košes taip pat galima įmaišyti truputį vaisių tyrelės. Kūdikiui paaugus duokite sorų ir grikių kruopų. Įvesdami naują košę, stebėkite, ar kūdikio neišbėrė, jis nevemia, neviduriuoja, jam nepučia pilvuko ir nėra kitų neigiamų reiškinių - gali būti, kad mažylis netoleruoja gliuteno, tad jį reikės maitinti tik tam tikrų rūšių kruopomis.
Pirmasis kūdikiui tinkamas vaisius - orkaitėje keptas arba garuose apvirtas obuolys. Galima obuolio duoti ir pagremžus šaukšteliu. Lietuviškų obuolių paragauti kūdikiams galima duoti jau nuo 4 mėn. Į obuolių tyrelę 7-8 mėn. kūdikiui jau galima įmaišyti ir uogų - aviečių, mėlynių, duoti kitokių vaisių tyrelių. Vasarą mažomis porcijoms (po kelis šaukštus) užsišaldykite įvairių uogų, kurias pertrynę per sietelį vėliau galėsite duoti kūdikiui. Kūdikiams tinka ir vaisių, uogų sultys, tik nedideliais kiekiais. Uogienių, džemų kūdikiui duoti nereikėtų - virdamos gėrybės praranda didžiąją dalį vertingųjų savybių, šiuose produktuose gausu cukraus. Vaisių tyrelės kūdikiui yra tik desertas, tad geriausia jų pasiūlyti priešpiečiams, pavakariams ar šiek tiek - po pagrindinio valgymo.

Prieš duodant mėsos, mažyliams reikėtų duoti mėsos sultinio, kad jie greičiau įprastų prie naujo skonio. Sultinio galima įpilti į daržovių košes. Kūdikiams labiausiai tinka neriebi mėsa - veršiena, triušiena ir kalakutiena, paūgėjusiems - ir kiauliena, vištiena. Pirmosios mėsos porcijos - vos iki kelių gramų, vėliau porcija padidinama iki 50 g. Kūdikiams nereikėtų duoti mėsos pusgaminių, pvz., dešrelių, maltinukų. Kūdikiui įprastus valgyti mėsą, galima duoti žuvies. Žuvis kūdikio racione turėtų būti 1-2 kartus per savaitę pakaitomis su mėsa. Pačios vertingiausios - jūrų žuvys: pastarosiose vertingųjų medžiagų yra mažiausiai 10 kartų daugiau nei gėlųjų vandenų žuvyse. Žuvų baltymai lengvai įsisavinami, čia gausu įvairių mineralų - jodo, fosforo, seleno, vario, geležies, magnio, A, B grupės, D ir E vitaminų bei kitų vertingųjų medžiagų, iš kurių vienos svarbiausių - omega-3 rūgštys dokozaheksaenas (DHR) ir eikozapentaenas (EPR).
Nenustebkite, jei kūdikiui naujasis maistas nepatiks - pirmąjį kartą primaitinant jis gali apskritai nesuvalgyti nė lašelio ir visą maistą išspjauti, vėliau kelias dienas suvalgyti vos po šaukštelį kitą. Tėvai, netekę kantrybės, kūdikio maistą ima skaninti cukrumi ar druska, tačiau tai nėra gera praktika. Daržovių košes galima pagardinti krapais, petražolėmis, lašeliu kokybiško aliejaus ar lydyto sviesto.
Visiškai normalu, jei naujo ar pakeistos sudėties patiekalo suvalgo vos 15-30 ml. Vėliau, jau įpratęs ir pamėgęs tam tikras košeles, kūdikis jų gali suvalgyti net iki 150-200 ml.
6-9 mėn. kūdikius papildomai maitinti reikia 2-3 k. per dieną, o 1-2 k. jie maitinti užkandžiais - vaisiais, uogomis, įvairiais ekologiškais tokio amžiaus kūdikiams skirtais užkandžiais, pagal poreikį po maitinimo ar kitu metu iki kelių kartų per dieną duodama mamos pieno arba pieno mišinio.

Kūdikiams labiausiai tinka tame pačiame regione augančios daržovės ir vaisiai. Įvežtinės gėrybės ilgai gabenamos, tad yra apdorojamos chemikalais, be to, dažnai yra nuskinamos dar neprinokusios ir nespėjusios sukaupti vertingųjų medžiagų, tad jų maistinė vertė prastesnė. Vienas populiariausių kūdikiams duodamų vaisių - bananas, tačiau bananuose gali būti didesnis nitratų kiekis, tad geriau rinktis ekologiškus.
Apskritai kūdikiams reikėtų duoti tik kokybiško ir ekologiško maisto - geresnės kokybės kruopų, daržovių ir vaisių iš senelių daržo ir sodo, mėsos, įsigytos iš patikimų ūkių, šviežios geros kokybės žuvies. Būtent geros žuvies Lietuvoje gauti - labai sunku: Baltijos jūra laikoma viena iš užterščiausių visame pasaulyje, tad teršalų randama ir Baltijos žuvyse. Todėl kūdikių tėvai, bijodami neigiamos kietųjų metalų, kitų teršalų įtakos besivystančiam kūdikio organizmui, žuvį į mažylių mitybą įtraukia vėlai.
Ruošiant maistą kūdikiams, reikia laikytis ypatingos švaros ir higienos. Daržoves patartina virti nedideliame kiekyje vandens ar garuose. Vaisius geriausia duoti neapdorotus. Skirtingų rūšių mėsa išverda per skirtingą laiką. Žuvį reikėtų virti vos iki 10-ies minčių, o vėliau patiekti su daržovių koše rupiai sutrynus šakute.
Patariama maistą ruošti vienam kartui, nes tik tada jis išlaiko visas naudingąsias savybes. Kūdikių košeles galima užšaldyti ir naudoti ekstra atvejais, kai nėra laiko išvirti šviežio maisto. Išskirtiniais atvejais kūdikius galima maitinti ir jau paruoštomis tyrelėmis iš prekybos centrų, tačiau namuose ruoštas maistas - ir sveikesnis, ir skanesnis, ir daug naudingesnis.
Prieš pradedant primaitinti kūdikį, rekomenduojama įsigyti kokybiškus virimo garuose prietaisą ir trintuvą - tai pagrindiniai pagalbininkai kūdikio tėvelių buityje.
Septintasis kūdikio gyvenimo mėnuo žymi svarbų etapą - perėjimą nuo išskirtinai pieniškos mitybos prie laipsniško kieto maisto įvedimo ir įvairovės didinimo. Šis laikotarpis reikalauja tėvų dėmesingumo, kantrybės ir žinių, nes formuojasi ne tik kūdikio mitybos įpročiai, bet ir jo santykis su maistu apskritai. Nors motinos pienas ar pieno mišinys išlieka pagrindiniu mitybos šaltiniu, papildomas maitinimas tampa vis reikšmingesnis augančio organizmo poreikiams patenkinti.
Daržovės dažniausiai yra pirmasis kietas maistas, su kuriuo supažindinamas kūdikis. Jos lengvai virškinamos ir yra puikus vitaminų bei mineralų šaltinis.
Vaisiai dažnai yra mėgstami kūdikių dėl natūralaus saldumo. Juos geriausia siūlyti po daržovių įvedimo, kad kūdikis nepriprastų tik prie saldaus skonio.
Košės yra svarbus energijos, angliavandenių ir tam tikrų mineralų (pvz., geležies, jei praturtintos) šaltinis.
Apie 7 mėnesį kūdikio organizme pradeda sekti nuo gimimo sukauptos geležies atsargos, todėl labai svarbu įvesti geležies turinčių produktų. Mėsa yra vienas geriausių lengvai pasisavinamos (hemo) geležies šaltinių.
Žuvis yra vertingas omega-3 riebalų rūgščių ir baltymų šaltinis, tačiau ji taip pat yra potencialus alergenas. Todėl įvesti reikėtų atsargiai, paprastai šiek tiek vėliau nei mėsą (pvz., nuo 8 mėnesio), bet kai kurie specialistai leidžia ir nuo 7 mėnesio, jei nėra didelės alergijų rizikos.
Į daržovių ar kruopų košes galima įlašinti kelis lašus kokybiško nerafinuoto aliejaus (pvz., alyvuogių, rapsų) arba įdėti truputį sviesto (nuo 82% riebumo). Riebalai svarbūs smegenų vystymuisi ir riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimui.
Ne mažiau svarbu nei tai, ką duoti, yra tai, kaip vyksta pats maitinimo procesas.
Septynių mėnesių kūdikiui paprastai siūlomi 2 kieto maisto maitinimai per dieną, pavyzdžiui, daržovių košė pietums ir grūdinė košė pusryčiams ar vakarienei. Kai kurie kūdikiai gali būti pasiruošę ir trečiam maitinimui (pvz., vaisių tyrelė priešpiečiams).
Kiekiai: Pradėti reikėtų nuo kelių arbatinių šaukštelių ir palaipsniui didinti porciją pagal kūdikio apetitą. Vidutiniškai vieno maitinimo metu kūdikis gali suvalgyti nuo 50 iki 150-200 ml (g) maisto, tačiau tai labai individualu. Svarbiausias rodiklis - kūdikio noras valgyti ir sotumo signalai, o ne gramai lėkštėje. Maksimalus vieno maitinimo kiekis neturėtų viršyti maždaug 200-250 ml.
Motinos pienas ar mišinys: Išlieka pagrindinis maistas. Kietas maistas papildo pieną, bet jo nepakeičia. Svarbiausia, kad bendras paros skysčių ir kalorijų kiekis būtų pakankamas, o kūdikis gerai augtų ir vystytųsi. Kieto maisto įvedimas neturi drastiškai sumažinti suvartojamo pieno kiekio šiame amžiuje.
Nors 7 mėnesių kūdikiai dažniausiai vis dar valgo trintą maistą, svarbu palaipsniui pereiti prie tirštesnių, šiek tiek grūdėtesnių tyrelių. Tai skatina kramtymo įgūdžių vystymąsi, net jei dar nėra dantų (kūdikiai mokosi trinti maistą dantenomis).
Galima pradėti trinti maistą šakute, o ne elektriniu trintuvu, paliekant smulkių, minkštų gumulėlių. Taip pat galima pradėti siūlyti labai minkštus, tirpstančius burnoje pirštukais paimamus maisto gabaliukus (finger foods), kuriuos kūdikis galėtų bandyti paimti ir įsidėti į burną pats. Tai lavina smulkiąją motoriką ir savarankiškumą.
Svarbu: Visada stebėti kūdikį, kai jis valgo gabaliukais, dėl užspringimo pavojaus. Gabaliukai turi būti pakankamai dideli, kad kūdikis galėtų juos suimti kumštuku, bet pakankamai minkšti, kad sutrintų dantenomis.
7 mėnesių amžius, plečiantis racionui, yra laikas, kai gali pasireikšti alergijos. Dažniausi alergenai yra karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai (glitimas), soja, riešutai, žuvis, vėžiagyviai. Nors daugelio šių produktų 7 mėnesių kūdikis dar negauna (išskyrus galbūt kviečius), svarbu stebėti reakcijas į bet kokį naują maistą.
