Klausimas, kokią įtaką charakterio formavimuisi turi gimimo eiliškumas, domina daugelį tėvų. Nors mokslininkai iki šiol diskutuoja šia tema, yra nemažai tyrimų, kuriuose atrandamos sąsajos tarp to, ar vaikas gimė pirmas, antras, ar yra vienintelis šeimoje, ir jo charakterio ypatumų bei pasiekimų gyvenime. Teoriją, kad gimimo eiliškumas daro didelę įtaką mūsų gyvenimo stiliui, dar 1920-aisiais iškėlė psichologas Alfredas Adleris.

Svarbu pabrėžti: nereikėtų manyti, kad mūsų gyvenimas yra nulemtas to, kelinti šeimoje gimėme, ir remtis teorija tarsi pranašyste. Kiekvienas vaikas gimsta vis kitokioje šeimoje, o jo asmenybės formavimuisi įtakos turi kasdienė veikla, auklėjimas, lytis, amžiaus skirtumai bei kiti situaciniai veiksniai. Gimimo eiliškumas - tai veikiau tikimybė įgyti vienokį ar kitokį specifinį patyrimą.
Pirmasis vaikas gimsta jaunų tėvų šeimoje, kurioje žavimasi kiekvienu jo krustelėjimu. Kūdikiui pasisekė, nes jis gauna nedalomą tėvų dėmesį. Visgi jauni, nepatyrę tėveliai ne tik žavisi savo vaiku, bet ir atidžiai stebi jo raidą, nuolat formuodami didelius lūkesčius. Taip vaikas išmoksta, kad dėmesio gauna ir yra vertinamas už savo pasiekimus. Būdamas „visatos centru“, vaikas anksti supranta galios jausmą, tačiau atsiradus antram vaikui šeimoje, pirmasis patiria šoką - jis „nukarūnuojamas“. Nukarūnuoti pirmagimiai bando atgauti savo ankstesnę poziciją, todėl gali būti griežti, laikytis įsikibę savo postų ar vengti rizikuoti.
Antrasis vaikas gimsta jau patyrusių, labiau atsipalaidavusių tėvų šeimoje. Jis nuo pat pirmos akimirkos turi vyresnėlį, į kurį gali lygiuotis. Antrieji vaikai dažnai užauga laisvesni, ne taip stipriai susirūpinę dėl geriausių rezultatų kaip vyresnieji. Kai šeimoje gimsta trečias vaikas, antrasis tampa viduriniu. Viduriniai vaikai dažnai jaučiasi neturį nieko: nei vyriausiojo privilegijų, nei mažyliui skirto lepinimo. Todėl jiems tenka nelengva užduotis - atrasti būdų, kaip išsikovoti tėvų dėmesį. Dėl patiriamo nelygybės jausmo jie yra linkę kovoti už teisybę, tampa diplomatiški, lankstūs ir empatiški - savybės, kurios ateityje praverčia kaip derybų įgūdžiai.
| Pozicija | Būdingos savybės |
|---|---|
| Pirmagimis | Lyderystė, perfekcionizmas, atsakomybės jausmas |
| Vidurinis | Diplomatiškumas, lankstumas, socialumas |
| Jaunėlis | Kūrybiškumas, spontaniškumas, maištingumas |
| Vienintelis | Branda, aukšti siekiai, ryšys su suaugusiais |
Jei tėvai mažiau jaudinosi gimus antrajam vaikui, tai augindami jauniausiąjį - jie jau tėvystės ekspertai. Dėl to jauniausi vaikai šeimoje dažnai būna labiausiai išlepinti. Tačiau, kita vertus, viskas, ko jis pasiekia, tėvams jau nebekelia tokio susižavėjimo. Todėl jaunėlis nuolat kvestionuoja gyvenimo taisykles, elgiasi maištingai ir eina ieškoti nuotykių. Jis žavus, linkęs bendrauti, spontaniškas ir nebijo ieškoti naujų patirčių.

Nepaisant gimimo eiliškumo teorijų, tėvų vaidmuo kuriant harmoningą aplinką išlieka svarbiausias:
Svarbu suprasti, kad vaikas automatiškai neįgyja vienų ar kitų charakterio bruožų tik dėl gimimo eiliškumo. Tai tik strategijų rinkinys, kuris padeda vaikystėje išgyventi tarp brolių ir seserų ir gauti tėvų dėmesio. Augdami vaikai gali išmokti naujų būdų bendrauti, todėl visada verta į vaiką žvelgti kaip į unikalų individą, o ne kaip į tam tikros „gimimo pozicijos“ atstovą.
tags: #vaiko #gimimo #eiliskumo #itaka #charakterio #formavimuisi