Mindaugas Povilaitis: Gimimo data ir veikla
Apolinaras Juozas Povilaitis buvo Lietuvos laisvės gynėjas, viena iš 1991 m. sausio 13-osios aukų, žuvusių per Sovietų Sąjungos karinę agresiją prieš atkurtą Lietuvos valstybę. Jis žuvo naktį, gindamas Televizijos bokštą Vilniuje, buvo nušautas. Jam buvo 53-ji metai. Apolinaras Juozas Povilaitis gimė 1937 m. vasario 3 d. Bliuviškių kaime, Šakių rajone, daugiavaikėje šeimoje.
Mindaugas Povilaitis yra įmonės „Acinus, UAB“ vadovas. Įmonės registracijos adresas: Savanorių pr. 1-69, Vilnius. Įmonės kodas 304695157. PVM mokėtojo kodas LT100011779517. Bendrovės veiklos sritys yra statyba. Šiuo metu įmonėje, kuriai vadovauja Mindaugas Povilaitis, dirba 72 darbuotojai.
„Ilgas amžius, UAB“ yra patikima ir sėkmingai besiplečianti statybos bendrovė, teikianti visas su statybų sektoriumi susijusias paslaugas. Ji stato ir remontuoja įvairiausių konstrukcijų ir sudėtingumo tiltus ir viadukus. Nuo Lietuvos iki tarptautinių projektų, bendrovė valdo visą sudėtingų statybų gyvavimo ciklą ir garantuoja kvalifikuotą komandą, užtikrinančią sklandų įgyvendinimą nuo koncepcijos iki užbaigimo.
„Agentus, UAB“ stato naujus pastatus bei renovuoja ir rekonstruoja senus statinius. Įmonė atlieka naujų visuomeninių, prekybos, gyvenamųjų, individualių, sandėliavimo ir biurų pastatų statybą visoje Lietuvoje.
Po sukilimo pasitraukė į Prancūziją, čia su kitais įkūrė Jaunosios Lenkijos organizaciją. Organizavo naują sukilimą. Simonas Konarskis buvo 1830-1831 m. sukilimo veikėjas.
1964 m. sukūrė pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“. Raimondas Vabalas - 20 a. lietuvių kino režisierius.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas - vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
Jonas Šliūpas - Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas. Vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą.
Donatas Malinauskas - Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas.
Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana - lietuvių rašytoja.
Gediminas Jokūbonis - lietuvių skulptorius. Vienas žymiausių kūrinių - A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (1984 m.).
1009 m. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas.
Antanas Strazdas - lietuvių poetas, katalikų kunigas.
Algirdas Julius Greimas.
Edmundas Alfonsas Frykas - architektas.
Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis - lietuvių architektas, visuomenės veikėjas.
Antanas Poška - lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas. Vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų.
Justinas Marcinkevičius - vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje. Poezijos pavasario (1965 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (2001 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2005 m.) laureatas.
Kovo 11 Aktas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT/AS) aktas Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Priimtas įgyvendinant Sąjūdžio rinkimų programoje įtvirtintą ir 1990 m. kovo 11 d.
Levas Vladimirovas - lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas. Informacinės visuomenės teorijos Lietuvoje kūrėjas. 1955-1958 m.
Jonas Prapuolenis - lietuvių baldų dizaineris. Sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams ir visuomeninėms įstaigoms.
Jonas Žemaitis (Slap. Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas) - vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų.
Vladas Česiūnas - lietuvių irkluotojas, treneris. 1972 m. olimpinis čempionas, 4 kartus (1973 m., 1974 m. - 2 kartus, 1975 m.) pasaulio čempionas, 1973 m. vicečempionas, 1971 m.
Jurgis Bielinis - Lietuvos knygnešys, publicistas. Apie 32 metus platino draudžiamąją lietuvišką spaudą.
Vytautas Kazimieras Jonynas - Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius.
Jonas Strielkūnas - lietuvių poetas, vertėjas. Neoromantinei kūrybai būdinga klasikinio ketureilio forma.
Raimundas Katilius - lietuvių smuikininkas virtuozas, pedagogas.
Juozapas Montvila - Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, labdaros organizatorius.
Juozas Matulis - Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas.
Jonas Kazimieras - Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668 m.). Zigmanto Vazos sūnus.
Joachimas Lelevelis - lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų. Tyrinėjo Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių istoriją. J.Lelevelis surinko knygų ir atlasų kolekciją, kuri vykdant jo testamentą 1926 m. buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai.
Vilhelmas Storosta-Vydūnas - lietuvių filosofas, rašytojas. Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas. Lietuvos universiteto garbės daktaras (1928 m.).
Juozas Miliauskas-Miglovara - lietuvių poetas, publicistas. Žymus 19 a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas.
Juozas Balčikonis - Lietuvos kalbininkas, vertėjas. Daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijai.
Vytautas Ambrazas.
1949 m. prasidėjo masiškiausia sovietų vykdyta Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ („Bangų mūša“), per kurią į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko, Novosibirsko, Omsko, Tomsko ir Amūro sritis išvežta daugiau kaip 90 tūkst. žmonių. Ištrėmė beveik 29 tūkst. lietuvių, tarp kurių buvo 8357 vaikai. Trėmė 13785 okupantai (MVD ir MGB darbuotojai bei kareiviai) ir 16666 kolaborantai (stribai ir ginkluoti aktyvistai).
1831 m. prasidėjo sukilimas Žemaitijoje. Sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė Raseinių apskrities laikinąją valdžią. Jų kariuomenės vadu buvo paskirtas Benediktas Kalinauskas. Kovo 28 d. sukilimo Žemaitijoje dalyviai užėmė Telšius.
Borisas Dauguvietis - Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas. Apdovanotas Gedimino 3 laipsnio (1931 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938 m.) ordinais.
Antanas Gustaitis - Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas. Brigados generolas (1937 m.). Lėktuvų ANBO (iš sakinio „Antanas nori būti ore“ žodžių pirmųjų raidžių) kūrėjas, 1934 m.
Pranas Skardžius - lietuvių kalbininkas. Lietuvių kalbos draugijos vienas steigėjų.
Feliksas Vizbaras.
Antanas Šurna - lietuvių aktorius.
Kęstutis Antanėlis - lietuvių kompozitorius, architektas, dailininkas. 1971 m. gruodžio 25 d. Vilniuje pirmasis Europoje pastatė A.
Jonas Juraga-Giedraitis - Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras. 1752-1755 m. - Vilniaus universiteto rektorius. Jam vadovaujant 1753 m.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė - Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja. 1920 m. pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui.
Juozas Tonkūnas - Lietuvos švietimo ministras (1934-1939 m.), LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas.
Petras Kalpokas - vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų, scenografijos, freskų kūrėjų.
1579 m. jėzuitų pastangomis buvo įkurtas Vilniaus universitetas, seniausia ir didžiausia Lietuvos, viena senesnių Europos aukštųjų mokyklų. 1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu.
Marcelijus Martinaitis - poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame-aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų.
Ignas Šeinius - lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis.
Stasys Vainiūnas.
Juozas Stanulis - lietuvių teatro aktorius, režisierius.
Vidmantas Bartulis - lietuvių kompozitorius. 1999-2003 m. - Kauno dramos teatro vadovas.
Leonas Sapiega.
Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Nuo rugsėjo mėn. prezidento darbo vieta buvo gubernatoriaus rūmai Kaune. A.Smetonos pirmoji prezidento kadencija truko iki 1920 m. birželio 19 dienos. 1920 m. Steigiamojo Seimo paskelbta laikinoji Konstitucija įtvirtino nuostatą, kad Prezidentą renka Seimas. Iki pirmojo Seimo susirinkimo 1922 m.
Antanas Vienuolis-Žukauskas - Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, vaistininkas, muziejininkas, visuomenininkas.
Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai - architektai.
Juozas Naujalis - lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
Bronius Babkauskas - aktorius.
Kazimieras Vasiliauskas - Lietuvos katalikų kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Beveik 10 metų buvo kalintas lageriuose.
Jonas Biliūnas - lietuvių rašytojas. Klasikiniais kūriniais tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius.
Stanislovas Išora - kunigas, 1863-1864 m. sukilimo vienas vadų. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
Gediminas Baravykas - architektas.
Jurgis Matulaitis - Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918-1925 m.), arkivyskupas (1925-1927 m.), marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius.
Danielius Dolskis - Lietuvos dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas.
1920 m. balandžio 14-15 d. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji Lietuvoje visuotiniai, slapto balsavimo, tiesioginiai rinkimai. Juose balsavo 90 proc. rinkėjų.
Vytautas Žalakevičius - vienas žymiausių lietuvių kino režisierių.
Algimantas Jonas Marcinkevičius - kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje. 1987 m.
Augustinas Voldemaras - Lietuvos valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų. 1918 m. vadovavo pirmajam Ministrų kabinetui. Vyriausybės narys buvo ir vėliau. Mirė 1942 m.
1388 m. popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą.
Petras Avižonis - Lietuvos gydytojas oftalmologas. Jo rūpesčiu 1930 m. Kaune pastatyta Akių klinika, buvo jos vadovas.
Mečislovas Mackevičius - teisininkas ir politikas. 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras.
Jeronimas Kačinskas - kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas (1991 m.).
Vladas Mikėnas - šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas. Įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą.
Kazimieras Semenavičius - karo inžinierius ir artileristas. Jo knyga „Didysis artilerijos menas“ pusantro šimto metį buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje.
Eustachijus Tiškevičius - istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas.
Juozas Tūbelis - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1918-1920 m. žemės ūkio ir valstybės turtų, 1919-1920 m. dar ir švietimo, 1927-1929 m. finansų, 1938 m. žemės ūkio ministras, 1929-1938 m. trijų vyriausybių ministras pirmininkas ir finansų ministras.
Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (ją sudarė J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis - raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje - Gediminaičių stulpai.
Antanas Ylius - Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, kunigas. 1945 m. su kitais Suvalkijoje įkūrė partizanų Tauro apygardą.
Algimantas Švėgžda.
Loreta Asanavičiūtė.
Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Vilniaus Gaonas) - žydų mokslininkas.
Henrikas Radauskas.
Vytautas Kasiulis - lietuvių išeivijos dailininkas.
1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės.
Frydrichas Kuršaitis - Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir kalbininkas. Pirmasis išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes.
Marcė Katiliūtė - grafikė. Jos I.Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ sukurtos iliustracijos 1937 m.
Monika Mironaitė - viena žymiausių lietuvių teatro aktorių.
Liudas Dambrauskas - Lietuvos rezistentas, chemikas, publicistas. Prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo (1943 m.), daugiau kaip 10 metų kalintas. Vienas rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ įkūrėjų (1993 m.) ir vadovų.
Petras Cidzikas - vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų.
Kazys Laucius - lietuvių teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas.
Antanas Gelgaudas - 1830-1831 m. sukilimo vadas, brigados generolas.
Donatas Banionis - vienas žymiausių Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius.
Jurgis Baltrušaitis - Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas.
1791 m. priimta Abiejų Tautų Respublikos konstitucija. Gegužės 3 d. konstitucija buvo pirmoji Europos ir antroji pasaulio šių laikų rašytinė konstitucija.
Vincas Čepinskis - lietuvių fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius. Su Mykolu Biržiška buvo atsakingas už Vilniaus universiteto atkūrimą.
Jurgis Šaulys - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, diplomatas. Vienas Lietuvių demokratų partijos steigėjų. Lietuvių konferencijos rengėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16 Akto signataras.
Vytautas Bulvičius - Lietuvos karo ir antisovietinio pasipriešinimo veikėjas. Su kitais sutelkė rezistentų grupę, kuri tapo Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabu. Bulvičiaus grupė veikė įslaptintais trejetais arba penketais.
Stanislovas Bonifacas Jundzilas - Lietuvos gamtininkas.
Jonas Mikelinskas - lietuvių rašytojas, prozininkas.
1904 m. buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas.
Sausio 13-oji. In memoriam {2 / 5}
1991 m. sausio 15 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Apolinaras Juozas Povilaitis (po mirties) buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.
1992 m. sausio 9 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais Apolinaras Juozas Povilaitis (po mirties) buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, Apolinaras Juozas Povilaitis apdovanotas (po mirties) I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
1992 m. Apolinaro Juozo Povilaičio žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius) buvo atidengtas paminklas.
1996 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, Televizijos bokšto prieigose esančiai gatvei (buvusiai Vairo g.) buvo suteiktas Apolinaro Juozo Povilaičio vardas.
1998 m. atidengta atminimo lenta ant namo, kuriame gyveno Apolinaras Juozas Povilaitis (Architektų g. 115, Vilnius).
Apolinaro Juozo Povilaičio vardu pavadinta viena iš gatvių Kaune.
„Kampe, ant staliuko - didelė dabar jau buvusio šio buto šeimininko Apolinaro Povilaičio nuotrauka, pušies šakelė, mirganti žvakelės liepsna. Durys į kambarį beveik neužsidaro. Čia tai žuvusiojo žmona Ona, tai vaikai. Stabteli prieš portretą ir tyliai, tarsi gyvo žmogaus klausia: kaip mums gyventi toliau? Po tėvo mirties Technikos universiteto studentė Edita Povilaitytė sugebėjo išlaikyti du egzaminus. Jos filosofijos žinias dėstytojas įvertino visais dešimčia balų.- Reikia būti tokiems kaip tėtis. Nedarykime jam gėdos, - įspėjo ji brolius. Apolinaras Povilaitis - pats vyriausias iš žuvusių prie televizijos bokšto kraupią naktį. Jam buvo tik 53. Šis geraširdiškai besišypsantis žmogus paveldėjo taikų, bet tvirtą būdą genties, kuriai priklausė ir Lietuvos prisikėlimo šauklys Vincas Kudirka. A. Povilaičio senelė buvo A. Kudirkaitė. Pats užaugo daugiavaikėj šeimoj. Anksti ėmė pelnyti duoną, kad tik nereikėtų nutraukti kąsnio nuo seserų ar brolių. Kadaise buvo pradėjęs dirbti gamykloje. Bet ilgiau neiškentė. Negalėdavo matyti, kaip dažnas bendradarbis, ką nutvėręs, velka į namus. Priekaištaudavo jiems. Tuo ir neįtiko. Geriau jam būdavo telefonų stotyje. Naktį dirbdavo, dieną mokydavosi ar saugodavo vaikus. O visam laikui pritapo Lietuvos Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos institute. Buvo šaltkalvis, patikimas mokslinių darbuotojų talkininkas.- Namuose man irgi jokios bėdos nebūdavo: ar ką pataisyti, ar sukalti - viską galėjo, - tramdo ašaras Ona Povilaitienė. - Sode įtaisė vėjo varomą elektros jėgainę. Planavo su vyresniu sūnumi įvesti namelin vandentiekį, sukonstruoti radijo siųstuvą, kuris signalizuotų, jei kas pasigvieš į automobilį... Ir bitės be globos liko. Matyt, išnyks.- Kodėl kulka pirmiausia pasirenka dorą žmogų? - kartojo O. Povilaitienė. - Juk yra tiek girtuoklių, chuliganų. Tegalėjau atsakyti, jog panašūs žmonės tiesiog neina ten, kur jaučia pavojų esant. Apolinaras Povilaitis pirmą nepriklausomybės kovų „krikštą“ gavo Katedros aikštėje 1989-aisias, desantininko „bananu“. Užstojo seną moterį... Bet tai neatšaldė jo noro veržtis į pirmąsias pozicijas. Vis budėdavo Nepriklausomybės aikštėje, prie televizijos bokšto. Sūnus, pamatęs tėvą ant lentos, susmuko vietoje. Žmona kažkaip išsilaikė ant kojų. Lyg žvelgė į praviras vyro akis, kuriose buvo sustingusi neapsakoma nuostaba. Iki paskutinės sekundės netikėjo, kad gali šauti į beginklį žmogų.- Mums jis vis dar gyvas. Regis, atsidarys durys ir įeis, - sako Ona Povilaitienė.“
tags: #mindaugas #povilaitis #gimimo #data
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
