Julijona Mikniūtė-Petrėtienė gimė 1934 metais Minaičių kaime, Grinkiškio valsčiuje, Stanislovo ir Antaninos Miknių šeimoje. Ji buvo tuometinio Minaičių sodybos šeimininkų dukra, o visi jų šeimos nariai tapo partizanų rėmėjais. Ši sodyba vėliau tapo viena svarbiausių vietų Lietuvos laisvės kovų istorijoje.

Šioje partizanų rėmėjų sodyboje įrengtame bunkeryje 1949-ųjų vasario 2-22 dienomis posėdžiavo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Taryba. Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo oficialiai įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis ir priimta Vasario 16-osios deklaracija. Joje numatytas Lietuvos valstybės atkūrimas ir demokratiniai jos valdymo principai.
1949-ųjų vasarį J. Mikniūtei-Petrėtienei buvo tik keturiolika metų, bet ji gerai prisimena to meto įvykius. Julijona Mikniūtė-Petrėtienė rūpinosi partizanais, juos saugojo, maitino, plovė rūbus ir kitaip jiems pagelbėjo. Kaip prisimena liudininkai, partizanams naktis ir diena buvo vienoda, o iš bunkerio jie išlipdavo tik nusiprausti.
Partizanų ryšininkų Petrėčių-Miknių sodybos klėtyje iškastame bunkeryje kelias savaites gyveno aštuonių Lietuvos partizanų apygardų vadai. Bunkeris buvo drėgnas ir ankštas. Stovėti ir vaikščioti jame buvo neįmanoma, nes ilgis buvo 3 metrai, o aukštis - 1,7 metro. Ant sukaltų gultų partizanai miegojo po du, nes kitaip buvo neįmanoma.
Svarbiausi duomenys apie 1949 m. įvykių vietą pateikiami šioje lentelėje:
| Parametras | Informacija |
|---|---|
| Vieta | Minaičių kaimas, Radviliškio r., Miknių sodyba |
| Bunkerio matmenys | Ilgis 3 m, aukštis 1,7 m |
| Svarbiausias dokumentas | LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija |
| Sodybos šeimininkė | Julijona Mikniūtė-Petrėtienė |

Vakar Radviliškio rajono Mėnaičių kaime atidarytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialas. Į atkurtą seną klėtį įžengę žmonės nuo šiol galės išvysti, kaip po jos grindimis atrodė partizanų bunkeris, kuriame prieš šešis dešimtmečius pasirašytas istorinis Lietuvai dokumentas.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovės Teresės Burauskaitės, jei ne Julijonos prisiminimai, mūsų archeologai iš viso nebūtų suradę to bunkerio. Julijona buvo labai kukli, nors informacija dalydavosi labai noriai, bet ji niekada savęs nereprezentavo kaip svarbios asmenybės. 2010 metais čia įrengus nuolatinę ekspoziciją, J. Mikniūtė-Petrėtienė tapo šio memorialo prižiūrėtoja.

Vienintelė tuos istorinius laikus menanti sodybos šeimininkė džiaugėsi, kad pagaliau deramai pagerbti Lietuvai svarbūs žmonės. Julijona per visą sovietmetį išsaugojo tuos prisiminimus ir padėjo atkurti vizualiai autentišką bunkerį. Liūdėdami pranešame, kad 2018 m. liepos 26 d. netekome partizanų rėmėjos Julijonos Mikniūtės-Petrėtienės (1934-2018).
tags: #mikniute #petretiene #gime