Nevaisingumo priežastys santuokoje: ne tik fiziniai aspektai
Santuoka yra ne tik dviejų žmonių, bet ir dviejų šeimų sąjunga, grindžiama meile, pasitikėjimu ir bendrais tikslais. Tačiau kartais, nepaisant stiprių jausmų ir noro sukurti pilnavertę šeimą, pora susiduria su nevaisingumo problema. Nors dažnai pirmoji mintis nukrypsta į fizinius aspektus, svarbu suprasti, kad nevaisingumas santuokoje gali turėti ir gilesnių, ne tokių akivaizdžių priežasčių.
Istorinis kontekstas rodo, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms tapo neatskiriamu kiekvienos demokratinės valstybės atributu. Tai deklaruojama visais lygmenimis - tarpvalstybiniuose, atskirų socialinių grupių santykiuose, asmeninio gyvenimo sferose. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje [40] išdėstytas žmogaus teisių katalogas tapo pagrindu bei teisingumo etalonu, priimant ir Lietuvos Respublikos Konstituciją [1]. Teisės ir laisvės kildinamos iš visuomenės narių tarpusavio įsipareigojimų, nes darni koegzistencija ir civilizacijos raida neįmanoma be teisių ir pareigų vienovės ir pusiausvyros. Disbalansas šioje srityje veda į privilegijų kūrimą, prievartos įteisinimą, vieno subjekto dominavimą kito atžvilgiu.
Sveikatos sistemos reforma ir nevaisingumo gydymas
Nepriklausomoje Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę, pradėta kurti ir nauja sveikatos priežiūros koncepcija. Tuo tikslu reikėjo numatyti strateginius reformos tikslus, jos įgyvendinimo priemones ir būdus, juos legitimuoti kuriant naują teisės aktų sistemą sveikatos teisės srityje. Ypatingą pagreitį reforma įgavo 1995-1998 metais, kai buvo priimti esminiai sveikatos priežiūrą reglamentuojantys įstatymai. Viena autoritetingiausių Lietuvos sveikatos teisės žinovų prof. T. Birmontienė 1997 m. Dar 1991 m. Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus Nacionalinę sveikatos koncepciją, buvo atsisakyta sovietinio sveikatos apsaugos modelio. Jis buvo grindžiamas „pasyvios gynybos“ nuo ligos strategija, akcentuojant ligos ir ligonio sampratą, o mediko misija buvo jų gydymas, bet ne prevencija. Šiandien, kai visame pasaulyje biotechnologijų vystymasis ir skverbimasis į kasdieninę praktiką įgavo tokius tempus, kad procesas pavadintas technologine revoliucija, technologinis šuolis medicinoje atvedė prie ribos, kai „įsiskverbta į tokias ribines sritis, kaip žmogaus genetinė informacija ar net pati gyvybė“. Tai kelia ir euforijos, bet ir problemų ar net kolizijų.
Šiuo metu moderniosios pagalbinės reprodukcinės technologijos Lietuvoje nėra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tai kelia diskusijas ir sulaukia prieštaringiausių vertinimų. Gyvybės kūrimo idėja atrodo tauri ir patraukli, ji siejama su grožio, meilės, laimės siekiu. Jos pagalba siekiama spręsti demografines, šeimos pilnatvės, asmens sveikatos ir socialinio komforto problemas. Tačiau ne visada tai lengvai pasiekiama, nes „nemokamos medicinos pagalbos kertasi su realios finansinės galimybės.“
Sveikatos sistemos reforma nepriklausomoje Lietuvoje buvo grindžiama siekiu užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, asmens laisvę ir orumą. Lietuvos politikai buvo kaip niekad vieningi, priimdami Nacionalinę sveikatos sistemos koncepciją - reformos viziją ir siektiną idealą. Priimtais įstatymais (Sveikatos sistemos įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu ir kt.), buvo pasiekta esminis politinis susitarimas, išvengta blaškymosi ir nesuderinamų kraštutinumų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis nustato, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“. Pats žodis „pagalba“ savo turiniu yra gana aptakus - tai padėjimas, pagelbėjimas, nenurodant ribų ir siektino rezultato, o paliekant tos pagalbos teikėjui valią spręsti, kiek, kam ir kokiomis sąlygomis pagalba bus teikiama. Šiame Konstitucijos straipsnyje nurodoma, kad nemokamos pagalbos teikimo tvarka nustatoma specialiu įstatymu. Įstatymams leidėjams paliekama teisė konkretizuoti valstybės įsipareigojimus užtikrinant sveikatos priežiūrą pagal realias galimybes, formuojant sveikatos politiką, numatant jos įgyvendinimo priemones bei išteklius. Tokia samprata patvirtinta ir teisės doktrinoje.
Socialinės asmens teisės (tame tarpe ir į sveikatos priežiūrą), kaip antrosios kartos teisės, „įpareigoja valstybę užtikrinti minimalų pragyvenimą tiems asmenims, kurie <...> nepajėgia rinkos ekonomikos sąlygomis garantuoti savo pagrindinių teisių bent minimaliu lygiu. Antrosios kartos teisių įgyvendinimo specifika yra ta, kad šias teises <...> gali suteikti tik visuomenė, ekonomiškai pajėgi jas garantuoti“. Sveikata įstatyminiame lygyje įvardijama kaip „valstybės saugotina didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė“. Jos apsauga turi būti realizuojama per nacionalinę sveikatos sistemą, kurią sudaro valstybės išteklių, sveikatos reikalų ir institucijų tvarkymo sistema. Prioritetas teikiamas holistinei sveikatos sampratai [157], kaip „ne tik ligos ir fizinis defektas nebuvimui, bet ir fizinei, dvasinei bei socialinei žmogaus gerovei“.
Visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose įvesta komercinėms įmonėms taikoma finansų apskaita [190]. Sveikatos santykiai buvo plėtojami iš socialinės plotmės į ekonominę.
Nevaisingumo ir dirbtinio apvaisinimo samprata
Dirbtinio apvaisinimo procedūra kelia bene daugiausiai diskusijų ir sulaukia prieštaringiausių vertinimų. Gyvybės kūrimo idėja atrodo tauri ir patraukli per se, ji siejama su gėrio, meilės, laimės siekiu. Jos pagalba siekiama spręsti visuomenės demografines, šeimos pilnatvės, asmens sveikatos ir socialinio komforto problemas. Šiame kontekste formuojasi sudėtingi visuomeniniai santykiai, skatinantys plėtoti naują integralaus pobūdžio teisės šaką - bioteisę. Šis visuomeninis santykis reglamentuoti yra labai sudėtinga, o gal ir netikslinga.
Šiame darbe akcentuojamas integralus požiūris į modernias reprodukcijos technologijas sveikatos priežiūros srityje, valstybinės politikos vaidmenį jų plėtrai bei reguliavimui. Ši darbų plėtra dvejomis kryptimis. Pirma, bendroji problematika - tai prioritetai ir kriterijai, pagal kuriuos yra finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos iš valstybės biudžeto. Ji siejama su pacientų grupavimu pagal amžių, ligas, socialinę padėtį, kylant pavojui kitoms pacientų grupėms pasijausti diskriminuojamomis. Valstybė turi suderinti savo politinius įsipareigojimus su realiais finansiniais galimybėmis, kai priskiria sveikatos priežiūros paslaugas prie kompensuojamų iš biudžetinių lėšų ir nustato kompensavimo mastus. Antra, speciali temos problematika sudaro dirbtinio apvaisinimo procedūros teisinio reglamentavimo Lietuvoje nebaigtumas, etinis prieštaringumas, technologinis nepatikimumas, akivaizdi kaštų persvara, lyginant juos su siekiama nauda. Tema yra nauja ir aktuali Lietuvos teisės ir sveikatos priežiūros vadybos doktrinoje.
Lietuva nėra izoliuota, ir pagalbinė žmogaus reprodukcija intensyviai skverbiasi į kasdieninius santykius kaip ir visame pasaulyje, todėl darbe daug hipotetinio elementų, naujos situacijos modeliavimo. Šiomis lėšomis, o įstatyminė bazė yra projekto lygyje. Todėl darbe keliama hipotezė, jog šiuo metu Lietuvoje yra sukurtos tik teisinės prielaidos dirbtinio apvaisinimo procedūros kompensuoti iš valstybės lėšų.
Metodai, kuriais naudojantis bus sprendžiami šie uždaviniai - tai sisteminė kodifikuotų Lietuvos Respublikos teisės aktų, teisės doktrinos, sveikatos priežiūros vadybos, biomedicinos literatūros analizė ir paralelinė tarpdisciplininė duomenų sintezė. Šie įstatymai bei poįstatyminiai aktai nuostatomis. Kadangi dirbtinio apvaisinimo procedūra šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota įstatymu, tai apsunkina jos inkorporavimą į sveikatos priežiūros paslaugų sistemą. Daug tikimasi iš lyginamosios užsienio valstybių patirties bei istorinės apžvalgos analizės, kuri tampa vis aktualesnė dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą.
Lietuvos patirtis dirbtinio apvaisinimo srityje skurdi tiek laiko, tiek profesinės kompetencijos prasme. Literatūros šaltinių gausa bei prieštaringumas ne tik apsunkina darbo eigą. Tai dar kartą patvirtina faktą, jog dirbtinio apvaisinimo technologijos tebėra eksperimento stadijoje, ir jų įvertinimui būtini fundamentalki tyrimai. Todėl šiam darbui buvo atrinkti autoritetingi ir pakankamai nauji informacijos šaltiniai, kuriuose naudojami įrodymais pagrįstos medicinos (Evidence Based Medicine) duomenys, ekspertinis biotechnologijų ekonominio efektyvumo bei kokybės vertinimas.
Taip pinigai keliauja paskui pacientą, nes nevykdomi jokie avansiniai mokėjimai, o atsiskaitoma už jau suteiktas paslaugas.
Visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose įvesta komercinėms įmonėms taikoma finansų apskaita [190].
Nevaisingumo psichologiniai ir socialiniai aspektai santuokoje
Nors medicininiai ir teisiniai aspektai yra svarbūs, nevaisingumo problemos santuokoje dažnai slypi ir giliau - psichologinėje ir socialinėje plotmėse. Emocinis sukrėtimas, patiriamas dėl negalėjimo susilaukti vaikų, gali sukelti įtampą, nerimą, savęs nuvertinimą ir net depresiją. Tai gali paveikti poros santykius, sumažinti bendravimo kokybę ir sukelti tarpusavio nesupratimą.
Klausimas: Gurudevai, gyvenime aš daug kartų susidūriau su emociniu sukrėtimu. Koks būdas valdyti protą tokiu metu yra geriausias? Gurudevas Šri Šri Ravi Šankaras: Jei sukrečiamos tavo emocijos, tegul jos būna supurtytos kiek tik įmanoma. Kai jūs būnate įskaudinti, tai yra jūsų karma. Turbūt kažkada ką nors įskaudinote, todėl dabar tai sugrįžo jums. Niekas nevyksta be priežasties. Tai yra aukščiausios žinios. Vis dėlto, jei jūs sakote: „mano kančia yra tik dėl manęs pačio, ir aš prisiimu karmą“, tada jūs tampate laisvi. Jei manęs paklaustumėte, ką tokiu metu daryti, pasakyčiau, kad esate tinkamoje vietoje ir elgiatės teisingai. Medituokite, giedokite, dalyvaukite daugelyje tarnystės kitiems veiklų ir praeities karma nusiplaus.
Klausimas - Gurudevai, kodėl net ir susituokus su nuostabiu vyru/žmona, kai kurie žmonės vis tiek nesijaučia pasitenkinimo ir juos traukia kiti žmonės? Gurudevas Šri Šri Ravi Šankaras - Papasakosiu vieną istoriją apie žmogų, vardu Mullah Nasruddin. Mullah buvo įsimylėjęs labai gražią merginą, bet nusprendė vesti kitą. Kažkas jo paklausė, kas atsitiko, kodėl jis nusprendė susituokti su kita? Nes jo sprendimas atrodė labai keistas! Taigi jie paklausė jo: „Kas tau atsitiko? Ar tu nemyli tos merginos?” Mullah atsakė: „Aš ją myliu, todėl ir nevedu. Jeigu mes susituoksim, kaip aš tuomet leisiu vakarus?“ Vyras ir žmona dažnai kivirčijasi. Dėl kokios priežasties? Protas mano, kad žmona (ar vyras) jau priklauso jam (ar jai), todėl protas nebelinksta į jos (ar jo) pusę, nes jau užvaldė ją (ar jį), bet kas nors kitas (ar kita) galbūt.. Protas maitinasi arba egzistuoja iliuzija. Jis nori kažko, ko nėra šalia. Norisi kažko neįmanomo. Kai tai tampa įmanoma, jis nutolsta ir eina toliau. Tai nėra niekieno kaltė. Tai proto prigimtis. Jis įpratęs gyventi iš troškimo, todėl bet kuriuo atveju nusivilia - turėdamas ar neturėdamas, su išsipildžiusiais troškimais ar neišsipildžiusiais.
Klausimas - Gurudevai, Jūs puikiai žinote, kad santykiuose esantys žmonės neretai įsivelia į tarpusavio konfliktus. Kaip į tokius santykius įnešti ramybės? Ar turėtume nutraukti tokius santykius ar likti juose? Gurudevas Šri Šri Ravi Šankaras - yra 3...
Nevaisingumo problema gali neigiamai paveikti ir poros savigarbą, skatinti kaltės jausmą, ypač jei visuomenės požiūris į nevaisingumą yra nepalankus ar stigmatizuojantis. Svarbu suprasti, kad tai nėra nei vieno sutuoktinio „kaltė“, o medicininė ir psichologinė problema, kurią galima spręsti kartu.
Valstybės parama ir ateities perspektyvos
Valstybės pagalbos nevaisingiems pacientams ypatumai ir sveikatos priežiūros paslaugų nevaisingiems asmenims finansavimas iš PSDF biudžeto yra svarbūs aspektai, siekiant padėti poroms įveikti nevaisingumo problemas. Nors šiuo metu moderniosios pagalbinės reprodukcinės technologijos nėra pilnai finansuojamos valstybės, hipotetinių finansavimo modelių kūrimas ir analizė yra svarbi diskusijų ir sprendimų priėmimo dalis.
Dirbtinio apvaisinimo valstybinio finansavimo Lietuvoje perspektyvos priklauso nuo daugelio veiksnių: ekonominės situacijos, politinės valios, visuomenės nuomonės ir teisės aktų adaptavimo. Svarbu ne tik finansinė parama, bet ir informacijos prieinamumas, kompleksinės pagalbos teikimas, apimant medicininę, psichologinę ir socialinę paramą.
Kadangi dirbtinio apvaisinimo procedūra šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota įstatymu, tai apsunkina jos inkorporavimą į sveikatos priežiūros paslaugų sistemą. Daug tikimasi iš lyginamosios užsienio valstybių patirties bei istorinės apžvalgos analizės, kuri tampa vis aktualesnė dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą.
Visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose įvesta komercinėms įmonėms taikoma finansų apskaita [190].
Išnagrinėjus nevaisingumo priežastis santuokoje, matome, kad jos apima ne tik fizinius, bet ir psichologinius, socialinius bei teisinius aspektus. Valstybės parama ir visuomenės požiūrio keitimas yra esminiai veiksniai, padedantys poroms įveikti šią sunkią problemą ir siekti pilnavertės šeimos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
