Mėnesinių ciklo reguliavimas ir jo įtaka moters savijautai: kaip tai veikia ir ar saugu keisti menstruacijų dienas?

Mėnesinės (mėnesinių) - tai kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika vaisingo amžiaus nesilaukianti moteris. Mėnesinių ciklas yra apytiksliai kas mėnesį pasikartojantis procesas moters organizme, kurį reguliuoja hormonai. Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas vykstantis moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24-38 dienas. Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių vėlavimu, kuris neretai kelia nerimą. Visgi, tam tikrais atvejais jo trukmė ar pobūdis gali pakisti. Ne laiku prasidėjusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą - sugadinti ilgai lauktas atostogas ar laisvalaikį, sujaukti kitus planus.

Pirmosios mėnesinės ir ciklo nusistovėjimas

Mergaitės Lietuvoje dažniausiai pradeda bręsti 10-14-os metų amžiaus, baigia - 13-18-os metų. Dažniausiai brendimas prasideda telarche - krūtų brendimu, tačiau apie 15 procentų mergaičių pirma atsiranda plaukuotumas gaktos srityje ir tik vėliau arba kartu pradeda bręsti krūtys. Menstruacijos (mėnesinės) paprastai atsiranda vėliau - praėjus apytiksliai 2-2,5 metų po krūtų augimo pradžios (11-16 metais) - tai vadinama menarche. Be šių, jau minėtų pokyčių, taip pat įvyksta augimo šuolis, kūno formų, svorio pokyčiai, atsiranda plaukuotumas pažastyse, 6-12 mėnesiai iki menarchės atsiranda balkšvų išskyrų iš makšties (fiziologinė leukorėja), mergaitė bręsta psichologiškai.

Visi šie pokyčiai skirtingoms mergaitėms vyksta skirtingu laiku, priklausomai nuo rasės, genetikos, sveikatos būklės, tačiau yra orientyrai, kada jau vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Pas gydytoją reiktų apsilankyti, jei brendimas prasidėjo anksčiau, nei 8 metų amžiaus, jei 14 metų amžiuje dar nėra nei vieno brendimo požymio, jei 16 metų ar 3 metai nuo telarchės pradžios dar neprasidėjo menstruacijos. Tai gali būti individualios fiziologinės priežastys, bet gali būti ir patologija, todėl reikalinga gydytojo konsultacija ir ištyrimas.

Menarchės pradžioje, pirmus vienerius ar dvejus metus, menstruacijų ciklas paprastai būna nereguliarus - tarp menstruacijų gali būti ir 3 mėnesių tarpas, ir ilgesnis, jos gali tęstis tik 2-3 dienas, kraujavimo gausumas gali svyruoti. Taip yra todėl, kad pradžioje ne kiekvieno ciklo metu įvyksta ovuliacija, kūnui reikia laiko prisiderinti prie hormonų pokyčių. Tačiau trečiaisiais metais jis nusistovi 95 procentams merginų. Praėjus 2-3 m. nuo jų atsiradimo, daugumai mergaičių ciklas nusistovi. Visgi, pasitaiko atvejų, kai jis išlieka nereguliarus per visą gyvenimo eigą - su tuo susiduria net apie 20 proc. moterų.

Normalus menstruacijų ciklas ir jo svyravimai

Mėnesinių ciklas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai prasideda kraujavimas (mėnesinės). Normalus mėnesinių ciklas yra 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. Įprasta manyti, kad įprastas moters mėnesinių ciklas trunka 21-35 d., tačiau reikia pažymėti, kad kai kurie šaltiniai nurodo, jog jo trukmė yra 25-35 d., o dar kiti - kad normalus ciklas siekia iki 38 d. Dažniausiai jaunų merginų ciklas yra 21-45 dienos, o mėnesinės trunka 2-7 dienas.

Pastoviausia ciklo trukmė yra 20-40 metų amžiaus, tada ciklas būna 28 (+-7) dienos, vėliau ciklas ima trumpėti, likus 10 metų iki menopauzės vėl gali atsirasti nereguliarumas. 40 proc. 25-mečių ciklo trukmė siekia 25-28 dienas, o laikotarpyje nuo 25 iki 35 m. 28 dienų ciklą turi net 60 proc. moterų. Trumpiausią mėnesinių ciklą dažniausiai turi 40-42 m. moterys. Remiantis moksliniais duomenimis, jeigu ciklas trunka 42 d., tikėtina, kad menopauzė prasidės per artimiausius 1-2 m. Dažniausiai su ja moterys susiduria sulaukusios maždaug 52-53 m., nors 10 proc. moterų mėnesinės baigiasi jau 45 m. Kalbant apie mėnesinių reguliarumą, praėjus 2-3 m. nuo jų atsiradimo, daugumai mergaičių ciklas nusistovi. Dažniausiai kraujavimas mėnesinių metu trunka 4-6 d., tačiau apie 3 proc. moterų gali kraujuoti ir iki 2 d. Per menstruacijas vidutiniškai netenkama apie 30 ml kraujo, daugiausiai 80 ml. Kraujo daugiausiai netenkama per pirmas 3 d. - įprastai apie 30 ml. Jeigu netenkama 80 ml ir daugiau, reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes tai gali nulemti mažakraujystės atsiradimą.

Mėnesinių ciklas nebūtinai turi būti griežtai tikslus, pvz., kiekvieną kartą vis 28 dienos tiksliai ir nei viena diena daugiau ar mažiau, arba kraujuoja būtent 5 dienas. Šioks toks svyravimas gali būti ir sveikoms moterims. Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Tačiau jei ciklas yra trumpesnis nei 21 diena ar ilgesnis nei 45 dienos, kraujuojama ilgiau nei 8 dienas ar labai gausiai, reikia kreiptis į ginekologą ir aiškintis to priežastis. Kreiptis į specialistą reiktų tada, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, jei kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėn. Susirūpinti reiktų, jei pavyzdžiui 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija. Anot specialistės, mėnesinių reguliacija yra itin sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja tam tikros smegenų struktūros ir vidiniai lytiniai organai.

Mėnesinių ciklo sutrikimai ir jų priežastys

Visi nukrypimai nuo normos yra vadinami nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Tai gali būti ir nereguliarios mėnesinės, mėnesinių dingimas (amenorėja), prailgėjęs ar sutrumpėjęs ciklas, gausus ar/ir ilgas kraujavimas, kraujavimas tarp mėnesinių. Moters hormoninė sistema yra gana labili, ją gali paveikti įvairūs veiksniai. Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys: menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams.

Mėnesinių ciklas gali sutrikti dėl streso, stiprių emocijų (sesijos, kelionės ir t.t.), staigaus ir didelio svorio netekimo, dietų, intensyvaus sporto. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą. Pašalinus šias priežastis ciklas turi atsistatyti. Būtų naivu tikėtis gyvenimo absoliučiai be jokio streso, ypatingai besimokančioms merginoms, kurios jaudinasi prieš testus, kontrolinius, egzaminus, kurios nori keliauti po kitas šalis. Tačiau visgi reikia pagalvoti, ką galima būtų padaryti, kad išvengtume kuo daugiau stresinių situacijų. Taip pat reiktų nesiimti griežtų dietų, maitintis sveikai ir suvalgyti reikiamą jaunam organizmui kalorijų kiekį, kiekvieną dieną būti fiziškai aktyviai, tačiau nealinti savęs itin intensyviomis treniruotėmis. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Dažniausiai tai yra laikina - stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime. „Nėra atlikta didelių ir patikimų mokslinių tyrimų rodančių, kaip tiksliai stresas veikia mėnesines, bet pavienės, nedidelės apimties studijos arba paneigia, arba pagrindžia šį ryšį.“

Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti. Verta paminėti skydliaukės veiklos sutrikimus - dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos. 6 proc. moterų, turinčių nereguliarų ciklą, susiduria ir skydliaukės funkcijos sutrikimais, o kartais mėnesinių pokyčius gali nulemti padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.

Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad moterys, kurios turi per didelį kūno masės indeksą (KMI) ar kūno svorio deficitą, dažniau susiduria su mėnesinių ciklo sutrikimais.

Nenormalų kraujavimą gali sukelti ir kitos, rimtesnės, priežastys, tada jau verta kreiptis į ginekologą. Mėnesinių ciklas taip pat gali sutrikti sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, esant kai kurioms kiaušidžių patologijoms, kaip policistinių kiaušidžių sindromas, taip pat dėl gimdos miomų, polipų. Tai gali būti ir įvairūs navikai, Kušingo sindromas, tam tikrų vaistų poveikis, uždegimai, endometriozė, krešėjimo sutrikimai, diabetas, gimdos patologijos ir t.t. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus.

Dažniausia reprodukcinio amžiaus moterų amenorėjos priežastis yra nėštumas. Nors tai akivaizdi priežastis, verta paminėti, kad nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Išsiaiškinti galima tiesiog atlikus nėštumo testą. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui. Jei mėnesinės vėluoja daugiau nei 3 mėnesius, vertėtų užsirašyti pas ginekologą. Priežasčių tam gali būti daugybė, vienos jų dažnesnės, kitos visai retos, todėl pulti jaudintis nereikia. Papildomi požymiai, simptomai priklauso nuo patologijos. Tai gali būti regėjimo sutrikimai, galvos skausmas, aknė, padidėjęs plaukuotumas, išskyros iš spenelių, bendras silpnumas, apatinės pilvo dalies skausmas, dažnai ir lengvai atsirandančios mėlynės ant kūno, ilgai negyjančios žaizdos... Taip pat reikėtų susirūpinti, jeigu pastebimi kūno svorio pokyčiai, išskyros iš krūtų spenelių, keičiasi plaukuotumas bei gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą nepavyksta pastoti per 6-12 mėn.

Vėluojančių mėnesinių priežastis tikrai gali būti nėštumas, bet gali būti ir kitos, jau anksčiau mano minėtos priežastys, todėl paprasčiausia, nusipirkus vaistinėje ar parduotuvėje, namie atlikti nėštumo testą. Paprastai rekomenduojama jį atlikti mėnesinėms vėluojant bent 10 dienų. Jo tikslumas nėra šimtaprocentinis, todėl neatsistačius ciklui ar esant teigiamam nėštumo testui, reikia kreiptis į ginekologą. Tikrai dažnai mėnesinių ciklo sutrikimus sukelia „nekaltos“ priežastys - kelionė lėktuvu, egzaminas, kraustymasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą... Tada užtenka ramiai luktelėti ir nebūtina atakuoti poliklinikos. Gyvenančios lytinį gyvenimą merginos turėtų namuose atlikti nėštumo testą. Tačiau ciklui neatsistatant ar sutrikimams kartojantis, reikia apsilankyti pas ginekologą, aiškintis priežastis ir būtina gydyti, nes tai gali turėti įvairias nepageidaujamas pasekmes ateityje.

Mėnesinių ciklas ir hormonų įtaka savijautai

Mėnesinių ciklas nėra tik reprodukcinis procesas. Tai mėnesinis ritmas, kuris tiesiogiai veikia jūsų energiją, nuotaiką, kūrybiškumą, libido, miegą ir net tai, kaip gerai susitvariate su stresu. Kiekvieną mėnesį jūsų kūnas pereina keturias skirtingas hormonines aplinkas - ir kiekviena iš jų sukuria kitokią kitokią savitą versiją. Keturi pagrindiniai hormonai - estrogenas, progesteronas, folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH) - nuolat kinta per 28 dienų ciklą. Šie hormonai tiesiogiai veikia serotonino (gerovės hormono), dopamino (motyvacijos hormono) ir kortizolio (streso hormono) gamybą smegenyse. Kitaip tariant: jūsų nuotaika nėra tik nuotaika. Ji turi biologinį pagrindą, kuris keičiasi kiekvieną savaitę. Vyrai turi maždaug 24 valandų hormonų ciklą. Moterų ciklas trunka vidutiniškai 28 dienas. Abu yra normalūs - tiesiog labai skirtingi. Tai reiškia, kad moters kūnas kiekvieną savaitę yra šiek tiek kitoks, ir tai yra visiškai fiziologiškai normalu.

Mėnesinių ciklo fazės ir jų įtaka savijautai

Ankstyvoji liuteinė fazė (17-22 diena) Šis etapas dažnai yra ramesnis: progesteronas veikia kaip natūralus raminamasis - gerėja miegas, mažėja nerimas, dėmesys sutelkiamas į detales, užbaigimą, rutiną, apetitas natūraliai padidėja - tai normalu ir fiziologiškai pagrįsta, geriausia fazė darbams, kurie reikalauja kantrybės ir kruopštumo. Vėlyvoji liuteinė fazė / PMS (23-28 diena) Kai estrogenas ir progesteronas krenta, serotonino gamyba smegenyse taip pat mažėja. Tai sukelia gerai pažįstamus PMS simptomus: irzlumas, ašarojimas, nuotaikų kaita, pilvo, krūtų patinimas, nuovargis, net po gero miego, troškimas saldumynų - ypač šokolado. Kodėl norite šokolado? Tai ne silpnavališkumas - tai biochemija. Prieš mėnesines organizmas intensyviai naudoja magnį, o jo atsargos išsenka. Kakava yra vienas natūraliai magnio turtingiausių maisto produktų. Jūsų kūnas tiesiogine prasme ieško to, ko jam trūksta.

Mėnesinių dienų keitimas ir reguliavimas

Daugeliui besiruošiančių atostogoms moterų kyla klausimas, kaip būtų galima išvengti ar bent jau sumažinti menstruacijų metu pasireiškiantį gausesnį kraujavimą, kad poilsis praeitų sklandžiai, be papildomų rūpesčių. Yra keli veiksmingi kontraceptiniai būdai, kurie gali sureguliuoti ciklą ir palengvinti menstruacijų simptomus. Žinoma, svarbu atminti, kad kiekvienos moters organizmas yra individualus, todėl labai svarbu pasitarti su gydytoju.

Moterys, norinčios išvengti menstruacijų, gali vartoti kelias kontraceptinių tablečių pakuotes iš eilės nedarydamos jokios pertraukos. Gydytojai teigia, kad kai kuriuos hormoninius preparatus galima saugiai vartoti be pertraukos net kelis mėnesius iš eilės. Siekiant, kad mėnesinių vargai netemdytų atostogų, kai kuriais atvejais gali būti skiriamos kontraceptinės tabletės su hormonu drospirenonu. Ši kontraceptinė priemonė turi būti vartojama pagal specialų režimą, t. y. 24 dienas geriamos aktyviosios, o 4 dienas - neveikliosios tabletės. Šių tablečių pakuotėje yra trimis aktyviomis tabletėmis daugiau nei įprasta, todėl pertrauka, kai veiklioji medžiaga nevartojama, sutrumpėja nuo 7 iki 4 dienų. Dėl ilgesnio aktyvių tablečių vartojimo kai kurios kontraceptinės priemonės gali užtikrinti stabilesnę apsaugą nuo neplanuoto nėštumo nei tradiciniai variantai. Be to, tam tikros kontraceptinės tabletės gali sumažinti priešmenstruacinio laikotarpio ir menstruacijų metu pasireiškiantys nemalonius simptomus, pavyzdžiui, galvos skausmą, odos bėrimus, skysčių sankaupas, krūtų jautrumą ar galūnių tinimą. Kelionės metu moters kūnas susiduria su papildomu stresu dėl pasikeitusios aplinkos, klimato ir paros ritmo. Visa tai gali paveikti ir menstruacijų ciklą. Dėl šios priežasties rekomenduojama kontraceptinėmis priemonėmis pasirūpinti bent mėnesį prieš atostogas. Kai kurias moteris, pradėjusias vartoti kontraceptines tabletes, gali varginti nemalonūs šalutiniai poveikiai. Gali atsirasti pykinimas, galvos ar pilvo skausmas, nuotaikų svyravimai, skausmingos krūtys ir lengvas kraujavimas.

Vienas iš ilgalaikių būdų palengvinti menstruacijas - hormoninė spiralė, kuri yra maždaug 3 cm dydžio. Ši kontraceptinė priemonė kasdien į gimdos ertmę išskiria nedidelį kiekį hormono. Dėl savo veiksmingumo ši priemonė yra viena efektyviausių. Skirtingai nei kontraceptinių tablečių atveju, pašalinus spiralę, vaisingumas greitai atsistato. Per ilgą naudojimo laikotarpį hormoninė spiralė tapo patikima ir veiksminga kontracepcijos priemone. Specialistai pastebi, kad infekcijų rizika naudojant šią priemonę yra mažesnė nei naudojant įprastą vario spiralę. Hormoninė spiralė gali sumažinti mėnesinių gausumą, o kai kuriais atvejais menstruacijos gali visai išnykti. Kadangi hormoninės spiralės sudėtyje nėra estrogenų, ji gali būti tinkama ir žindančioms moterims. Spiralę galima įvesti į gimdą praėjus maždaug 6 savaitėms po gimdymo ar vėliau. Manoma, kad toks kontracepcijos būdas neturi neigiamos įtakos motinos pieno kiekiui ar kokybei, taip pat nėra žalingas kūdikio augimui ir vystymuisi. Pirmosiomis savaitėmis ar mėnesiais naudojant hormoninę spiralę gali pasireikšti tam tikrų šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, galvos ar pilvo skausmas, pakitusi odos būklė ir makšties išskyros. Svarbu žinoti, kad tiek kontraceptinės tabletės, tiek hormoninė spiralė yra receptiniai vaistai, kuriuos gali skirti tik gydytojas. Dėl to būtina pasitarti su specialistu, kuris, atsižvelgęs į moters amžių, fizinę būklę, kūno sudėjimą, mėnesinių ciklo pobūdį, ligas ir kitus veiksnius, galės parinkti tinkamiausią kontracepcijos būdą.

Kaip paskatinti mėnesines? Yra keletas natūralių būdų kaip pagreitinti mėnesines. Jei norite, kad mėnesinės prasidėtų greičiau, jums gali padėti didesnis vitamino C vartojimas, kofeinas ar imbiero arbatos gėrimas. Šie metodai iš tiesų gali būti veiksmingi, tačiau jų efektyvumas nėra garantuotas, todėl prieš bandant natūralias priemones, verta pasitarti su gydytoju. Be to, lengvi fiziniai pratimai, masažas ar šilti kompresai pilvo srityje gali padėti skatinti kraujotaką ir šiek tiek pagreitinti menstruacijų pradžią.

Sveikatos priežiūra ir savijauta menstruacijų metu

Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Pasak G. Denafaitės-Jaseliūnienės, vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę. Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus. Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas.

G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad sunerimti reikėtų pasikeitus ne tik mėnesinių ciklui, bet ir atsiradus kitiems požymiams. Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis, taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt. Reikėtų paminėti, kad skausmingos mėnesinės dažniau būdingos merginoms iki 20 m. amžiaus, negimdžiusioms, toms, kurios turi itin gausias mėnesines, taip pat pastebimas ir šeiminis polinkis. Priemonių sureguliuoti mėnesines ir sumažinti jų skausmingumą yra. Jei liuteinėje fazėje jaučiate nuovargį, irzlumą ar mėnesinių skausmą - magnis ir B6 gali padėti. Šie du papildai yra geriausiai moksliškai ištirti PMS valdymui.

Nereguliarios mėnesinės iš esmės netrukdo pastoti. Tačiau jei esant nereguliariam ciklui kartu diagnozuojamos tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas arba endometriozė, pastoti gali būti sunkiau: „Reikėtų paminėti, kad gydytojui visada lengviau skaičiuoti nėštumo trukmę ir nustatyti gimdymo terminą, kai mėnesinės būna reguliarios ir moteris žino paskutinių mėnesinių datą."

Kaip rūpintis savimi mėnesinių metu? Higienos priemonės. Iš tiesų higienos priemonių pasirinkimas yra itin didelis. Galima rinktis iš įvairiausių tamponų, paketų, o taip pat ir menstruacinių taurelių. Kiekvienas produktas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl tinkamiausias higienos priemones mėnesinių metu reikėtų pasirinkti pagal savo kūno poreikius ir menstruacijų intensyvumą. Tamponus ir paketus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas, siekiant išvengti infekcijų. Tuo tarpu menstruacinė taurelė yra ekologiška alternatyva, kuri gali būti naudojama ilgiau, tačiau taip pat reikalauja tinkamos priežiūros ir valymo. Be to, menstruacijų metu labai svarbu palaikyti tinkamą higieną. Tam galite naudoti specialius intymios higienos prausiklius.

Apsauga nuo nėštumo mėnesinių metu. Daugelis moterų klausia, ar galima pastoti per mėnesines. Nors tikimybė pastoti menstruacijų metu yra itin maža, vis dėlto tam tikrais atvejais tokia galimybė išlieka. Jei norima išvengti nėštumo, rekomenduojama naudoti patikimas apsisaugojimo priemones, tokias kaip prezervatyvai. Be to, prezervatyvai ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet ir sumažina lytiškai plintančių infekcijų riziką.

Papildomos priemonės komfortui užtikrinti. Sumažinti pilvo skausmą gali padėti šilti kompresai. Taip pat lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gali padėti jaustis geriau, tačiau svarbu vengti per daug intensyvaus fizinio krūvio. O stipresniam skausmui ir diskomfortui malšinti moterys dažnai renkasi nereceptinius vaistus nuo skausmo. Magnis padeda atpalaiduoti gimdos raumenis ir mažinti prostaglandinų sukeltą skausmą. Tyrimai rodo, kad moterys, vartojančios magnio papildus, jaučia mažiau mėnesinių skausmo nei vartojančios placebą. Ypač tinka magnesio bisglicinatas - jis gerai pasisavinamas ir nesukelia virškinimo problemų. Magnis: mažina mėnesinių skausmą, gerina miegą, stabilizuoja nuotaiką. Vartokite 300-400 mg per dieną vakare nuo ~17 ciklo dienos. B6 vitaminas: palaiko serotonino gamybą, mažina irzlumą ir pilvo pūtimą. Zinkas palaiko sveiką ovuliaciją ir imuninę sistemą.

Ko negalima daryti per mėnesines? Pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas. Nors lengva mankšta gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pagerinti nuotaiką, pernelyg intensyvūs pratimai per menstruacijas gali sukelti papildomą diskomfortą ar net padidinti kraujavimo intensyvumą. Ypač intensyvias treniruotes geriau atidėti iki menstruacijų pabaigos arba pasirinkti lengvesnius pratimus, tokius kaip joga ar lengvas tempimas. Per daug kofeino ir cukraus. Kofeinas ir cukrus gali pabloginti menstruacijų simptomus, nes jie gali sukelti skysčių susilaikymą ir padidinti dirglumą. Menstruacijų metu verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių, kurie padės išvengti staigių energijos šuolių ir nuosmukių. Venkite pirties ar labai karštų vonių. Nors šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą, per ilgas buvimas karštoje pirtyje ar labai karštoje vonioje gali padidinti kraujavimo intensyvumą. Intymūs santykiai be apsaugos. Mėnesinių metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką. Tad prezervatyvai, kurie ne tik apsaugo nuo galimo nėštumo, bet ir nuo infekcijų - menstruacijų metu yra tiesiog būtini.

Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai. Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigimas.

tags: #menstruaciju #dienos #keitimas

• kaip nustatyti vaisingas dienas naudojant kalendorių
• lietuvių literatūra vaikams
• Kaip įamžinti vaiko pasiekimus
• Kaip palengvinti vaiko pilvo skausmą
• išmokos gimus vaikui ir motinystės išmokos