Kauno P. Mažylio gimdymo namai - tai istorinė ir svarbi įstaiga Lietuvos medicinoje, teikianti platų paslaugų spektrą nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Per ilgus metus čia pasaulį išvydo dešimtys tūkstančių kūdikių. Ilgą laiką šiai įstaigai vadovavo gydytojas Eugenijus Valasevičius, kurio darbas ir asmenybė sulaukė įvairių vertinimų. Tačiau įstaigos istoriją taip pat temdo ir rimti iššūkiai, įskaitant kyšininkavimo skandalą, dėl kurio pasitraukė buvęs vadovas.

Daugelis moterų, kurios rinkosi P. Mažylio gimdymo namus, tikėjosi profesionalios pagalbos iš patyrusio vadovo Eugenijaus Valasevičiaus. Dalis jų atsiliepimų apie gydytoją buvo teigiami. Pavyzdžiui, viena moteris, gimdžiusi prieš dvejus metus, ir lankiusis visą nėštumą pas E. Valasevičių konsultacijoms, teigė, kad viskas buvo gerai. Kita gimdyvė taip pat jam dėkojo, sakydama: „Super Gydytojas!!! Labai dėmesingas ir rūpestingas. Esu labai laiminga, kad gimdžiau būtent pas jį. Labai dėkingi, kad viską tinkamai ir laiku atliko. Dabar jau 2 mėnesius džiaugiamės savuoju angeliuku. Manau, kad gydytojo Valasevičiaus patirtis būtent ir išgelbėjo mūsų mažylį. Gydytojas iš didžiosios raidės.“ Viena moteris pasakojo, kad gimdė pas E. Valasevičių „Mažylyje“, ir nors buvo netikėtas cezaris, jis ją operavo ir jai viskas patiko. Ji pabrėžė, kad gydytojas buvo rūpestingas ir malonus, kiekvieną dieną ateidavo pažiūrėti po operacijos, net sekmadieniais, kaip jaučiasi ir t.t.
Tačiau buvo ir kritiškų nuomonių apie E. Valasevičiaus darbo metodus ir požiūrį į pacientes. Kai kurios moterys pastebėjo, kad jis, būdamas vadovas, galbūt daugiau dėmesio skirdavo administraciniams reikalams, o ne tiesioginiam pacientų apžiūrai: „jis gal tik daugiau vadovas nei gydytojas, nes pats nieko neapžiūrinėja, o paveda tai padaryti personalui..., o suprantama, kad kai direktorius paprašo...“ Kitos pacientės teigė, kad gydytojo elgesys priklausė nuo to, ar jam būdavo įteikiamos dovanos: „tik kad va kai as pas ji su gero viskio bonka nuejau, tai jau patenkintas ir malonus buvo be proto ir snekejo tai ledas kaip graziai, tiesiog liezuvi pagalandes... o kita karta nuejau pas ji apziurai be nieko, tai jisai snekejo belekaip... bla bla bla nieko malonaus, vos ne ko tu cia nori, jeigu tau viskas gerai.. tai va, bet galiu pasakyti, kad dovaneles jisai labai mielai priima ir tai kuo puikiausiai parodo“. Taip pat buvo išreikštas nuogąstavimas, kad jis, kaip direktorius, „per daug gal savimi pasitiki ir apsileidęs“, nes atostogų metu pavaduojanti seselė nesugebėjo laiku suleisti antikūnų moteriai, turinčiai Rh neigiamą kraujo grupę. Grįžęs iš atostogų, E. Valasevičius, pamatęs šią situaciją, „sedejo ir veido spalva vis atspalvius keiti, tai zalia, geltona, raudona....is gedos nezinojo kur detis“. Tai privertė kai kurias pacientes suabejoti jo kompetencija, nepaisant didelės patirties ir daugelio gerų atsiliepimų.

Kitos moterys taip pat pastebėjo atmestiną požiūrį į apžiūras ir informacijos teikimą: „toks padlyza man jisai, kuriam tik dolerio zenkliukai akyse sukasi... o del apziurejimo, kaip ir gintukas sake, tai jisai labai atmestinai viska daro, as kai paklausiau kada nestumo gale echoskopa darys, tai net apsauke mane, kad man jo visai nereikia ir isvis kuo maziau tu echoskopu tuo geriau... kazkaip kaip tik visi gydytojai paciam gale visada pasiziuri ar viskas gerai, nes kaip kitaip gali pamatyti, jeigu ne per echoskopa?!“ Buvo ir atveju, kai gydytojas išsisukinėdavo nuo atsakymo dėl kainos, sakydamas, kad svarbiausia, jog viskas praeitų gerai, ir galima mokėti į kasą, tačiau pacientės vis tiek duodavo tam tikrą sumą ir išvažiuodamos namo nupirkdavo viskio butelį. Minima ir konkreti suma, kad „kokius 500 lt tikrai reiks duot“.
P. Mažylio gimdymo namai turi gilias tradicijas. E. Valasevičius sako, kad prieš aštuoniasdešimt metų prof. Pranas Mažylis šiuos gimdymo namus pastatė per devynis mėnesius - simboliškai, tiek, kiek ir trunka nėštumas. 1932 m. Prano Mažylio pastangų dėka Raudonojo Kryžiaus ligoninė buvo rekonstruota ir joje įkurta moderni akušerijos ir ginekologijos klinika. 1936 m. duris atvėrė nauja privati moterų ligoninė su 25 lovomis, kurią įkūrė prof. Pranas Mažylis. 1940 m. ligoninė buvo nacionalizuota. Pokario laikotarpiu, nuo 1940 metų, gimdymo namams pradėjo vadovauti gydytoja akušerė ginekologė Emilija Bliūdžiūtė.
1958-1976 m. ligoninė pavadinta Kauno m. klinikiniais gimdymo namais, kurie iki 1976 m. buvo Kauno medicinos instituto akušerinės-ginekologinės katedros bazė. Nuo 1962 m., iš viso 27 metus, gimdymo namams vadovavo gydytoja Halina Bobianskienė. „Prieš beveik šešis dešimtmečius čia buvo įkurtas ir pirmasis Lietuvos LTSR mokslų akademijos Eksperimentinio medicinos instituto Klinikinis skyrius šeimų bevaikiškumui tirti“, - teigia E. Valasevičius. 1989 m. ligoninei pradėjo vadovauti gydytojas Eugenijus Valasevičius. Tais pačiais metais įstaigai suteiktas prof. P. Mažylio vardas.
Vėlesniais metais plėtėsi teikiamų paslaugų spektras. 2000 m. įsteigtas Moterų konsultacinis centras. 2002 m. pradėjo veikti Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius bei atidarytas pirmasis Kaune Dienos chirurgijos skyrius. Pradėtos teikti ambulatorinės reabilitacinės paslaugos, atidarytas nėščiųjų baseinas, vėliau ir kūdikių baseinas. 2005 m. atlikta pirmoji laparoskopinė operacija. 2017 m. įvyko Akušerijos ginekologijos skyriaus reorganizacija, apjungiant kelis skyrius. Nuo 2017 metų, sujungus ambulatorines ir reabilitacines paslaugas, skyrius pervadintas į Dienos konsultacijų centrą. 2020 m. rugsėjo 8 d. Kauno klinikinė ligoninė ir Respublikinė Kauno ligoninė buvo sujungtos į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, P. Mažylio gimdymo namai tapo naujosios ligoninės filialu.
P. Mažylio gimdymo namai teikia platų paslaugų spektrą, apimantį visus nėštumo ir gimdymo etapus, taip pat ginekologinę pagalbą. Teikiamų paslaugų kokybė kasmet tobulėja. Dėl naujų akušerinių metodikų atliekamų intervencijų trukmė žymiai sutrumpėjo, kaip ir gulėjimo stacionare laikas. Naujagimiai neatskiriami nuo mamų. Prieš šešerius metus šiuose gimdymo namuose įkurtas pirmasis Gyvybės langelis. Šioje įstaigoje pirmąkart gimdyme dalyvavo vyras. Vieni pirmųjų gimdymo namų atidarė Dienos akušerijos skyrių bei Konsultacinę polikliniką.
Pacientėms teikiama visapusiška akušerinė pagalba, įskaitant nėščiųjų priežiūrą, gimdymo priežiūrą ir pogimdyminę priežiūrą. Akušerijos skyriuje yra trys gimdyklos, 17 lovų po gimdymo ir 5 nėštumo patologijos lovos. Gimdymo namai bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir kolegijų Medicinos fakultetais, todėl čia praktiką atlieka studentai, rezidentai, būsimos akušerės ir bendrosios praktikos slaugytojos. Pagal mainų programą „Erasmus“ atvyksta studentai iš įvairių užsienio šalių. Gimdymo namuose suteikiama galimybė gydytis pacientėms iš visos Lietuvos ir užsienio, teikiama planinė ir skubi pagalba ištisą parą. E. Valasevičius pabrėžia, kad mediko darbas yra kasdienis, nepriklausomai nuo švenčių. Naujųjų metų naktį medikai dirba įprastu ritmu, pasiruošę priimti naujagimius. Vadovas džiaugiasi kiekvienu pasaulį išvydusiu kūdikiu, nes nauja gyvybė - visada šventė. Jis atkreipia dėmesį, kad rinkdamiesi tokį darbą medikai žino, jog gimdymo nesuplanuosi „patogiu laiku“. Kai ateina laikas, tada moterys ir gimdo.
Gimdymo namuose teikiama ginekologinė pagalba ir dienos chirurgijos paslaugos. Iš viso per metus apsilanko apie du tūkstančius moterų. Turima visa reikalinga šiuolaikinė įranga. Atliekamos įvairios endoskopinės, laparoskopinės, vaginalinės, laparotominės operacijos. Kiekvienai moteriai individualiai parenkamas tinkamiausias sveikatą tausojantis gydymo būdas. Taip pat atliekamos endoskopinės gimdos ertmės operacijos, gydomas šlapimo nelaikymas, naudojant implantus, atliekamos gimdos kaklelio operacijos. Žinoma, teikiamos ir ginekologinių ligų gydymo paslaugos. Kartais tenka dirbti ir psichologais, kai kreipiasi moterys, norinčios nutraukti nėštumą - kiekvieną pasiryžusią tokiam žingsniui stengiamasi atkalbėti.
Pasmalsavus, kam gi gimdymo namams reikalingas Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, nes nieko panašaus nerastume nė vienuose gimdymo namuose Lietuvoje, E. Valasevičius atsako, jog taip jie padeda moterims pasiruošti gimdymui. „Anksčiau moterims, kurioms, pavyzdžiui, grėsė persileidimas, tekdavo gulėti ligoninėje, kaip mes dažnai sakome, pakeltomis kojomis. Sutiksite, kad tai - nelabai patogu.“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Asta Savickienė, sako, kad užsiėmimai baseine rekomenduotini ne tik nėščiosioms, kurioms gresia persileidimas, bet ir visoms besilaukiančioms moterims. Kiekvienai pacientei sudaromas individualus mankštos planas. Užsiėmimus galima lankyti nuo pat nėštumo pradžios. Pratimai sudaryti visoms raumenų grupėms, o kai pilvukas padidėja, vandenyje kūnas tampa lengvesnis, pratimus atlikti paprasčiau. Moterims, kurios skundžiasi nugaros skausmais, atliekamas masažas su aromatiniais aliejais, siūlomos mankštos su kamuoliais, o tinstančioms kojoms - limfodrenažinė kompresinė kojų terapija, kuri puikiai tinka ir po gimdymo, esant kojų tinimams, venų patologijai ar kitiems simptomams.
Skyriuje yra ir specialiai mažyliams įrengtas baseinas. Tiesa, nuo kitų panašaus pobūdžio baseinų jis išsiskiria tuo, jog vandens lygis jame suaugusiam žmogui ne iki kelių, o iki krūtinės. „Paklausite, kodėl pas mus baseinas, skirtas vaikams, gilesnis nei įprastai? Nes galvojame apie moteris. Kadangi keturių savaičių kūdikį jau galima pradėti plukdyti, moteriai labai sunku susilenkus išbūti kad ir pusvalandį.“

„Turiu prisipažinti, kad prieš daugiau nei dvidešimt metų nusprendus kurti Dienos akušerijos skyrių, kur turinčios nusiskundimų moterys praleidžia po kelias valandas per dieną, tokio pasisekimo nesitikėjau.“ Čia moterims atliekami tyrimai, suteikiama pagalba, kartais gydymas, stebima ir vertinama vaisiaus būklė. Moteris konsultuoja akušerės, vidaus ligų gydytojai, ginekologai. Be to, darbo dienomis veikia ir Nėščiųjų mokyklėlė. Čia aktualiais moterims klausimais vyksta įvairios paskaitos. Mūsų įstaiga joms tampa sava, todėl ir atvyksta čia gimdyti, o po gimdymo lankosi kūdikių baseine. Jis labai populiarus, net negalima suteikti tiek paslaugų, kiek jų reikia.
Tam, kad būtų galima suteikti visapusišką pagalbą, įsteigtas ir Moterų konsultacijų centras. Per metus centre apsilanko per 400 nėščiųjų. Kiekvienai jų sudaromas priežiūros planas, o atsiradus indikacijų konsultacijos suteikiamos bei tyrimai atliekami neribojant skaičiaus. Turime ir Moterų konsultacinį centrą, kuriame nėščiosios prižiūrimos, tiriamos ir konsultuojamos visą nėštumą. Taip jos susipažįsta su personalu, lanko baseiną, Dienos akušerijos stacionarą ir jaučiasi kaip namuose.
Gauta medicininė įranga užtikrina kokybišką mažųjų pacientų slaugą. Nauji monitoriai vaisiaus būklei tirti, portatyvus ultragarso aparatas, belaidžiai vaisiaus širdies ritmą registruojantys aparatai, kurie netrukdo gimdyvei judėti. Operacinėse - naujas funkcionalus stalas, išmanus anestezijos aparatas, kuris leidžia įvertinti narkozės gylį. Mūsų įstaiga dalyvauja Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projekte „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“. Įgyvendindami šį projektą atlikta pastato kondicionavimo ir vėdinimo sistemos rekonstrukcija, įrengta dvylika saulės kolektorių. Šiai programai Šveicarijos vyriausybė skyrė 350 tūkstančių litų. Tai tik dalis programos. Kita dalis bus įgyvendinta 2015 metais: 300 tūkstančių litų skirta P. Mažylio gimdymo namų LED apšvietimui ir 310 tūkst. litų - šilumos siurbliams įrengti. Šių programų įgyvendinimas leis daugiau negu per pusę sutaupyti lėšų įstaigai šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Mums tai labai aktualu, nes turime du baseinus.
Antroji Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa, kurioje su kitais Lietuvos akušerijos, neonatologijos ir perinatologijos centrais dalyvauja ir mūsų P. Mažylio gimdymo namai, tai - „Nėščiųjų ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurią vykdo Kauno klinikos. Pagal šią programą įstaigai nupirkta labai kokybiškos, geros aparatūros: ultragarso aparatas, monitorių, skirtų stebėti vaisiaus būklę, inkubatorių silpnesniems kūdikiams, šildomųjų reanimacinių stalų ir kitų. Moderni, šiuolaikiška medicininė įranga, kurios gauta už pusę milijono litų, padeda pasiekti geriausių rezultatų. Šią programą taip pat nutarta tęsti 2015 metais.
E. Valasevičius teigia, kad per aštuoniasdešimt metų čia gimdė 91 tūkstantis moterų, iš jų 7,5 tūkstančio atlikti cezario pjūviai. Didelis džiaugsmas, kad gimdymų P. Mažylio gimdymo namuose mažėja neženkliai. Kasmet gimdymo namus pasirenka apie tūkstantis moterų. Pernai pasaulį išvydo 1090 kūdikių. Ir šiemet tikimasi tiek naujagimių. Dar gerokai prieš Kalėdas buvo priimtas tūkstantasis gimdymas. Ieva Katauskienė iš Ariogalos seniūnijos Paliepiukų kaimo susilaukė pirmojo vaiko - 3898 gramų svorio mergytės. Mamą pasveikino, įteikė kuklią, bet prasmingą dovanėlę - knygą „Rinkis vardą lietuvišką. Lietuviškų vardų žodynėlis“. Buvo, bet tai labai reti atvejai. Gerokai mažiau nei kitomis dienomis gimdymų būna per Vėlines - lapkričio 1-2 dienomis. Ir taip metų metais. Gal veikia moterų psichologinis nusiteikimas negimdyti tomis dienomis, kai pagerbiami mirusieji, nors, kita vertus, nėra jokio mokslinio patvirtinimo, kad moteris sugebėtų atidėti gimdymą.
Gimdymų statistikos P. Mažylio gimdymo namuose:
| Periodas | Gimdyvių skaičius | Cezario pjūvių skaičius |
|---|---|---|
| Per 80 metų | 91 000 | 7 500 |
| Praėjusiais metais | ~1 000 | 1090 naujagimių |
| Šiais metais (iki Kalėdų) | ~1 000 | Pasiektas tūkstantasis gimdymas |
Daugiausia, žinoma, moterų iš Kauno miesto, tačiau būna gimdyvių iš visos Lietuvos. Priimamos visos norinčios moterys, kurioms reikia kokybiškų ir kvalifikuotų antro lygio akušerijos, neonatologijos, nėštumo patologijos ir ginekologijos paslaugų. Kodėl moterys iš kitų miestų ir rajonų renkasi Kauno P. Mažylio gimdymo namus? Dažniausiai jas rekomenduoja draugės, kurios pasidalija patirtimi, papasakoja, kad liko patenkintos gimdymu P. Mažylio gimdymo namuose, aukšta gydytojų kvalifikacija, gera medicinine įranga, šilta ir jaukia atmosfera. Pasak įstaigos vadovo, Kaune - gana didelė konkurencija, nes yra keturi stacionarai, kurie teikia akušerinę ginekologinę pagalbą. Tai - nėščiosioms į naudą, nes jos gali rinktis. Savo ruožtu medikai turi kiekvieną minutę įrodinėti aukštą kvalifikaciją.
Gimdyvės šiandien - reiklesnės. Didžioji dauguma atvažiuoja jau pačios susidariusios gimdymo planą. Pastaraisiais metais kai kurios nėščios moterys nenori pačios gimdyti ir prašo medikų atlikti joms cezario pjūvio operaciją, nors tam jokių indikacijų ir nėra. Pasitaiko tokių moterų, bet joms visada paaiškinama ir sprendimas būna vienareikšmis - niekada nedaroma cezario pjūvio operacijos, jeigu tam nėra medicininės būtinybės. Juk būtų nusikaltimas operuoti žmogų, kai tam nėra jokių indikacijų. Viena iš jų - gimdymo skausmas. Šią baimę bandoma nugalėti dar nėščiųjų mokyklėlėje. Tam skiriami užsiėmimai apie gimdymo skausmo malšinimą. Nėščiosios susitinka su jau pagimdžiusiomis moterimis, kurios papasakoja, kaip viskas vyksta. Tai veiksmingiausias pavyzdys. Neskubama gimdyvei rekomenduoti regioninio, epidūrinio nuskausminimo, nes turimos puikios vonios, kur gimdymo skausmas malšinamas vandens procedūromis, masažu, muzikos terapija. Vanduo atpalaiduoja, nuramina gimdyvę. Jei ji valandą gimdymo metu paguli vonioje su vandens procedūromis, gimdymo trukmė be jokio medikamentinio įsikišimo sutrumpėja dviem valandomis. Jei neužtenka vonios, tada skiriamas regioninis skausmo malšinimas.

Apie 90-95 procentų gimdymų dalyvauja vyrai. Paprastai nebūna tik tų, kurie tuo metu yra kur nors toliau išvykę ar negali dėl darbo aplinkybių. Jau dveji metai taikoma praktika, kai po cezario pjūvio operacijos naujagimis trumpam guldomas mamai ant krūtinės, ji į jį pasižiūri, pabučiuoja, pasidžiaugia, o paskui kūdikis perkeliamas tėčiui ant nuogos krūtinės. Tai ne prievolė, ir prievarta to nedaroma. Vyrui paaiškinama, kodėl taip reikėtų - kad naujagimis gautų šeimos mikroflorą, kad jaustų tėvo širdies plakimą, šilumą. Tėvai su malonumu tai priima. Dabar moterys neskuba susilaukti vaikų. Jaunų gimdyvių mažėja. E. Valasevičius teigia, kad gimdyvėms iki trisdešimties metų paprastai nekyla jokių problemų. Jei gimdo keturiasdešimties link artėjanti moteris, jai reikia skirti daugiau dėmesio, nes būna gerokai didesnė komplikacijų rizika. Pagimdžiusios gimdymo namuose pirmą vaiką, paprastai pas mus gimdo ir antrą, ir trečią. Neseniai viena moteris susilaukė trečio vaiko - jai buvo atliktas cezario pjūvis.
Jūsų gimdymo namuose jau ketverius metus veikia gyvybės langelis, kuriame gali palikti savo kūdikius moterys, nenorinčios jų auginti. Gyvybės langelyje sulaukėme vienuolikos kūdikių. Iš jų du buvo atnešti šiais metais. Visų pirma labai prašoma, kad moterys gimdytų, nes Lietuvoje mažėja žmonių. Dabar vienai šeimai tenka tik 1,6 vaiko. Esame nykstanti tauta. Antras palinkėjimas - nebijokite gimdyti, ateikite pas mus pabendrauti, į mokyklėles. Viskas paaiškinama, parodoma, pamokoma, kas yra gimdymas, skausmo malšinimas, natūralus maitinimas, kaip reikia elgtis po gimdymo.
Pastaruoju metu Kauno P. Mažylio gimdymo namai susidūrė su rimtais iššūkiais dėl kyšininkavimo skandalo. Skandalas kilo po to, kai vienos 2016 m. gimdyvės sugyventiniui pareikalavus čekio, jis jam nebuvo duotas. Tuomet vyras kreipėsi į žiniasklaidą, o istorijai nuvilnijus plačiai, į redakciją ėmė plūsti kitų su tokia pat situacija susidūrusių moterų laiškai. Jos pasakojo, jog jau daug metų gydytojams „į kišenę“ mokėjo už procedūrą, kuri yra nemokama, nes jai apmokama Valstybinių ligonių kasų lėšomis. Tai sukėlė įtarimų, jog gimdymo namuose neteisėtai renkami pinigai.
2016 metų lapkričio 7 d. tyrimo dėl kyšininkavimo ėmėsi STT, gavusi 8 asmenų pareiškimus dėl galimo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo gydytojų kyšininkavimo taikant epidūrinę gimdymo skausmo malšinimo procedūrą gimdyvėms. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai įtarti, kad gydytojai už šią procedūrą iš gimdyvių ar jų artimųjų reikalavo tam tikros pinigų sumos, nurodydami, jog ši paslauga yra mokama, nors ji, kaip vėliau nustatė pareigūnai, buvo apmokėta Teritorinės ligonių kasos lėšomis. Gruodžio 29 d. įtarimai buvo pareikšti anesteziologui-reanimatologui Virgilijui Dimšai, šių metų sausio 11 d. - šios įstaigos gydytojai - anesteziologei-reanimatologei J.Č.
Kaltinamieji anesteziologai prieš teismą stojo po pacienčių ir jų vyrų skundų dėl neteisėto pinigų ėmimo už skausmo malšinimo procedūras gimdymo metu. Nukentėjusiųjų tvirtinimu, jiems buvo meluojama, kad epidūrinės nejautros paslauga yra mokama. Kai kurių pacientų pinigų paprašyta netgi dar gulint gimdyvei gimdykloje. Atsipeikėdavo tik negavę čekių. Teisėsaugos duomenimis, nuo medikų nukentėjo bent keturios šeimos, davusios po 80 eurų. Pinigai buvo paimami iš gimdyvių vyrų ar iš pačių gimdyvių. Savo kaltę abu kaltinami medikai neigia.

Vienos nukentėjusiosios teigimu, atėjusi anesteziologė į gimdymo palatą pasakė, kad darys nejautrą ir reikės už tai susimokėti 80 eurų. Procedūrą atliko, o po 3 ar 4 dienų įdėjo gydytojai asmeniškai į kišenę tuos 80 eurų. Kita nukentėjusioji patikslino savo ieškinį - reikalaus ne tik 80 eurų turtinės žalos atlyginimo, bet ir 1 000 eurų už patirtą neturtinę žalą. Nustačius šias aplinkybes, nusikalstamos veikos dėl kyšininkavimo buvo perkvalifikuotos į sukčiavimą. Kadangi baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla, jei įgyto turto vertė viršija 3 MGL (114 Eur), dviejų gydytojų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir surinkta medžiaga perduota policijai dėl administracinės atsakomybės taikymo šiems asmenims.
Kyšininkavimo skandalo klampinami Kauno P. Mažylio gimdymo namai liko be vadovo - nuo sausio 31 d. iš šių pareigų pasitraukė Eugenijus Valasevičius. Laikinai jo vietą užėmusi ilgametė Ginekologijos skyriaus vedėja Irena Tumelionienė tikina, jog tai mažai kuo susiję su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu tyrimu. Tačiau ji teigė: „Nebuvo jam lengva tiek sukūrus ir tiek širdies įdėjus išeiti iš čia. Niekam nesiaiškino, kodėl išėjo, o mes ir neklausinėjome. Ar tai susiję su skandalu? Tikriausiai tai padėjo apsispręsti išeiti iš darbo. Jis buvo energingas, darbštus, - sveikata tikrai netrukdė dirbti.“
I. Tumelionienė pasakojo, jog „Aš tikrai netroškau tų pareigų, bet daktaras Abeciūnas pasakė, jog reikia man jas perimti, juk daugybę metų atidaviau šiai įstaigai. Aš veteranas. Myliu savo darbovietę. Esu vienas didžiausių jos patriotų. Dėsiu visas pastangas, iki sąmonės netekimo, jog būtų grąžintas gimdymo namams geras vardas, jog nuslinktų įtarimų šešėlis.“ 15min duomenimis, po E. Valasevičiaus pasitraukimo, įstaigos darbuotojai netgi rinko parašus, tikėjosi, jog laikinuoju vadovu bus paskelbtas pavaduotojas Marius Goberis, tačiau paskirta vadovauti buvo I. Tumelionienė. „Taip, kolektyvas buvo sunerimęs. Kadangi Goberis buvo pavaduotojas gydymo reikalams, tikrai visi manė, jog bus paprasčiausiai, jei iki rinkimų vadovo pareigas laikinai eitų būtent jis.“ Naujojo vadovo rinkimų data dar nenumatyta, tačiau pagal įstatymą ilgiausiai vadovauti P. Mažylio gimdymo namams I. Tumelionienė galės metus. Ji tikino nieko apie STT tyrimo eigą nežinanti. Abu darbuotojai, kuriems iki šiol buvo pateikti įtarimai, P. Mažylio gimdymo namuose vis dar dirba. „Šiuo metu įstaigoje vykdoma restruktūrizacija. Norime sutaupyti. Skaudu, kai, pvz., 11 metų išdirbęs ginekologas gauna tik kiek daugiau nei 500 eurų į rankas.“ Nepaisant sudėtingos situacijos, P. Mažylio gimdymo namai tęsia savo veiklą ir siekia užtikrinti kokybiškas paslaugas pacientėms. Tačiau darbuotojai ir miesto politikai įžvelgia ir ketinimus privatizuoti gimdymo namus. Kauno tarybos narys Kęstutis Mikėnas tvirtino, kad tai labai realu, nes nors pagal įstatymus medicinos įstaigų privatizuoti negalima, yra kitų būdų perimti jų valdymą į privačias rankas.
tags: #mazylio #gimdymo #namu #vadovas #eugenijus #valasevicius