„Mūsų daug. Mes baisiausiai sutrikę. Bet nesame bejėgiai.“ - šiais žodžiais vokiečių rašytojas Akselis Hakė taikliai apibūdina šiuolaikinių tėvų dilemas, bandant atrasti balansą sudėtingame auklėjimo labirinte. Jo „Mažasis patarėjas auklėjimo klausimais“ - tai ne pedagoginis vadovėlis, o greičiau veidrodis, kuriame tėvai gali atpažinti save ir savo kasdienius nuotykius su vaikais.
Daugelis tėvų jaučiasi lyg plauktų be žemėlapio. „Neturime tikro pedagoginio recepto. O kas šiais laikais turi?“ - klausia Akselis Hakė, pabrėždamas, kad dabartinė tėvų karta nebeturi aiškių, visuotinai priimtų gairių, kurios galbūt egzistavo anksčiau. Šiandienos tėvai susiduria su nuolat kintančiu pasauliu, naujomis technologijomis ir informacijos pertekliumi, kas dar labiau apsunkina auklėjimo procesą, palikdamas juos su daugybe klausimų ir mažai atsakymų.
Rašytojas leidžia suprasti, kad ankstesnės tėvų kartos, atrodo, turėjo tvirtesnių koncepcijų. „Buvo tokių tėvų kartų, kurios gerai žinojo, koks turi būti auklėjimas. Jie turėjo koncepcijų, bet aš nežinau, ar jos buvo teisingos.“ - svarsto Hacke, leisdamas suprasti, kad net ir aiškios taisyklės nebūtinai garantavo sėkmę. Galbūt tos koncepcijos buvo pritaikytos kitokiam pasauliui ir kitokiems vaikams, todėl šiuolaikiniams tėvams tenka kurti savas strategijas ir sprendimus.

„Mes nesame diktatoriai. Bet ir ne prieš diktatūrą. Lebedijam kažkur tarp to ir to.“ Ši Akselio Hakės frazė puikiai atspindi nuolatinį laviravimą tarp griežtumo ir laisvės, taisyklių ir spontaniškumo. Tėvai dažnai jaučiasi lyg judėtų ant plonos linijos, bijodami persistengti arba, atvirkščiai, per daug nusileisti. Toks neapibrėžtumas kelia abejonių.
„Kartais galvojame, kad viską darome blogai. Bet nenorime verkšlenti.“ - tai nuoširdus pripažinimas, kad nepaisant abejonių ir sunkumų, tėvai stengiasi išlikti pozityvūs ir energingi. Nors auklėjimas gali būti audringas ir nenuspėjamas, meilė vaikams išlieka stipri. Mums patinka audros, šniokščiančios bangos ir vaikai patinka, tik, tiesa, su nedidelėmis pertraukomis.
Akselis Hakė savo pastebėjimus iliustruoja ir konkrečiomis, gyvybingomis komiškomis situacijomis, su kuriomis susiduria vaikus auklėjantys tėvai. Šmaikštūs posakiai, tokie kaip „Sakyk "nebūk mandras"/apšiks gandras, sakyk "Paryžiaus tango"/snarglys ant lango...“ puikiai atspindi vaikišką logiką ir netikėtas reakcijas, kurios dažnai priverčia tėvus šypsotis, net ir stresinėse situacijose.

Šeimos gyvenimas, pripildytas vaikų, dažnai virsta nenuspėjamų įvykių virtine. „Kai tėčiui, prižiūrinčiam vaikus, skambina agentas iš banko siūlydamas padidinti šeimos pajamas, o riedlente laiptais bilda penkiametis Maksas, šešiametė Anė reikalauja tučtuojau pažaisti „Atmintinį“ ir mažoji Marija šlaistosi su virtuviniu peiliu, darosi tikrai karšta...“ - tai puikus pavyzdys, kaip vienu metu gali nutikti daugybė dalykų, reikalaujančių tėvų dėmesio, greitos reakcijos ir, svarbiausia, gebėjimo išlikti ramiam chaoso sūkuryje. Tokios situacijos, nors ir reikalaujančios daug energijos, dažnai virsta šmaikščiais prisiminimais ir iliustruoja tėvystės realybę su visais jos pakilimais ir nuosmukiais.
Akselio Hakės knygą, kurioje sudėti šie ir kiti „šmaikštūs ir netikėti pastebėjimai apie komiškas situacijas, į kurias patenka vaikus auklėjantys tėvai“, iliustravo talentingas dailininkas Michaelis Sova. Jo piešiniai atgijo prancūzų filme „Amelija iš Monmartro“, suteikdami knygai dar didesnio žavesio ir vizualinio lengvumo. Sovos darbai puikiai papildo Hacke's humoristinį toną, leidžiantys tėvams pasijuokti iš savęs ir savo kasdienių nuotykių. Tai rodo, kad net ir sudėtingiausi auklėjimo iššūkiai gali būti perteikti su humoru ir lengvumu, o menas padeda geriau atspindėti ir suprasti tėvystės patirtį.

tags: #mazasis #patarejas #auklejimo #klausimais