Mauglio Vaikai ir Kalbos Ugdymas: Išgyvenimo Istorijos ir Dvikalbystės Dovanos
Kuris mūsų vaikystėje nėra skaitęs garsiųjų Radjardo Kiplingo apsakymų apie Mauglį - vilkų užaugintą žmonių vaiką? Jei ir neskaitėme, tai atmintinai žinome sovietinių laikų animacinį filmą. Jo pabaigoje jau suaugęs Mauglis, džiunglėse prie krioklio sutikęs gražuolę merginą, grįžta gyventi pas žmones. Tačiau tikrasis „Mauglio“ fenomenas yra daug sudėtingesnis ir rečiau pasibaigia laiminga pabaiga.
Maugliu dabar vadinami vaikai, užauginti gyvūnų. Jų globon mažyliai patenka dėl įvairiausių priežasčių: vieni paklysta miške, kitus sąmoningai pameta tėvai. Kiek tokių graudžių istorijų būta per pastaruosius šimtmečius, sunku suskaičiuoti.
„Mauglio“ Vaikai: Gyvūnų Auginti Žmonių Atžalos
Istorinės ir Šiuolaikinės Mauglio Vaikų Istorijos
Pirmieji pranešimai apie žvėrių užaugintus vaikus pasirodė dar XVIII a. pabaigoje. Šios istorijos atskleidžia žmogaus gebėjimą prisitaikyti ir gyvūnų pasaulio paslaptis, tačiau kartu kelia daug klausimų apie prigimtį ir auklėjimo svarbą.
Ankstyvieji Pranešimai ir Vengrijos „Lokių Princesė“
Kartą medžiotojai iš Framaurko miestelio Vengrijoje, sekę milžiniško lokio pėdomis, kalnuose, kur niekada anksčiau nebuvo žengusi jų koja, aptiko aiškius žmogaus pėdsakus. Jie vedė tiesiai į žvėries urvą. Medžiotojai įžengė vidun ir apstulbo: prieš juos stovėjo auksaplaukė gražuolė - visiškai nuoga, įdegusi, tvirtai sudėta. Trumpai tariant, tikra pasakų princesė. Tik elgėsi mergina ne kaip princesė. Ji urzgė ir vis taikėsi įkąsti, todėl buvo atiduota į našlaičių prieglaudą, kur ją ilgą laiką bandė „sužmoginti“. Veltui: mergina valgė tik žalią mėsą, medžių žievę, augalų šaknis. Koks buvo tolesnis Vengrijos „lokių princesės“ likimas, deja, nežinoma.
Viktoro iš Averono Atvejis ir Karlo Linėjaus Teorija
Užtat mauglio Viktoro iš Averono srities Prancūzijoje istorija turi ne tik pradžią, bet ir pabaigą. 1799 metais berniuką rado miške visiškai nuogą, padengtą tik purvo pluta. Panašu, kad jis išgyveno valgydamas šaknis ir giles. Maždaug 12 metų vaiką apžiūrėjęs kaimo gydytojas rado ant kaklo siaubingą randą - ankstyvoje vaikystėje jam kažkas buvo perrėžęs gerklę. Viktoras iš Averono, taip jis pradėtas vadinti, buvo atiduotas auginti šeimai, kuri jį ilgai ir kantriai mokė, auklėjo. Vaikinukas užaugo, tačiau niekada nevedė, nors kaimo gražuolės Viktorui patiko. Jis net bandė jas merginti meiliai urgzdamas ir taikydamasis pačiupti už sijono. Merginos su riksmais bėgdavo šalin, tuo sukeldamos Viktorui įniršio priepuolius. Averono mauglis mirė 40-ies nepalikęs palikuonių.
Didis švedų gamtininkas Karlas Linėjus tvirtino, kad iš tikrųjų egzistuoja du žmonių porūšiai: Homo sapiens, arba mąstantis žmogus, ir Homo troglodytes - urvinis žmogus. Pastarajam porūšiui priklauso nemąstančios ir nekalbančios būtybės, „apaugusios kailiu, keturkojės ir bukos“. Po daugelio metų K. Linėjaus tyrinėjimų rezultatai buvo sudėti į knygą „Mąstantis laukinis žmogus“, išleistą 1888-aisiais.
Laukinukės Iššūkiai: Prancūzijos Mergaitė ir Indijos Maugliai
XVIII a. tai buvo maždaug 10 metų mergaitė, vieną vakarą pasirodžiusi nuošaliame Prancūzijos kaimelyje. Basa, prisidengusi tik žvėrių kailių draiskanomis, ant galvos vietoj kepurės užsivožusi išskobtą moliūgą. Laukinukė buvo ginkluota lazda ir aiškiai mokėjo ja naudotis: kai kaimiečiai ją užsiundė šunimis, mergaitė vienam smogė tokia jėga, kad užmušė vietoje. Basakojė pasirodė esanti puikus egzempliorius tyrinėjimams. Ji turėjo itin gerai išvystytus nykščius, todėl medžiais laipiojo ne prasčiau už Tarzaną. Meistriškai gaudė žuvį ir varles, bet kategoriškai atsisakydavo valgyti jas virtas. Deja, žmonių maistas, o ir gyvenimas tarp jų, labai greitai paliko savą pėdsaką: mauglei iškrito visi dantys, ji dažnai sirgo. Mergina beveik visą laiką tylėjo, nors buvo išmokusi tarti kai kuriuos žodžius ir anaiptol neatrodė atsilikusi.
Klasikiniu mauglio pavyzdžiu laikomas indas berniukas vardu Ramu. Jis septynerius metus gyveno su vilkais ir 1954-aisiais galiausiai patekęs pas žmones elgėsi kaip vilkas: graužė kaulus, lakė pieną iš dubenėlio ir laižė tuos, kas jam patiko. Sugrąžintas į žmonių pasaulį, Ramu 14 metų praleido psichiatrijos gydykloje. Berniukas taip ir neišmoko kalbėti, nuolat bandydavo pabėgti atgal į džiungles, kol mirė savo palatoje būdamas vos 24-erių.
Indija išskirtinai turtinga mauglių istorijų. 1920-aisiais ten džiunglėse buvo rastos dvi mergaitės, užaugintos vilkų gaujos. Mažajai, Amalai, buvo pusantrų metų, jos vyresniajai seseriai Kamalai - 8-eri. Rastinukės vargiai panašėjo į žmonių vaikus: bėgiojo keturiomis, bijojo dienos šviesos, net kvėpavo kaip vilkai - iškišusios liežuvius. Tačiau tikros bėdos prasidėjo, kai Amalą ir Kamalą atvežė į kaimą. Mergaitės gyveno it zoologijos sode nerodydamos jokio noro taikstytis su žmonių taisyklėmis, kol po metų Amala mirė nuo inkstų ligos. Jaunesniosios sesers mirtis stebėtinai paveikė Kamalą: ji pirmąkart gyvenime pravirko. Stiprus sukrėtimas iš esmės pakeitė vaiko psichiką: ji ėmė ieškoti kitų žmonių draugijos, prašyti maisto. Vis dėlto vystėsi laukinukė labai lėtai. Jai buvo jau 11-a, kai pradėjo vaikščioti dviem kojomis, ištarti savo vardą išmoko tik 29-erių.
„Tarzano“ Prototipai ir Vaikai, Augę su Beždžionėmis
Legendinis Tarzanas irgi turėjo realių prototipų. 1991-aisiais Ugandoje rastas 4-erių metų berniukas, greičiausiai nuo gimimo gyvenęs su beždžionėmis. Jo kūnelis buvo apaugęs gana tankiu kailiu, kuris ilgainiui išslinko, tačiau primatiškas vaiko elgesys nepasikeitė. Prieglaudos, kurioje buvo apgyvendintas, darbuotojai nuolat kentė smarkų laukinuko būdą ir kandžiojimąsi. Mokyti berniuko irgi nesisekė - veikė tik paprasta dresūra.
Tokių mažųjų tarzanų buvo ir daugiau. 1984 metais Siera Leonėje mišką kirtę darbininkai išbaidė beždžionių šeimyną. Panikos apimti gyvūnai pasileido bėgti, tačiau viena beplaukė beždžionėlė nespėjo su savo giminaičiais ir pateko į žmonių rankas. Iš pradžių manę, kad pagavo džiunglių dvasią, geriau įsižiūrėję, darbininkai suprato, jog tai maždaug 5-erių metų mergaitė. Ji kandžiojosi it žvėriukas, nemokėjo gerti - tik lakti, pakęsti negalėjo drabužių ir akimirksniu sudraskydavo juos į skutus. Vietos gyventojai prisibijojo laukinukės, todėl dėl viso pikto laikė pririštą už kojos. Praėjo ketveri metai, kol į džiungles atklydęs gydytojas pasiėmė mergaitę ir išvežė į ligoninę. Galima suprasti žmonių, susidūrusių su maugliais, prietaringumą - laukinių žvėrių užaugintus vaikus iš tiesų kartais galima palaikyti demonais. Tuo įsitikino vienas medžiotojas turkas. Kartą, kai jis pašovė lokę, vyrą užpuolė kažkokia smulki būtybė, nepanaši nei į žvėrį, nei į žmogų. Vėliau paaiškėjo, jog patyrusį medžiotoją mirtinai išgąsdino 10-metė mergaitė, nušautos lokės „įdukra“. Laukinukė buvo uždaryta į psichiatrijos ligoninę, kur gydytojai tik marindami badu privertė ją valgyti virtą maistą. Su metais mergaitė tapo gana paklusniu naminiu žvėreliu.
Laukiniai vaikai: kas nutinka, kai vaikai užauga gamtoje? | Visas dokumentinis filmas
Maugliai Miestuose: Netikėtos Istorijos
Tokių istorijų pasitaiko ne tik giriose ar džiunglėse. Didmiesčiuose taip pat būna mauglių. Kartą Rostove prie Dono vyras savo šuns būdoje rado neįprastą „šunytį“. Pusantrų metų mažylis - prasigėrusios kaimynės sūnus, - matyt, kažkada išsiropštė iš lovelės ir nuropojo tiesiai į kiemsargio būdą. Ten pragyveno ne vieną mėnesį. Vaikui pasisekė: jį laiku surado ir atidavė į globos namus, šis nutikimas jo tolimesnei raidai jokios įtakos neturėjo.
Antonui Adamovui iš Ivanovo srities „mama“ buvo tapusi katė. Kaime, kur gimė berniukas, girtavo absoliučiai visi, įskaitant vaiko motiną ir senelę. Kad netrukdytų linksmintis, jį užrakindavo sandėliuke su kate. Ten Antonas ir augo - be žaislų, knygelių ir su keturkoje aukle. Apie tai, beje, žinojo visas kaimas. Kai berniukas galiausiai pateko į globos namus, tenykščiai darbuotojai negalėjo sulaikyti ašarų: mažylis šnypštė kaip katė, miegojo susisukęs į kamuoliuką, o kai suskausdavo pilvuką, valgydavo žolę - visai kaip negaluojantis katinas.
Netoli Novosibirsko, priemiesčio miške, tuomet dar milicijos patrulis rado dvimetį berniuką - jis bėgiojo keturpėsčias, urzgė ir kandžiojosi. Sprendžiant iš visko, taip jis gyveno apie pusmetį, nes visiškai sulaukėti nespėjo. Iki 4-erių metų berniuką pavyko išmokyti kalbėti, nors kai kurių įpročių - pavyzdžiui, ryti mėsos gabalus nekramčius - jis taip ir neatsikratė.
Mauglio Vaikų Ypatybės ir Mokslinės Mįslės
Vaikai maugliai lig šiol lieka mokslui daugeliu atžvilgių neatskleista mįslė. Pavyzdžiui, kai kurių jų akys švyti tamsoje, nors fiziologiškai tai neįmanoma. Laukinukai išsiskiria neįtikima fizine jėga - tikėtina, jog gyvendami ekstremaliomis sąlygomis jie išmoksta naudotis užslėptais žmogaus organizmo resursais. Visi mes turime genetinę atmintį - tam tikrus įgūdžius, įaugusius į kraują, bet jiems išvystyti vis tiek reikalingas mokymasis ir patirtis. Be to, kiekvienam įgūdžiui savas laikas. Jeigu vaikas iki 7-erių metų negirdėjo žmonių kalbos, praktiškai bus neįmanoma jo išmokyti kalbėti. Mauglius kankina ir mums įprastos ligos, nes joms jie neturi imuniteto. Tie vaikai žvėrys, kurie vis dėlto išgyvena žmonių pasaulyje, dienas leidžia tarp ligoninių sienų. Žmonių žvėrių istorijos atrodo neįtikimos. Sunku įsivaizduoti, kaip mažas bejėgis vaikas gali išgyventi nežmogiškomis sąlygomis. Tačiau tai ne vienintelis klausimas be atsakymo, kankinantis mauglius tyrinėjančius specialistus. Dar aktualesnis klausimas - kodėl žvėrys imasi maitinti žmonių atžalas, kodėl būna jiems geresni už pačius žmones?
Normali Vaikystės Raida ir Dvikalbystės Dovanos
Priešingai nei Mauglio vaikai, kurie dažnai neįgyja pagrindinių žmogiškųjų įgūdžių, vaikai, augantys normalioje socialinėje aplinkoje, pereina sudėtingus fizinės, kognityvinės ir socialinės raidos etapus. Šis kontrastas pabrėžia socialinio ir kalbinio ugdymo svarbą.
Žmogaus Vaikystės Tarpsniai ir Raida
Vaikas - tai žmogus vaikystės amžiaus tarpsnyje (nuo vienų iki 11-12 metų). Skiriama ankstyvoji (1-3 m.; apima ir kūdikystę, kūdikis), vidurinė (3-6 ar 7 m.) ir vėlyvoji (6 ar 7-11 ar 12 m.) vaikystė. Vidurinė vaikystė dar vadinama ikimokykliniu laikotarpiu, arba pieninių dantų tarpsniu: 24-30 mėn. vaikas turi visus 20 pieninių dantų, kurių kaita prasideda 6-7 metais.
Fizinė ir Kognityvinė Raida
Kūno ir smegenų augimas lėtėja, mažėja maisto medžiagų poreikis ir apetitas. Sparčiai tobulėja funkcijos, keičiasi mityba, dienos režimas. Ūgio ir kūno masės prieaugis nedidelis, bet stabilus. Santykinai padaugėja aktyviosios masės ir sumažėja riebalinio audinio (mergaitės jo turi daugiau nei berniukai), todėl vaikas atrodo lieknesnis nei kūdikis. 5-7 m. vaikui būdingas pirmasis ūgio augimo greitėjimas. Kauluose atsiranda naujų kaulėjimo taškų. Didėja raumenų jėga, tobulėja judėjimo ir koordinavimo funkcijos. Dauguma vienerių metų vaikų jau vaikšto (gali pradėti ir nuo 15 mėn.), 18-24 mėn. vaikai bėgioja, lipa laiptais. 4-5 m. vaikai gaudo kamuolį, važiuoja dviračiu, šokinėja. Jie jau geba išmokti šokių judesius, sportinius žaidimus, groti pianinu. Daugelis 2-3 m. vaikų kontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijas.
Vidaus organai ir audiniai auga nevienodu greitumu. Ypač sparčiai formuojasi limfinis ryklės audinys (adenoidai, tonzilės), kuris neretai išveša per stipriai. Nervų sistemos dalys, jutimo organai pasiekia beveik galutinį dydį. Vyksta labai sparti protinė raida: vaikas suvokia erdvę, laiką, dydį, masę, spalvas, formą, nuotolį. 3-7 m. vaiko atmintis sparčiai gerėja, tobulėja mąstymas ir kalba. Sulaukęs vienų metų vaikas tik pradeda tarti pirmuosius žodžius, 4-5 m. vaikas vartoja apie 2000 žodžių, kalba gramatiškai taisyklingais sakiniais. 6-7 m. vaiko kalboje vartoja jaustukus, simbolius, palyginimus, geba atpasakoti įvykius, fantazuoja.
Socialiniai Aspektai ir Sveikata
Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra labai judrūs, smalsūs. 1-3 m. vaikai kiša daiktus į burną, neretai įkvepia svetimkūnių, gali apsinuodyti vaistais, cheminėmis medžiagomis, apsiplikyti verdančiu vandeniu. Jie pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl dažnai serga ūminėmis infekcinėmis ligomis (užsikrečia bendraudami), o jų imunitetas dar nėra visiškai susiformavęs. Vaikystėje gali išryškėti alerginės ligos. 3-7 m. vaikų imuninė sistema subręsta, jie serga rečiau ir lengviau.
Vėlyvojoje vaikystėje vaiko organizmas pradeda intensyviai ruoštis lytiniam brendimui (brendimo įžanga): daugėja riebalinio audinio, pradeda veikti lytiniai hormonai. Intensyviai keičiasi dantys, pradeda formuotis antriniai lytiniai požymiai. Griaučiai ir raiščiai silpni - galimos įvairios kaulų deformacijos. Vaikai pradeda lankyti mokyklą, todėl jie mažiau juda ir būna gryname ore, neretai sutrinka mitybos režimas, didesnis krūvis tenka centrinei nervų sistemai. Daugėja vaikų, turinčių regos sutrikimų, iškrypusį stuburą, sergančių dantų ėduonimi, neurozėmis. Vaikų fizinę ir intelektinę raidą labai veikia išorinė aplinka, socialinės sąlygos, mityba.
Dvikalbystės Dovanos ir Vaikų Kalbos Ugdymas
Gerai žinomų muzikantų Ericos ir Jurgio Didžiulių berniukai Pranukas ir Antanukas kalba net trimis kalbomis. Mama su jais bendrauja angliškai, tėtis - ispaniškai, o gyvena Lietuvoje, todėl išmoks ir lietuviškai. Ši patirtis paskatino Ericą imtis kūrybos ir parašyti dvikalbę knygelę „Mano gyvūnai“. Jeigu pasidomėtume, kiek garsių menininkų, aktorių ir muzikantų kalba keliomis kalbomis, nenustebtume. Maža to, jie to paties linki ir savo vaikams. Antonio Banderaso ir Melanie Griffith dukra Stella mokosi ispanų ir anglų kalbų. Teniso žvaigždžių Steffi Graf ir Andre Agassi vaikai kasdien girdi vokiečių ir anglų kalbas. Madonna vyresnėlius Lurdes ir Rocco leidžia į prancūzišką mokyklą, o jaunėliui Davidui samdo prancūziškai kalbančią auklę. Angelinos Jolie ir Brado Pitto vaikai Maddoxas, Paxas, Zahara, Shiloh, dvyniai Knoxas ir Viviene taip pat mokomi prancūzų kalbos. Wesley Snipeso atžalos kalba korėjietiškai, kaip ir jų mama. Tokios tendencijos vyrauja Holivude, bet kas nesvetima jiems, nesvetima ir mums.
Kas gi tie dvikalbiai? Paprastai šnekant, tai vaikai, kurie kasdien bendrauja dviem kalbomis. Tokie mažyliai jau nuo gimimo žino, kad kiekvienas daiktas gali būti vadinamas dviem skirtingais žodžiais, o paaugę gali laisvai pereiti iš vienos kalbos į kitą. Dauguma specialistų ir tėvų sutinka, kad dvikalbystė - puiki dovana vaikui. Nuo pat gimimo jis pažįsta dvi kultūras, perima tradicijas ir ateityje lengvai išmoksta dar daugiau kalbų. Skeptikai baiminasi, kad dvikalbiai ar daugiakalbiai užaugs gerai nemokėdami nė vienos kalbos, o būdami maži jausis sutrikę, nes painios žodžius. Tačiau tiesa yra tokia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai susidoroja ir su trimis kalbomis. Pavyzdžiui, mama su mažyliu kalba lietuviškai, tėtis - švediškai, o vaikutis lanko anglakalbių darželį. Kaip tokia maža galvelė jas visas atskiria? Beje, nereikia pamiršti, kad kuo vėliau vaikas supažindinamas su antra kalba, tuo mažiau galimybių ją išmokti taip puikiai kaip pirmąją.
Dvikalbio Vaikų Auklėjimo Metodai
- „Vienas asmuo - viena kalba“: Nuo pat gimimo su mažyliu kiekvienas tėvas turi kalbėti savo gimtąja kalba. Žinoma, mamos kalbą vaikas išmoks greičiau, nes ji su mažyliu praleidžia daugiausia laiko: šnekina jį, dainuoja lopšines ir seka pasakėles. Tėčiai neturėtų nusiminti, nes ateis ir jų diena, kai ne tik mamos, bet ir jie su atžalėle turės „slaptąją“ kalbą.
- „Viena aplinka - viena kalba“: Tai reiškia, kad namuose su vaiku būtų kalbama, pavyzdžiui, lietuviškai, o už namų ribų - angliškai, jeigu lietuvių šeima gyvena, tarkime, Didžiojoje Britanijoje. Tėvų kalbą mažylis lavina namuose, o antrąją - darželyje, mokykloje.
Kad dviejų kalbų mokymas būtų sklandus, tėveliai turėtų pasidomėti šia tema ir nedaryti esminių klaidų. Viena jų būtų vaiką mokyti tos kalbos, kurios tėvai patys gerai nemoka. Pavyzdžiui, rusakalbiai staiga nusprendžia su vaiku bendrauti tik lietuviškai. Neretai tėvai, žengę dvikalbystės keliu, išsigąsta, kai mažieji pradeda painioti žodžius. Vilniaus universiteto docentė Aldona Mazolevskienė sako, kad iki 4 metų vaikai dar painiojasi, todėl susidaro įspūdis, kad jie nesuvokia nuolat girdį dvi skirtingas kalbas. Kartais viename sakinyje vartoja abiejų kalbų žodžius. Dėl to jaudintis nereikėtų - tai normalu! Net ir vaikai, gyvenantys vienos kalbos aplinkoje, apie 2-4 metus kalba „savo kalba‘‘. Keturmečiai jau puikiai atskirs abi kalbas ir atsakinės į klausimus ta, kuria į jį kreipsis vienas iš tėvų.
Tėvelius dažnai neramina ir tai, kad jų čiauškučiai pradeda kalbėti vėliau nei vienakalbiai bendraamžiai. Moksliškai nepatvirtinta, bet pastebėta, kad kelias kalbas nuo gimimo girdintis kūdikis kalbėti pradeda 3-6 mėnesiais vėliau. Tai - normalu, nes jis tuo pat metu turi išmokti dvigubai daugiau žodžių, smegenys turi įsisavinti dvi skirtingas kalbų sistemas. Mokyti vaikutį dviejų kalbų - papildomas darbas tėvams, reikalaujantis daugiau kantrybės, nes rezultatai pasiekiami ne per vienerius metus.
Daugiakalbė Rūtos Šeimos Patirtis
Renkant medžiagą apie dvikalbystę šeimoje, labai norėjosi pateikti nors vieną „gyvą“ pavyzdį. Ilgai sukti galvos neteko, nes į gimtinę iš Londono sugrįžo daugiakalbė draugės sesers šeima. Lietuvaitė Rūta El-Lameh, ištekėjusi už libaniečio Charleso, susilaukė sūnaus Patriko ir dukters Šarlotės. Vienuolikmetis sūnus ir septynerių dukra laisvai kalba lietuviškai, arabiškai ir, žinoma, angliškai. Beje, mokykloje mokosi dar ispanų kalbos. Tėvai nusprendė mažąjį Patriką nuo gimimo mokyti savo gimtųjų kalbų. „Labai norėjau, kad vaikai susikalbėtų su seneliais. Be to, manau, kad kalbų mokėjimas jaunam žmogui yra labai naudingas“, - sako Rūta. Ir jai pavyko! Būdami Lietuvoje, vaikai kalba lietuviškai, o nuvažiavę pas senelius į Libaną - arabiškai. Patrikas ir Šarlotė papildomai lanko šeštadieninę arabų mokyklą, o lietuviškai mokosi namuose. Rūta mielai leistų vaikus į lietuvių mokyklą, bet ji yra per toli, be to, vaikai yra labai užimti. Nepaisant to, sūnus Patrikas skaito ir rašo lietuviškai, tiesa, padaro klaidų. Rašyti gimtąja mamos kalba jis išmoko bendraudamas internetu su pusbroliu. Kokia kalba dominuoja Rūtos šeimoje? Pasirodo, tokios nėra, nes vyras Charlesas moka lietuviškai, o Rūta - arabiškai, nors iš pradžių sutuoktiniai kalbėjo angliškai. Ateityje jų vaikai mokykloje žada rinktis lotynų ir italų kalbas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
