Garsusis Armėnijos vaikų choras „Little Singers of Armenia“ Lietuvoje ir šalies muzikos paveldas
Pasaulyje dėl neįtikėtino lankstumo ir puikaus dainavimo visų įmanomų žanrų muziką žinomas choras „Little Singers of Armenia“ buvo įkurtas 1992 m. Jerevane. Šio kolektyvo vaikai, amžiaus grupėje nuo 11 iki 16 metų, geba nepaprastai kokybiškai atlikti sudėtingus kūrinius. Choras nuolat kviečiamas pasirodyti užsienyje, yra laimėjęs pagrindinius apdovanojimus chorų konkursuose Pietų Afrikoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV.
Nuo 2002 m. Tarptautinės chorinės muzikos federacijos yra įvardinamas kaip vienas geriausių pasaulyje vaikų chorų. Kolektyvą į Lietuvą pakvietusio vaikų choro „Ugnelė“ meno vadovė ir muzikos mokyklos „Ugnelė“ direktorė Valerija Skapienė sakė, kad Lietuvos muzikos mėgėjams šio choro pasirodymai bus tikra dovana: „Tai daugiau nei tiesiog geras choras. Šio choro dainininkai, atrodo, kvėpuoja muzika, jie dainuoja visu kūnu ir visa siela. Armėnų choras yra puikus įrodymas, kad vaikai gali kurti profesionalų, kokybišką, pribloškiantį meną.“
„Little Singers of Armenia“ koncertai Lietuvoje ir diplomatiniai saitai
Choras surengė net keturis koncertus Lietuvoje, džiugindamas klausytojus savo išskirtiniu talentu:
- Rugsėjo 20 d. 19 val. Trakų salos pilies Didžiojoje menėje.
- Rugsėjo 21 d. 18 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.
- Rugsėjo 23 d. 19 val. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje.
- Rugsėjo 24 d. Molėtų kultūros centre.
Vilniuje choras pakvietė kartu švęsti Armėnijos nepriklausomybės dieną. Armėnijos ir Lietuvos Respublikoms šie metai ypatingi, nes šalys mini diplomatinių santykių užmezgimo 30-metį. Lietuva didžiuojasi, kad pirmoji pasaulyje pripažino Armėnijos nepriklausomybę ir yra viena pirmųjų šalių, su kuria Armėnija 1991 m. užmezgė diplomatinius santykius. Todėl Armėnija šiais metais taip pat mini ir Nepriklausomybės dienos 30-ąjį jubiliejų.
Armėnų vaikų choro Little Singers of Armenia koncertas (I dalis). Vadovas Tigran Hekeyan
Armėnų muzikos tradicijos ir istorija
Armėnų muzika turi labai gilias savo tradicijas, savitus žanrus, yra žinoma puikiais atlikėjais. Armėnų muzika yra platinama per armėnų bendrijas, kurios yra įsikūrusios didžiuosiuose šalies miestuose.
Armėnijos istorijos ir kultūros formavimasis
Armėnų tautiškumas pradėjo formuotis VII a. prieš m. e., jau iširus Urartu valstybei. Vėlesniais amžiais Armėniją nuolat puldinėjo arabai, mongolai, persai, turkai. Jos kultūrai buvo palankūs tik X-XIII mūsų eros amžiai. Nuo 1828 m. viena Armėnijos dalis buvo prijungta prie Rusijos, kita liko Turkijos sudėtyje.
Muzikos vystymosi etapai
Armėnų muzika perėjo kelias vystymosi sąlygas: valstietiškąją, kaunietiškąją (miesto), gusans ir kultūrinę. Yra išlikę Movseso Chorenac ir kitų užrašai apie Gusans dainas. Šios dainos išliko armėnų epikoje ir mitologijoje. Ankstyvojo feodalizmo epochoje (5-7 amžius) armėnų muzika pradėjo klestėti įvairiomis ir sudėtingomis formomis. Buvo atnaujinta dainų tematika, padaugėjo intonacijų. Sukuriamas garsus epas „Sasunci Davidas“, kuriam įtakos turėjo tautinio išsivadavimo kovos.
Armėnų giesmės buvo užrašytos taip vadinama unikalia Khaz notacija ir remiasi aštuoniomis dermėmis. Kitos yra truputį „vėlesnės“, kaip šio koncerto programoje skambėsiantys Šv. Mesropo Maaštoco, IV-V a. vyskupo, armėnų abėcėlės kūrėjo, ašarakanai (armėnų muzikinis žanras). Pagrindinė Armėnijos muzikos vystymosi kryptis yra valstietiška muzika, kuri savyje jungia labai įvairius žanrus. Dainų priedainiai išsiskiria mažiausiais metrais. Namų darbs dainose labai aiškiai susipina su darbo ritmu.
Chorinio dainavimo Armėnijoje raida
Chorinis dainavimas Armėnijoje iš esmės buvo pradėtas kultivuoti tik XIX a. Palyginti vėlyvą chorinio dainavimo pradžią iš dalies galima aiškinti muzikinėmis tradicijomis. Armėnų liaudies dainos, priešingai nei kaimynės gruzinų, yra išimtinai monodinės. Retais atvejais buvo dainuojama elementariausiu antifonu - atitariant solistui grupe dainininkų.
Laisvas nacionalinės armėnų muzikinės kultūros judėjimas prasidėjo, kuomet Armėnijoje buvo paskelbta tarybinė valdžia - 1920 metais. R. O. Melikiano iniciatyva 1921 metais Jerevane buvo atidaryta muzikos studija, kuri 1923 metais buvo perorganizuota į konservatoriją. Konservatorijoje buvo ugdomi žymūs muzikantai bei buvo atliekamas didelis švietėjiškas muzikos vaidmuo. Nuo 1924 metų buvo pradėta kurti ir daugiau muzikos mokyklų, susikūrė konservatorijos simfoninis orkestras. 1925 metais susikūrė Maskvos konservatorijos armėnų studentų kvartetas.
Armėnų muzikos propagavimo galimybės mokykloje
Armėnų muzikos propagavimo mokykloje galimybė yra neformalaus ugdymo būreliai. Sukvietus moksleivius į tokius būrelius galima groti, dainuoti ar improvizuoti. Papildomas ugdymas, neformalusis švietimas yra orientuotas į vaiką, jaunuolį, jo poreikius ir gebėjimus. Dar viena galimybė pristatyti moksleiviams armėnų muziką yra edukaciniai muzikiniai projektai. Tokie projektai gali integruoti ne tik muzikinę, bet ir platesnę veiklą. Todėl galima teigti, kad pristatant armėnų muziką galima supažindinti mokinius su šios tautos kultūra, armėnų organizacijos Lietuvoje veikla.
Lietuvos chorų indėlis ir kontekstas
Lietuvos chorinė scena yra gyvybinga ir nuolat vystosi, rengdama ir priimdama tarptautinius kolektyvus. Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ yra vienas ryškiausių savo žanro kolektyvų Lietuvoje. Jį 1990 m. subūrė meno vadovas Remigijus Adomaitis (g. 1965 m.). Choras kiekvienais metais surengia dešimtis koncertų ir Lietuvoje, ir užsienyje, jaunieji dainininkai užburia klausytojų širdis emocionalumu, džiugina puikiai atliekama muzika, skambiais balsais.
„Dagilėlis“ - vienintelis Lietuvos kolektyvas, koncertavęs Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge (Rusija), Berlyno valstybinėje operoje „Unter den Linden“ ir žymiojoje Maria Laach abatijos bažnyčioje (Vokietija), Filadelfijos meno atlikėjų „Kimmel“ centre (JAV), prestižinėje Pekino didžiojoje liaudies salėje (Kinija). Profesorius Saulius Sondeckis yra pasakęs apie chorą: „Tai, kad Dagilėlis yra koncertavęs daugelyje pasaulio šalių ir nugalėjęs tarptautiniuose konkursuose, rodo, kad kolektyvas yra pasiekęs tikrai puikių rezultatų ir didelio pripažinimo. Tai yra didelė garbė Šiauliams, visai Lietuvai.“
Kitas žymus kolektyvas - Vilniaus jaunųjų dailininkų kamerinis mišrusis choras, vėliau pavadintas „Langu“, kurį 1990 m. subūrė Rita Kraucevičienė (g. 1957 m. Vilniuje). 1995 m. kartu su Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektoriumi kunigu vienuoliu Sigitu Benediktu Jurčiu prie bažnyčios buvo įkurta vaikų chorinio giedojimo mokykla. Choras „Langas“ iki šiol gieda sekmadienio mišiose ir per religines šventes. Choro repertuare - Renesanso epochos kūriniai, klasikinė, romantinė, XX a. pradžios bei šiuolaikinė choro muzika.
2011 m. Valerija Skapienė ir Vilija Mažintaitė subūrė chorą „Viva“. 2014 m. sausį choras dalyvavo LRT projekte „Lietuvos balsai. Chorų Eurovizija“, kuriam kas savaitę paruošdavo po naują kūrinį su specialiai kurta choreografija. „Viva“ buvo įvardintas kaip vienas perspektyviausių kolektyvų. Tų pačių metų balandžio 22 d. choras dalyvavo vakaronėje „Pasidainavimai su Veronika“ Mokytojų namuose, Vilniuje, o 2014 m. liepos 6 d. - Lietuvos dainų šventėje. Liepos 9-19 d., išvyko į Rygoje vykusį vieną didžiausių tarptautinių chorinės muzikos renginių - chorų konkursą „Pasaulio chorų žaidynės“. „Viva“ specialiai konkursui ruošė itin sudėtingą programą, varžėsi čempionų lygoje moterų kamerinių chorų (C11) ir šiuolaikinės muzikos (C20) kategorijose, pelnė aukso ir sidabro medalius.
Kovo 11-ąją Naujosios Akmenės kultūros rūmuose vyko vaikų chorų festivalis „Dainuojam Lietuvai“, subūręs jaunuosius dainininkus iš Akmenės rajono ir kaimyninės Latvijos. Šventė tapo gražiu muzikos, draugystės ir meilės Lietuvai simboliu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
