Matematinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje: metodai ir priemonės

Sparti pasaulio pažanga bei nuolatinė kaita visose gyvenimo sferose daro didelę įtaką švietimui bei jo modernizavimui. Šiuolaikinės reformuotos ikimokyklinės įstaigos bei pradinės mokyklos atsižvelgdamos į gerąją vakarų patirtį, vis plačiau plėtoja demokratinį ir humanistinį ugdymą, į vaiką orientuotų grupių ir klasių kūrimą. Svarbi vieta šiuolaikinio ugdymo sferoje tenka matematiniam mokymui, kuris yra labai svarbus visapusiškai tolesnei asmenybės raidai. Juk matematika kaip ir gimtoji kalba, veikia visas asmens patyrimo sritis, padeda įsilieti į aplinką, integruotis visuomenėje, geriau pažinti bei suprasti aplinkinį pasaulį. Matematinis mokymas ypač svarbus ikimokykliniame vaiko amžiuje, kai vaikai labai noriai tyrinėja juos supantį pasaulį, kai viską bando suprasti per žaidybinę veiklą, patirti kopijuodami ir mėgdžiodami vyresniuosius.

Pradinė mokykla - tai pat labai svarbus besivystančios asmenybės etapas, kurios specifinė veikla ypatingai atsiskleidžia vaikui perėjus iš ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos, namų aplinkos, į pirmąją klasę. Matematinis mokymas mokykloje jau nebeturi tokio ryškaus žaidybinio elemento kaip ikimokyklinėse įstaigose, todėl pirmokas visas savo jėgas turi atiduoti mokymuisi; šiuo atveju, matematiniam mokymuisi, kuris ypatingai skatina loginį mąstymą, gebėjimą apibendrinti, analizuoti, aktyviai veikti, bendrauti bei bendradarbiauti.

Nūdienoje šiuolaikinės ugdymo įstaigos siekia labiau demokratiškesnio bei novatoriškesnio integruoto vaikų ugdymo, plėtojančio visas asmens kūrybines galias bei gebėjimus. Matematikos mokymas, kaip platesnis pasaulio pažinimas - ne išimtis. Kaip viena iš visapusiško pasaulio pažinimo formų, užtikrinančių normalią asmens raidą, yra matematinių dydžio vaizdinių suvokimas ir pritaikymas kasdieninėje praktinėje veikloje. Šis formavimas prasideda jau ikimokyklinėse įstaigose ir toliau nuosekliai, vis sudėtingesniais būdais ir plačiau, plėtojamas vaikui perėjus į mokyklinę ugdomąją aplinką. Suprasdami įvairių matematinių dydžių sąvokas, mokėdami juos pritaikyti ne tik matematinėje, bet ir kitokio pobūdžio veikloje, vaikai ne tik geriau pažįsta pasaulį, bet ir jį visapusiškiau išgyvena.

Matematinio ugdymo principai ikimokykliniame amžiuje

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir vaikų ugdymo(si) kontekstai

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai

• Žaismės kontekstas: Paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeluojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio ugdymo sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdys: Pasiekimai srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

• A1. Mityba: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
• A2. Asmens higiena ir savitvarka: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Saugaus elgesio taisyklės: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Palyginimas: Gebėjimai judėti ir manipuliuoti daiktais

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

• B1. Judėjimo koordinacija: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkiosios motorikos įgūdžiai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Matematinio ugdymo metodai ir priemonės

Pasak didaktikos mokslo pradininkų J. A. Komenskio, J. H. Pestalocio, I. Heisingo, vaizdumo ir žaidimo principai nulemia sėkmingo mokymosi etapus tolimesnėse klasėse. Todėl žaidimas yra ne tik vyraujanti priešmokyklinio amžiaus vaiko veikimo forma, bet ir vyraujanti ugdymo(si) nuostata. Matematika apima visas priešmokyklinio amžiaus vaiko veiklos sritis. Matematinės sąvokos turėtų būti vartojamos nuolat, atliekant kasdienius darbus, planuojant, skaičiuojant. Vaikų, kurių matematiniai gebėjimai specialiai ugdomi, matematinio mąstymo rezultatai yra gerokai geresni. Jei vaikui atskleidžiamas skaičių ir aritmetikos ryšys su realybe, matematika jam taps įdomi ir ugdys gebėjimą mąstyti.

Paprastesnių matematinių vaizdinių šaltinis gali būti artima vaiko aplinka, kurioje jis veikia ir kurią gerai pažįsta. Manoma, kad matematinę kalbą vaikai pradeda suvokti būdami 5-6 metų, o kartais net vėliau. Vaikai gana greitai išmoksta skaičiuoti nuo vieno iki penkių, tačiau skaičius kartoja kaip eilėraštį. Tokio amžiaus vaikai dar negeba suprasti, kaip skaičiai kinta, atsiranda ir kokia yra jų sandara. Priešmokyklinio amžiaus vaikams mokytis matematikos gali būti labai įdomu ir lengva, tik reikėtų juos kuo įvairesniais būdais supažindinti su matematika.

Pirmiausia vaikai supranta, kad yra tam tikri kiekiai. Jei vaikas nori tiek pat saldainių, kiek turi draugas, jis paims saują, kuri jam atrodys tokio pat dydžio. Kitas etapas: loginis vieno su vienu lyginimas. Vaikas jau moka sudėti tokį patį skaičių kaladėlių nes jis dėlioja kaladėles taip, kad kiekviena nauja kaladėlė atitiktų jau padėtą kaladėlę. Sudėties ir atimties galima mokyti stebint paukščiukus parke. Improvizuokite!

Naudojant įvairius matematinius žaidimus vaikai išmoksta ne tik pažinti skaičius, bet ir skaičiuoti. Svarbu, kad matematikos mokymas(is) būtų įdomus ir prasmingas vaikui, vyktų natūraliai bendraujant ir žaidžiant.

Siūlomos priemonės ir žaidimai:

• Ištarkite bet kokį skaičių ir prašykite vaiko grupėje surasti daiktą, atitinkantį šį skaičių.
• Parodykite vaikams, kaip paspausti skaičiuotuvo mygtukus, kad skaičiai atsirastų ir išnyktų. Parodykite mygtukus su pliuso ir minuso ženklu. Užrašykite skaičius nuo 1 iki 10. Sakykite garsiai skaičius ir stebėkite, ar vaikai, išgirdę jūsų ištartą skaičių, randa jį skaičiuotuve.
• Išsikirpkite daug kartoninių žuvelių. Pasitelkite vaizduote ir pasidarykite jas skirtingų formų, dydžių ir spalvų. Ten, kur turėtų būti žuvelių „burna“, uždėkite po sąvaržėlę. Prie liniuotės virve pririškite magnetą. Vaikams patiks gaudyti „žuvis“ ir apie jas pasakoti. Paprašykite jų parodyti visas raudonas, visas mėlynas arba visas žalias žuvis. Tada paprašykite jų parodyti visas didžiausias arba visas mažiausias žuvis.
• Ant viso popieriaus lapo prirašykite daug skaitmenų porų nuo 1 iki 5. Vaikai turi nubrėžti linijas, kurios sujungtų tokios pačios vertės skaitmenis. Pasunkinkite užsiėmimą, skaitmenis užrašydami įvairiomis spalvomis - mėlynos spalvos 5 ir geltonos spalvos 5, žalios spalvos 3 ir rožinės spalvos 3. Paklauskite vaiko, kaip skaitmenys vadinami? Pasiūlykite surasti tris geltonos spalvos objektus kambaryje? O penkis mėlynus segtukus krepšelyje?
• Vienoje dėžės ar kartono lakšto pusėje nupieškite penkias ar šešias skyles. Pasirūpinkite, kad mažiausia jų būtų tokio dydžio, kad tilptų teniso kamuoliukas. Rūpestingai iškirpkite skyles. Virš kiekvienos skylės surašykite taškus - kuo mažesnė skylė, tuo daugiau taškų. Pastatykite kartoną arba dėžę su skylėmis priešais žaidėjus, kurie paeiliui bandytų įmesti kauliuką į skyles. Jei kamuoliukas pataiko į skylę, užrašykite tą skaičių prie žaidėjo vardo. Pagerinkite vaikų sudėties įgūdžius, pasiūlydami jiems nuolat skaičiuoti taškus.
• Nupieškite daugybę eilių taškų ant popieriaus. Taškų skaičius lemia žaidimo ilgumą. Žaidėjai paeiliui brėžia linijas, jungiančias vieną tašką su kitu. Galima brėžti linijas bet kokia kryptimi, tik ne įstrižai. Tikslas - jungiant taškus suformuoti keturkampį. Vaikas, kuris nubrėžia paskutinę liniją, paskelbia keturkampį „savu“ ir parašo jame savo inicialus. Taip pat jis gauna papildomą ėjimą.
• Išpjaukite dėžutės apačioje arkas, pro kurias galėtų įriedėti rutuliukai. Virš kiekvienos arkos pažymėkite taškų skaičių. Ant grindų pažymėkite, nuo kur reikia ridenti. Žaidėjai paeiliui ridena šešis stiklo rutuliukus į dėžutę. Jei kamuoliukas pataiko į arką, žaidėjas pelno pažymėtus virš arkos taškus. Paskirkite taškų skaičiuotoją.
• Vaikai suskirstomi vienodo dydžio grupėmis. Kiekvienos grupės vaikai sustoja į eilę ir pasiruošia estafetėms. Vedantysis sako kokį nors matematikos veiksmą, pvz.: 2+3. Grupės priekyje stovintis vaikas skaičiuoja. Pirmasis, pasakęs teisingą atsakymą, eina į savo eilės galą. Tada antruoju buvęs vaikas atsistoja pirmojo vietoje. Taip vaikai keičiasi vietomis, o vedantysis sako vis naują veiksmą.
• Vaikai sėdi ratu ir išsiskaičiuoja iš eilės kelintiniais skaitvardžiais: pirmas, antras, trečias, o ketvirtas sako „Bum!“. Toliau: penktas. šeštas, septintas ir vėl „Bum!“. Kuris vaikas suklysta užsideda karūną su užrašu „Bum!“ ir sėdasi į rato vidurį.
• Vaikai stovi ratu. Pedagogas rato viduryje sako skaičių ir meta kuriam nors vaikui kamuolį. Visi vaikai užsideda ant galvos karūnas su skirtingais skaičiais arba sudėties ir atimties ženklais. Po pedagogo komandos „užrašo“ veiksmų grandinę atitinkamai sustodami. Kai visi sustoja, žaidimas kartojamas sudarant kitokius veiksmų variantus su tais pačiais skaičiais.

tags: #matematinis #ugdymas #ikimokykliniame

• Stiklinė su Žmogumi Voru vaikams
• Išbandykite šį lengvą ir skanų salotų receptą
• Reikalavimai auklėms Vokietijoje
• Pasiruošimas namų darželio mokyklai
• Kaip tinkamai maitinti kūdikį mamos pienu iš buteliuko