Mastitas - tai minkštųjų krūties audinių uždegimas, kurį dažniausiai sukelia per sudirgintus ir įtrūkusius spenelius patekę mikroorganizmai. Uždegimo vystymąsi skatina pieno stazė. Dažniausiai sukėlėjai yra stafilokokai ir streptokokai. Krūties infekcija nustatoma 10 % krūtimi maitinančių moterų, 2 - 3 % iš jų vystosi laktacinis mastitas, o krūties pūliniai susiformuoja 5 - 11 % moterų, sergančių mastitu. Dažniausiai laktaciniu mastitu susergama pirmosiomis savaitėmis po gimdymo. Mastito vystymąsi skatina nevisiškas krūties ištuštinimas.
Mastitas dažniausiai vystosi dėl krūtyje atsiradusio pieno sąstovio (laktostazės). Dėl užsilaikiusio krūtyje pieno gali užsikimšti pieno latakėliai ir taip blokuoti pieno tekėjimą. Nepakankamas žindymas, pieno paklausos-pasiūlos disbalansas, spenelių pažeidimai taip pat gali prisidėti prie mastito atsiradimo. Dėl pieno sąstovio vystosi neinfekcinis mastitas, kuris, nesiimant priemonių ir susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, gali virsti skausmingu, labai ūmiu, rimtesnėmis komplikacijomis gresiančiu infekciniu mastitu.
Pagrindinės mastito priežastys:
Rizikos veiksniai:

Mastito simptomai dažniausiai išsivysto staiga ir paveikia vieną krūtį, tačiau retais atvejais gali būti abipusiai. Vienoje ar abejose krūtyse jaučiamas sukietėjimas, guzas, ta vieta tampa skausminga ir paraudusi. Krūtinė tampa karšta ir matomas patinimas. Paraudusioje zonoje juntamas maudimas, skausmas, tempimas ar net deginimas. Jei uždegimas arčiau pažasties pusės, galimi limfmazgių padidėjimai ir skausmingumas. Mastitas gali sukelti aukštą temperatūrą, šaltkrėtį, galvos skausmą ir kaulų laužymą. Kitos moterys pažymi, kad simptomai gali būti panašūs į gripo (jie pasireiškia prieš krūties pokyčius).
Mastito simptomai yra pakankamai akivaizdūs, todėl papildomi tyrimai įprastai nėra atliekami. Gydytojas tiesiog apžiūri ir apčiuopia krūtį, pamatuoja kūno temperatūrą, paklausinėja apie kitus simptomus, jų pradžią ir pan. Jeigu ligos eiga itin sunki ir/arba neįprasta, gali būti imamas pasėlis.

Gydytojas apžiūri krūtis atkreipdamas dėmesį į odos ar spenelio pokyčius ir krūtų simetriją. Po apžiūros gydytojas apčiuopia krūtis ir limfmazgius, esančius apatinėje kaklo dalyje, pažastyse ir patikrina, ar nėra neįprastų krūties darinių ar sustandėjimų. Diagnozuojant mastitą labai svarbus ultragarsinis tyrimas, kurį galima taikyti ir jaunesnėms, ir vyresnėms moterims. Ultragarsinis tyrimas gali padėti nustatyti, ar sergate paprastu mastitu ar jau yra susidaręs paviršinis arba giliai krūtyje - giluminis pūlinys. Tiriant kraujo rodiklius dažniausiai yra nustatoma leukocitozė, padidėja C reaktyviojo baltymo kiekis.
Gydymas labai priklauso nuo ligos stadijos, tačiau svarbiausia taisyklė yra nenutraukti žindymo ir stengtis žindyti kuo dažniau. Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nebepavyksta žindyti, pieną reikėtų nusitraukti pientraukiu arba rankomis. Pieną nusitraukti reikėtų taip pat dažnai, kaip ir žindyti.
Neberekomenduojama: stiprus krūties masažavimas, maigymas, masažavimas link spenelio, vibruojančių priemonių naudojimas. Jeigu naudojate pientraukį, nėra reikalinga sterilizuoti pientraukio dalis po kiekvieno naudojimo. Reikėtų vengti traukti pieną pernelyg ilgai ir pernelyg stipriai.

Dėl vaistų vartojimo žindant kūdikį būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Žindymas - natūralus procesas, tačiau jis ne visuomet vyksta sklandžiai. Vienas iš dažniausių iššūkių, su kuriuo susiduria žindyvės, yra mastitas. Tai ūminis krūties uždegimas, kuris ne tik sukelia fizinį diskomfortą, bet ir gali sutrikdyti žindymo ritmą ar net tapti priežastimi ankstyvam žindymo nutraukimui. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad žindymas yra pati efektyviausia mastito gydymo priemonė.
Dalis mamų bijo, kad pienas iš infekcija užsikrėtusios krūties yra pilnas bakterijų. Teisybė, kūdikis su jūsų pienu išgers ir daug bakterijų, tačiau tuo pačiu metu jis gaus ir antikūnų, padedančių kovoti su infekcija. Be to, gerdamas mamos pieną kūdikis gaus daugybę svarbių medžiagų, kurių negali atstoti net geriausias pieno mišinys. Todėl nors dabar jaučiatės labai prastai, karščiuojate ir skauda visą kūną, nenutraukite žindymo.
Kai kūdikis nenori žįsti pažeistos krūties (nes iš jos pienas teka lėčiau) ar visiškai atsisako žįsti, ištraukite iš skausmingos krūties tik tiek pieno, kad pajustumėte palengvėjimą. Pieną latakuose nėra inkštiras, ir jo nereikia išspausti.

Jei mastitas negydomas, simptomai gali stiprėti, o infekcija plisti, sukeldama abscesą - skausmingą pūlių sankaupą krūtyje. Krūties pūlinys (abscesas) pasitaiko 0,1-3% mastito atvejų. Infekciniam mastitui komplikuojantis krūtyje atsiranda pūlinių. Jie gali būti paviršiuje (tuomet matoma pakitusi, „gumbuota“ krūties forma) arba giliau viduje (tuomet judinant krūtį jaučiamas stiprus skausmas). Susiformavus abscesui, krūtyje apčiuopiamas darinys, paprastai jis būna elastingas, gana paslankus. Pūlinys gali pratrūkti per odą arba pūliai gali skirtis per pieno latakus.
Pagrindine mastito komplikacija yra įvardijamas ankstyvas žindymo nutraukimas. Natūralu, kad skausmą jaučianti moteris nenori žindyti, tačiau reikėtų suprasti, kad tai pati efektyviausia mastito gydymo priemonė.
Mastitas gali komplikuotis į spenelių pienligę. Susirgus jaučiamas labai stiprus, deginantis skausmas spenelių srityje.
Labai retos ir pavojingos komplikacijos, tokios kaip gangreninis mastitas, gali išsivystyti, jei infekcijos pažeistos kraujagyslės.
Siekiant išvengti infekcinio mastito svarbu tinkamai rūpintis higiena - prieš ir po maitinimo apiplauti krūtis. Tinkamas kūdikio priglaudimas, žindymas pagal poreikį ir nespaudžianti apranga - tai paprasti dalykai, kurie iš tikrųjų veikia. Daugelio mastito atvejų galima išvengti, jei moteris nuo pat pradžių taiko teisingą žindymo praktiką. Svarbu žindyti reguliariai ir pagal kūdikio poreikius, vengti ilgesnių pertraukų tarp maitinimų. Taip pat svarbu vengti per stipraus masažo ar spaudimo, kuris gali pažeisti krūties audinius. Liemenėlė turi būti patogi ir nespaudžianti, o pientraukiai turėtų būti naudojami tik esant būtinybei.
Labai svarbu tinkamas vaikelio priglaudimas prie krūties ir optimalus jos apžiojimas. Optimalus - gilus, platus - krūties apžiojimas ypač svarbus siekiant išvengti spenelio sužalojimų. Kūdikis turi apžioti kuo daugiau rudojo laukelio, ypač iš apačios, jo smakras ir skruostai turėtų liestis prie krūties, o nosytė nebūti įsmigusi į krūtį.
Pasikartojantis mastitas gali būti ženklas, jog reikia peržiūrėti ne tik žindymo techniką, bet ir moters bendrą sveikatos būklę - įskaitant mitybą, kraujo rodiklius, netgi emocinį krūvį. Prevencijai taip pat svarbu organizmo stiprinimas, mitybos korekcija, ribojant sočiųjų riebalų kiekį ir didinant polinesočiųjų riebalų vartojimą. Tai prisideda prie uždegiminių procesų mažinimo.
Jei pastebite mastito požymius, tokius kaip krūties skausmas, paraudimas, patinimas ar karščiavimas, nedelsdami konsultuokitės su gydytoju, ginekologu ar žindymo specialiste, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti neefektyvu ar sukelti komplikacijų.
