Mantas Strolia: Ignalinos krašto olimpietis ir „olimpiečio mąstysenos“ kūrėjas
Mantas Strolia, žinomas Lietuvos slidininkas, olimpietis, treneris ir verslo konsultantas, gimė 1986 m. vasario 28 d. Ignalinoje. Jo ūgis - 178 cm.
Manto Strolios sportinis kelias ir gyvenimo filosofija glaudžiai susiję su jo šeimos istorija. Jo motina - praeityje žinoma biatlonininkė ir slidininkė, vėliau trenerė Kazimiera Strolienė. Manto mama Kazimiera Strolienė dalyvavo 1992 metų Albervilio, 1994 metų Lilehamerio ir 1998 metų Nagano olimpinėse žaidynėse. Beje, ji yra ir Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyriausioji trenerė. Jo tėvas - Lietuvos policijos pareigūnas, praeityje žinomas biatlonininkas Vytautas Strolia. Mantas turi brolį Tautvydą Strolią, kuris taip pat yra Lietuvos slidinėjimo rinktinės narys. Pirmieji Manto treneriai buvo Jonas Paslauskas ir Igoris Terentjevas.
Sportinės karjeros pradžia ir olimpinis debiutas
Profesionaliai slidinėti Mantas Strolia pradėjo pakankamai vėlai - tik būdamas 16-os. Kol jis mokėsi slidinėti, jo bendraamžiai jau atstovavo Lietuvai Europos jaunių olimpiniame festivalyje. Olimpinėse žaidynėse Mantas Strolia debiutavo 2010 metais Vankuveryje. Dalyvaudamas 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Vankuveryje, 1,6 km sprinto rungtyje jis finišavo 46-as, o komandinio sprinto rungtyje kartu su Modestu Vaičiuliu užėmė aštuonioliktą vietą.
Pertrauka nuo profesionalaus sporto ir sugrįžimas
Po Vankuverio žaidynių Mantas Strolia nusprendė dėti tašką sportinėje karjeroje ir pasirinko studijas Londone. Tačiau po pertraukos jis sugrįžo į olimpinę rinktinę 2018 metais, Pjongčango olimpinėse žaidynėse. Jo motina, K. Strolienė, yra sakiusi: „Mantas yra maksimalistas. Jeigu jis per varžybas norės patekti į stipriausiųjų dešimtuką, atiduos viską, kad į jį patektų. Tačiau Lietuvoje nėra galimybių sportininkams sudaryti idealių sąlygų - tokia realybė. Todėl Mantas ir nusprendė trauktis.“
Poilsio nuo profesionalaus sporto metu Londone Mantas buvo įkūręs riedlenčių akademiją, o Švedijoje treniravo britų kariškius. Nuo slidinėjimo M. Strolia nenutolo ir Anglijoje - viename klube jis treniravo turistus bei slidinėjimo entuziastus, organizavo stovyklas Austrijoje ir Norvegijoje. Priešolimpinį sezoną jis tyliai sugrįžo, vėl pradėjo dalyvauti varžybose ir pasivijo olimpinį traukinį. Į 2018 metų žiemos olimpines žaidynes pakliuvo paskutinę akimirką, pagal atrankos kriterijus per plauką aplenkęs jaunesnį brolį. M. Stroliai 2018-aisiais tai buvo antrosios olimpinės žaidynės.
Pokalbyje laidoje „Labas, Vilniau!“ Mantas dalijasi atvira patirtimi apie tai, kaip po pirmųjų olimpinių žaidynių buvo visiškai perdegęs ir net sau pažadėjęs daugiau niekada nebeslidinėti. Nuolatinis maksimalus krūvis, spaudimas ir aukšti lūkesčiai ilgainiui atėmė džiaugsmą. Vietoj 5-6 valandų treniruočių per dieną Mantas pradėjo sportuoti vos kiek daugiau nei valandą. Šis sprendimas tapo savotišku eksperimentu. „Penki kartus mažiau treniruodamasis sukūriau tą patį rezultatą“, - pasakoja jis. Toks požiūris atvedė jį iki antrosios olimpiados ir tapo įrodymu, kad esminis veiksnys nėra darbo kiekis.
Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Mantas Strolia dalyvavo dvejose žiemos olimpinėse žaidynėse. Čia pateikiami jo pasiekimai:
| Metai | Žaidynės | Rungtis | Vieta |
|---|---|---|---|
| 2010 | Vankuveris | 1,6 km sprintas | 46 |
| 2010 | Vankuveris | Komandinis sprintas (su Modestu Vaičiuliu) | 18 |
| 2018 | Pjongčangas | 15 km laisvuoju stiliumi | 94 |
| 2018 | Pjongčangas | 1,4 km laisvuoju stiliumi | 64 |
| 2018 | Pjongčangas | 50 km klasikiniu stiliumi | 61 |
| 2018 | Pjongčangas | 30 km skiatlonas | 63 |
| 2018 | Pjongčangas | Komandinis sprintas | 24 |
„Olimpiečio mąstysena“ ir konsultacinė veikla
Šiuo metu Mantas yra sporto ir asmeninio efektyvumo treneris. Laidoje „Labas, Vilniau!“ vedėjas Timūras Augucevičius kalbina olimpietį, slidininką ir verslo konsultantą Mantą Strolią. Iš sporto patirčių gimė ir Manto apibrėžta „olimpiečio mąstysena“. „Čempiono mąstysena yra būti nugalėtoju, o olimpiečio - būti geriausia savo versija“, - aiškina jis. Tai požiūris, kuris skatina nesilyginti su kitais, o susitelkti į savo augimą ir šiandien turimo potencialo išnaudojimą.
Diskusija laidoje natūraliai perauga į temas apie discipliną, mąstyseną, vidinę pusiausvyrą ir gebėjimą siekti rezultatų neperdegant. Mantas pabrėžia, kad slidinėjimas turi kur kas daugiau formų, nei dažnai įsivaizduojame - nuo lygumų slidinėjimo iki kalnų, nuo intensyvios treniruotės iki ramaus buvimo gamtoje. Pasak jo, ne visi žmonės ieško greičio ar adrenalino - kai kuriems svarbiausia ritmas ir ramybė.
Didelė pokalbio dalis skiriama mokymui - tiek sporte, tiek kasdieniame gyvenime. Mantas atvirai pasakoja, kad ilgą laiką pats bandė žmonėms aiškinti „kaip reikia“, kol suprato, jog toks metodas dažnai neveikia. „Supratau, kad nereikia žmonėms aiškinti teorijos - reikia paaiškinti, kaip jie turi jaustis“, - sako jis. Kalbėdamas apie discipliną, Mantas griauna populiarų mitą, kad ją galima tiesiog „išlaikyti“. „Disciplina nėra išlaikoma. Ji yra kuriama“, - sako jis, lygindamas discipliną su pečiumi, kurį reikia nuolat pakurti.
Pasak Manto, didžiausi pokyčiai prasideda nuo labai mažų veiksmų. „Svarbiausia tiesiog ateiti“, - kartoja jis, kalbėdamas tiek apie sportą, tiek apie bet kurią kitą veiklą. Pokalbyje daug dėmesio skiriama ir psichologiniam pasirengimui. Mantas pasakoja, kaip išmoko startuoti varžybose be perteklinių lūkesčių ir įtampos. „Visas menas yra gebėti atskleisti savo potencialą, o ne bandyti būti geresniu, nei tuo metu gali“, - sako jis. Laidoje aptariamas ir darytojo mentalitetas - gebėjimas veikti nepaisant baimės. Mantas dalijasi patirtimi apie šuolį su virve ir pabrėžia, kad sprendimai dažniausiai priimami ne viename taške.
Nors Mantas daug kalba apie veikimą, jis pabrėžia ir planavimo svarbą. Tiesa, planavimas, pasak jo, turi turėti aiškias ribas. Kartais sau pakanka duoti 15 minučių sprendimui priimti, kad analizė nevirstų atidėliojimu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
