Veltos Vaikiškos Šlepetės: Nuo Vilnos Pluošto Iki Šiltų Pėdučių
Meniškos sielos Edita Kaniušėnienė, išmėginusi ne vieną veiklos sritį, šiandien daugiausia savo dėmesio ir laiko skiria vilnos vėlimui. Jos atidaryta vilnos krautuvėlė „Veliam” ne tik prekiauja pačios veltais gaminiais, bet ir rengia šlepečių bei riešinių vėlimo kursus. Edita vilnos vėlimu susidomėjo maždaug prieš trejus metus, ieškodama informacijos internete ir mokydamasi iš „YouTube” filmukų. Naujų žinių ji įgijo įstojusi į Kuktiškių moterų klubą „Kuksa”. Prieššventiniu laikotarpiu sudėjusi savo veltas šlepetes ant stalo biure, kuriame projektuodavo baldus, ir klientai jas pirko, ji suprato, kad vėlimas gali tapti ne tik hobiu, bet ir verslu. Iš vilnos ji velia, galima sakyti, viską: drabužius, avalynę, aksesuarus.
Kas yra Vėlimas ir jo Technikos?
Vėlimas - nelengvas darbas, reikalaujantis daug fizinių jėgų bei kantrybės. Vilnos veltinis - tai nei austa, nei megzta, o būtent velta tekstilės medžiaga. Nuo senų senovės įvairios tautos mokėjo velti vilną ir pasigaminti sau būstą iš vilnos veltinio, drabužį bei avalynę. Tam nereikia nei adatos, nei siūlo - tik uolaus darbo. Vėlimas gali būti sausas ir šlapias, tai yra, naudojant vandenį ar be jo.
Sausas Vėlimas
Šie du vėlimo būdai yra visiškai skirtingi ir neturi tarpusavyje nieko bendra, išskyrus pačią žaliavą - vilną. Veliant sausu būdu, naudojama speciali vėlimo adata su mažomis įpjovomis. Badant, vilnos veltini užkabina plaukelius, jie sukišami vis giliau. Taip gaminys tvirtėja ir susivelia. Sausu būdu galima nuvelti ne viską. Adata dažniausiai veliami apimtį turintys daiktai, pavyzdžiui, žaisliukai, mini skulptūros, paveikslai.
Šlapiasis Vėlimas
Šlapiai veliami gaminiai, sudaryti iš plokštumų. Tam reikia daugiau darbo priemonių. Be vilnos ir karšto vandens, reikalingas muilas, kuris paspartina vėlimo procesą. Vieni renkasi kietą, kiti - skystą muilą ar muilo mišinius iš drožlių. „Griežtų taisyklių nėra. Kaip kas pripranta, su tokiomis priemonėmis ir dirba“. Šlapiai velti reikalinga plėvelė, ant kurios bus klojamas ruošinys. Patyrę vėlėjai dažnai naudoja vadinamąją burbulinę pakavimo plėvelę.
Reikalingos Priemonės ir Vilnos Pasirinkimas
Norint velti, reikia nesuverptos vilnos ir kitų priemonių. Be vandens, muilo bei vilnos, reikia ir įvairių kočėlų, brūžiklių. Taip pat naudojami kurpaliai, kurie brangiai kainuoja. Muilą, geriau be priedų, galima nusipirkti įprastose, burbulinės plėvelės - statybinių ar ūkinių prekių parduotuvėse. Šlepetėms Edita naudoja lietuvišką vilną, o skalbimui (ūkišką) muilą. Skalbimo muilas turi specifinį kvapą, todėl drabužiams jo geriau nenaudoti.
Daugiau dėmesio reikėtų skirti vilnai ir jos rūšims. Velti vilnos veltinis dažniausiai naudojama avių vilna, nors tam naudojami ir prabangesni pluoštai - kašmyras, alpaka, mohera. Avies vilnos savybes lemia avies veislė, jos auginimo sąlygos. „Kuo plaukas plonesnis, tuo minkštesnis ir švelnesnis bus būsimas gaminys. Plonumą nulemia plauko storis, kuris matuojamas mikronais. 16-18 mic - ypač plona vilna, 21-23 mic - labai plona“. Tokio plonumo, dažniausiai būna merino vilnos plauko storis, gaminiai iš jos - švelnūs, nekandantys net kūdikiams. Iš jos veliami šalikėliai, pirštinės, kepurės ir kiti gaminiai, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Iš storesnių pluoštų veliami gaminiai, kuriems reikalingas tvirtumas, standumas. Pavyzdžiui, šlepetės, rankinės.
Iššūkiai Veliant Vaikiškas Šlepetes
Nors vėlimas Editai tapo aistra, ji prisipažįsta, kad vaikiškų šlepečių vėlimo purtosi nuo to laiko, kai jos pačios dukružė Vėtra įrodė, kokia sudėtinga gali būti vaikiška pėdutė - išmatuoji, veliant pritaikai, bet kaip nenešioja, taip nenešioja, vis šlepetės pakampiuose, po lova, žaislų dėžėj, bet tik ne ant kojos.
Tačiau kai ji gauna kompleksinį užsakymą ir ten lyg savaime suprantama įtrauktos ir vaikiškos tapkutės - nėra net ką atsisakyti. Taigi, Editai teko velti, ir jai patiko. Ji sako: „Išduosiu visas paslaptis:) Pati, kadaise, mokiausi velti iš interneto, taigi, galima sakyti- atiduodu skolą:)“
Kaip Nusivelti Vaikiškas Šlepetes: Išsami Instrukcija
Nėra griežtų taisyklių, kaip ką reikia velti. Kiekvienas atranda savo metodiką ir technologiją. Jei baiminatės, kad pirmasis gaminys gali nepavykti, pradėkite nuo mažesnių darbelių. Svarbiausia - perprasti vėlimo principą. Niekada nebandžiusiesiems velti reikia pradėti nuo paprasčiausių veltinio rutuliukų, kuriuos po to galima panaudoti papuošalams. Po to mokomasi velti plokščius daiktus - kilimėlius, gėles. Tai irgi pakankamai lengva užduotis pradedantiesiems, visiems pavyksta.
Šablonų Paruošimas
Pirmiausia reikia pasigaminti iškarpas. Pėdą apibrėžus popieriuje, kontūrą reikia padidinti iš visų pusių 4-5 cm. Taip gaunama trečdaliu didesnės pėdos iškarpa, kadangi vilna traukiasi, susivėlusi ji bus tinkamo dydžio. Paskutiniu metu tapukus Edita velia ant šablono su ausytėmis - aukštas kulnas, tvirtai apgaubta keltis - vaikams ypač patogus modeliukas, ir šilta, ir tvirtai laikosi.
Vilnos Klojimas
Darbo vietoje tiesiami rankšluosčiai, ant stalo dedama burbulinė plėvelė faktūrine puse į viršų. Edita išsikerpa šabloną ir kloja ant jo vilną. Ją sveria, kad abu tapukai būtų vienodo storio, nebūtų nei per ploni, nei per stori. Vilna plėšoma vienodais nedideliais kuokšteliais, kurie tvarkingai suguldomi ta pačia kryptimi. Vilna pradedama dėlioti ant iškarpos. Pirmas sluoksnis suguldomas viena kryptimi. Kai padengiamas visas būsimo gaminio plotas, vilna toliau plėšoma tokiais pat vienodais kuokšteliais ir dedamas antras sluoksnis, tik kita kryptimi. Kaskart naujas sluoksnis dedamas keičiant kryptį. Taip suklojami keturi sluoksniai kaskart keičiant kryptį.
Kai vilna suklota, ant viršaus atsargiai maža srovele pilamas karštas muilinas vanduo. Drėkinti vilną galima ir naudojant retą sintetinio audinio gabalėlį. Užpylus vandens vilnos veltinis, klojinį būtina vis paspausti rankomis, kad vilna gerai sugertų vandenį ir pasiskirstytų muilas.
Vėlimo Procesas
Dabar jau žaidimai baigėsi, prasideda darbas. Ant klojinio dedama užuolaidos atraiža. Kempinėlė merkiama į karštą vandenį, muiluojama ir nugręžiama ant klojinio. Kai klojinys sudrėksta, nuimama užuolaida ir ruošinys apverčiamas kartu su iškarpa. Toliau vėl viskas kartojama, kaip ir kitoje iškarpos pusėje, galiausiai apverčiama ir užlankstomi krašteliai. Kai iškarpa lieka viršuje, aplink ją užlankstomi išlindusios vilnos krašteliai. Kai vilna suklota, galima puošti paviršių.
Vėl uždedama ant viršaus užuolaida. Jei trūksta muilo, galima papildomai pamuiluoti švelniais sukamaisiais judesiais šlepetės į viršų. Kai sukimba paviršiaus plaukeliai, ruošinys apverčiamas ir vėl trinamas per užuolaidą. Tai reikia daryti apie 10 minučių. Būsimas veltinis susukamas su plėvele bei kočiojamas pirmyn ir atgal. Maždaug po minutės ruošinį reikia išvynioti, veltinį šiek tiek pasukti 90 laipsnių kampu, vėl susukti ir kočioti. Taip kartojama ir kočiojama, kol veltinis tampa pageidaujamo tvirtumo.
Pradžioje darbas lengvas ir atsargus, vėliau sunkesnis ir pabaigoje iki devinto prakaito - kočiojama tapukus ir skersai, ir išilgai, trinama, muilinama, glostoma, niurkoma. Kai paviršius apsivelia, Edita kerpa brūkšnį ir traukia šabloną lauk.
Formavimas ir Baigiamieji Darbai
Kai paviršius sukibęs ir vilnos kuokšteliai nebeišsipeša, galima būsimas šlepetes švelniai pakočioti, pavyzdžiui, po 50 pakočiojimų iš visų keturių pusių. Kočiojimas yra labai svarbus, nes jo metu veliami vidiniai sluoksniai. Po to laikas iškirpti skylę, pro kurią bus įmaunama šlepetė. Kirpti reikia atsargiai, kad neįkirptumėte iškarpos ir pado. Po skylės iškirpimo, aptrinami šlepetės šonai. Ten, kur buvo lenkimo linijos, pradedama kočioti įvairiomis kryptimis. Iš pradžių - išilgai, tuomet, kad šlepetė siaurėtų - skersai. Vis tampant, pataisant formą, keičiant kočiojimo kryptį ir gaminio pusę veliama tol, kol šlepetė susitrauks iki reikiamo dydžio. Paprastai tai užtrunka valandą - dvi.
Kai dydis geras, šlepetę reikia sušildyti karštame vandenyje, mauti ant kojos, pamuiluoti ir trinti, stengiantis išformuoti kiekvieną pėdos įlinkį. Kai forma ir dydis tenkina, šlepetę numauname, išplauname muilą, nuspaudžiame vandenį, nusausiname rankšluosčiu, vėl užsidėję ant kojos suformuojame formą ir paliekame džiūti.
Veltinių Gaminių Priežiūra
Veltus gaminius reikia skalbti rankomis šiltame vandenyje, švelniai maigant ir naudoti tik specialias skalbimo priemones. Išplautas vilnonis drabužis susitraukia, todėl reikia jį ištampyti, kad įgautų formą.
Vėlimas - Kūryba ir Meditacija
Vėlimas yra daugiau nei tik amatas; tai gali būti ir savotiška relaksacija. „Tai daugiau meditacija, kūryba, buvimas su savimi. Žmogus atsipalaiduoja, išvalo savo mintis“. Vienuolių moterų vilnos vėlimo manija užsikrečia tik keturios ar penkios, tačiau dauguma moterų vėlimą įvardija kaip širdžiai mielą užsiėmimą. Edita mato, kad jos dešimtmetė jaunėlė yra prisilietusi prie vėlimo amato - vilna apvilko muiliukus, nusivėlė dėklus planšetiniam kompiuteriui, telefonui. Edita teigia, kad nemėgsta stovėti vietoje, turi nuolat galvoti apie ateitį ir jos svajonė yra išmokti velti nepriekaištingai.
Vėlimo Mokymai ir Kursai
Edita Kaniušėnienė krautuvėlės patalpose yra įsirengusi vėlimo studiją. Šeštadieniais studijoje ji rengia 5-6 valandų trukmės vėlimo kursus. Jų metu moterys nusivelia šlepetes, kurias parsineša į namus. Tokie mokymai kainuoja 30 eurų. Artimiausiu metu Edita ketina organizuoti drabužių vėlimo kursus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
