Kodėl vaikai purto galvą: nuo natūralaus elgesio iki pavojingų traumų
Tėvams dažnai kyla nerimas pastebėjus pasikartojančius, atrodo, nepaaiškinamus vaiko veiksmus, pavyzdžiui, nuolatinį galvos purtymą. Norint suprasti šio elgesio priežastis, svarbu atskirti nekaltus raidos įpročius nuo pavojingų sveikatos sutrikimų ar išorinio poveikio padarinių.
Natūralūs vaiko įpročiai ir raida
Normalu, kad mažas vaikas ar kūdikis stebi jį supantį pasaulį ir stengiasi kopijuoti aplinkinių elgesį bei judesius. Kiekvieną mėnesį kūdikis kažko išmoksta: pakelti galvytę, apsiversti, atsisėsti ir t. t. Vaikui augant kai kurie veiksmai tampa įpročiu.
Dažniausi vaikų įpročiai - čiulpti nykštį, linguoti ar trankyti galvą, suptis visu kūnu, sukti ir pešioti plaukus, krapštyti nosį - paprastai būdingi visiškai sveikiems vaikams ir pasireiškia tik tam tikru raidos etapu. Pastebėta, kad berniukams toks elgesys būdingas tris kartus dažniau nei mergaitėms.
Pagrindinės priežastys, kodėl vaikai atlieka tokius pasikartojančius veiksmus:
- Savęs nuraminimas: jeigu vaikas nervinasi ir jaučia nepasitikėjimą supančia aplinka, ritmingi judesiai jį nuramina.
- Skausmo malšinimas: pavyzdžiui, dygstant dantims.
- Nuobodulys: kartais vaikas nuobodžiaudamas atranda „įdomios“ veiklos.
- Frustracija: jei vaikas purto galvą tuo metu, kai yra įniršęs, manoma, kad tokiu būdu jis atsikrato per stiprių emocijų.
Galvos purtymas po vandens pramogų
Labai nemalonus jausmas, kai po vandens pramogų ausys užsikemša vandeniu. Daugelis bando tai pašalinti kratydami galvą. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad toks veiksmas gali sukelti smegenų pažeidimus mažiems vaikams.
Bendrame tyrime nustatyta, kad žala priklauso tik nuo to, kaip stipriai vaikas krato galvą. Tyrimo autoriai pažymi, kad šis „kritinis pagreitis“ yra didesnis mažesniuose mėgintuvėliuose. Tai rodo, kad purtant galvą, kad ištekėtų įstrigęs vanduo, vaikai gali būti labiau pažeidžiami dėl mažo ausies kanalo dydžio, palyginti su suaugusiaisiais.
Pakeltos lysvės: Kaip įsirengti pakeltas lysves / "Geltonas karutis"
Bet galvos kratymas nėra vienintelis sprendimas vandeniui ištekėti ir užkirsti kelią galimam užkrėtimui. „Manoma, jei į ausį įdėsite kelis lašus skysčio, kurio paviršiaus įtempimas yra mažesnis nei vandens, pavyzdžiui, alkoholio ar acto, sumažėtų paviršiaus įtempimo jėga, leidžianti vandeniui ištekėti“, - teigia tyrėjai.
Sukrėsto vaiko sindromas: pavojus gyvybei
Sukrėsto vaiko sindromas yra sunkus smegenų sužalojimas, kurį sukelia stiprus kūdikio purtymas, pažeidžiantis smegenų ląsteles. Ši trauma atsiranda, nes kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni. Purtymo metu trapios, gležnos, vandeningos vaiko smegenys traumuojamos į kaukolės vidinio paviršiaus nelygumus.
| Požymis | Paaiškinimas |
|---|---|
| Fiziniai požymiai | Kraujosruvos akių tinklainėje, kaulų lūžimai, smegenų sumušimas. |
| Elgesio pakitimai | Mieguistumas, nenoras valgyti, stiprus neramumas, vėmimas. |
| Pasekmės | Raidos sutrikimai, celebrinis paralyžius, epilepsija, regos sutrikimai. |
Prevencija yra geriau nei gydymas, nes kūdikių smegenų pažeidimas nėra gydomas. Atsargiai elgiantis, vengiant pakartotinio ir stipraus kūdikio purtymo, galima išvengti sukrėtusio kūdikio sindromo. Jeigu įtariamas kaklo ar stuburo pažeidimas, būtina skubi medicininė intervencija.
Kada verta nerimauti?
Tikai yra staigūs, pasikartojantys, neritmiški judesiai ar garsai. Motorinių tikų pavyzdžiai: dažnas mirksėjimas, grimasavimas, galvos purtymas, gūžčiojimas pečiais ir pan. Tikai dažniausiai atsiranda penktaisiais šeštaisiais gyvenimo metais, bet gali atsirasti ir anksčiau - trejų ketverių metų.
Kuo mažiau dėmesio sutelksite į nepageidaujamus veiksmus, tuo geriau. Jeigu tėvai pradeda vaiką barti, šis ima nervintis dar labiau, ir netikęs veiksmas tampa įpročiu. Visgi, jei elgesys kelia nerimą, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų galima įvertinti vaiko būklę ir atmesti neurologinius sutrikimus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
