Gimimo istorija ir šaknys: Šeima, gimtinė ir gyvenimo prasmė
Žmogaus gimimas - tai begalinis stebuklas, nesuvokiamas dalykas. Iš mažos ląstelės vystosi ir auga žmogutis, kuris ateina į šį pasaulį. Esu labai laimingas, kad galėjau tai pajusti, išgyventi, dėl to verta gyventi. Ši istorija yra apie tas šaknis, iš kurių aš išaugau, apie žmones, kurie man padovanojo gyvybę, ir apie vietą, kuri tapo mano namais. Man šeima - tai viskas, didžiausias turtas, kurį gyvenimas gali padovanoti.
Gimimo akimirka: gyvenimo pradžia
Prisimindamas savo atėjimą į šį pasaulį, įsivaizduoju, kad tai buvo diena, pilna laukimo ir švelnumo. Spalio ketvirtoji buvo puiki diena, tiesa ne saulėta, bet už lango matėsi margaspalvis klevas ir iš anksto mėgavomasi laukimu. Laikas bėgo nepastebimai, iš lėto krito lapai, temo, rimo vėjelis. Ir štai vėlų vakarą į šį pasaulį pasibeldė nuostabus berniukas. Truputis skausmelio ir pasigirdo toks mielas „beee...“ Mažytis kamuolėlis jau niurnėjo ant krūtinės, toks šiltas, be galo gražus.
Iki šiol stebiuosi, kaip įmanoma taip smarkiai pamilti žmogutį, kurį matai pirmą kartą. Jis toks lauktas, svajotas, mintyse sudėlioti visi bruožai, o štai jis visai kitoks, bet nuostabus, nepaprastas. Ir ta gimimo akimirka nepakartojama, taip norisi šaukti visam pasauliui: štai žiūrėkit, mano vaikelis, aš mama. Niekada nepamiršiu to stebuklo... Mažyli, štai pagaliau tave turiu, galiu paliesti, paimti ant rankų, bučiuoti tavo mažutes rankutes, riestą nosytę. Negaliu atsižiūrėti, koks tu nuostabiai savas.
Verta patirti gimdymo skausmus, kad galėtum pažiūrėti į akis tam, kuris atėjo papildyti gyvenimo, suteikti jam prasmės. Vos gimęs, žvelgia į pasaulį kupinomis nuostabos akimis, kasdien atranda ką nors naujo. Labai jausminga ir be galo gražu!
Birutė Obelenienė. Krikščioniškosios šeimos samprata
Mano šeima: tėvai, broliai ir seserys
Tėveliai - brangiausi žmonės
Tėveliai - tai brangiausi žmonės Žemės rutulyje. Jie man suteikė gyvybę, išmokė mylėti pasaulį. Išmokė atskirti gėrį nuo blogio ir gerbti kitus žmones. Jie mano parama kasdieniame gyvenime. Jie - šviesiausias spindulys, šviesiausia žvaigždė, rodanti man tiesų ir dorą kelią. Be jų mano gyvenimas būtų beprasmis, niūrus ir liūdnas. O kas gi pirmą kartą mane apkabino, pabučiavo, kas pirmą kartą į mane nusišypsojo, jei ne brangūs tėveliai? Taip, jie mane užaugino, išauklėjo. Niekada neužmiršiu pirmos ekskursijos į Lietuvą, į kurią mane nusivežė mama ir tėtis. Kokia aš tada buvau laiminga! Niekada pati nebūčiau pažinusi tiek naujų vietų, miestų, kiek jie man parodė. Už tai jiems didelis ačiū! Ir nors žinau, kad kažkada gal reiks su jais dalinai išsiskirti, sukurti savo šeimą, tačiau aš jų niekada nepaliksiu.
Seserys ir brolis - neįkainojami draugai
Mano seserys... Man jos ne tik sesutės, bet ir geriausios draugės. Jos niekada neatsisako pagalbos. Ir tikrai be jų aš būčiau labai vieniša ir „neturtinga“. Juk nuo jų išmokau atskirti tikrą meilę nuo draugystės. Jos mane išmokė gražiai šukuotis, rengtis, pinti lėlėms kasas... Seserys man labai brangios. Visada būsiu joms dėkingas už tai, kad manęs neapleido, neatstūmė. Nors ir buvau jauniausias, niekada man neatsakė pagalbos. Ir dabar, nors jos jau kartu su manim negyvena, nors sukūrė jau savo šeimas, manęs nepalieka.
Brolis, kaip gaila, kad jį tik vieną turiu. Jis tikras auksas. Dar kai buvau mažas, jis mane vežėsi prie ežero, mokė važinėti dviračiu. O kas gi kitas, jeigu ne brolis, išmokė mane atskirti įvairias dainas garsių dainininkų ir ansamblių? Tiesiog paleisdavo man magnetofono juostelę, o aš pasakyčiau, kokia tai daina ir kas ją dainavo. Puiku, ar ne? Ir nors jis už mane nemažai vyresnis, neatstumdavo manęs net prie savo draugų. Aš jį labai myliu, nes tai antras (po tėtės) vyras, kurį galiu mylėti tyrai ir atvirai, be jokio skausmo, melo, apgaulės ar pavydo.
Tolimesnė šeima: seneliai ir artimieji
Labai svarbi ir tolimesnė šeima: seneliai, dėdės, tetos. Labiausiai iš jų gerbiu senelius. Tai nuostabūs žmonės, išgyvenę daug linksmų ir liūdnų dienų. Jie, taip pat kaip ir tėvai, mane paguodžia, man padeda. Atsimenu, kad močiutė pas mus atvažiuodavo pabūti, kai tėvai kažkur išvykdavo. Tie vakarai, dienos būdavo nuostabios. Nekantriai laukdavau močiutės pasakos, kiekvienos istorijos apie senolių gyvenimą, praeitį. Niekada jų neužmiršau. O senelis? Dažnai nuvažiuojame visa šeima pabendrauti. Būna labai smagu. Kalbame, dainuojame, kai kada lošiame kortomis. Be visos šeimos aš būčiau visai kitas žmogus: bevertis, niekam nereikalingas, vienišas.
Mano gimtinė - pradžių pradžia
Lietuva - mano gimtinė ir tėvynė. Šioje Žemėje aš gimiau ir užaugau. Aš kaime gimiau ir užaugau. Mano gimtinė yra Lietuva. O tiksliau - Sudargas (Grinaičiai). Gimiau ir gyvenu Lietuvoje, o jei tiksliau Sudarge. Lietuva man brangi. Tai šalis, kurioje aš gimiau, kur gimė mano vyresnioji sesė, kur gimė ir užaugo mano tėveliai. Aš gyvenau Kaune. Kaunas man yra įspūdingas, nes tai mano gimtas miestas. Aš labai didžiuojuosi, kur gimiau, augu, ir kur augsiu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
