Žindymas yra natūralus ir geriausias būdas maitinti kūdikį, suteikiantis jam ne tik maistines medžiagas, bet ir stiprinantis ryšį tarp motinos ir vaiko. Nors žindymas atrodo savaime suprantamas, jis reikalauja žinių, kantrybės ir tinkamos technikos. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl krūtis yra geriausia, kaip užtikrinti sėkmingą žindymą ir kokias pozas pasirinkti.
Žindymas yra geriausias pasirinkimas kūdikiui dėl daugybės priežasčių. Motinos pienas turi unikalią sudėtį, kurią sudaro lengvai virškinami baltymai, reikalingi vaiko augimui ir vystymuisi. Vaikai, kurie žindomi, ateityje turi mažiau alergijų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių susirgimų bei mažiau serga cukriniu diabetu. Be to, žindymas teigiamai veikia ir motinos sveikatą: gerina kalcio įsisavinimą, mažina tikimybę susirgti osteoporoze. Kai motina maitina kūdikį savo pienu, ji pati psichologiškai jaučiasi ramesnė, o ši ramybė persiduoda ir naujagimiui. Kūdikis užuodžia mamos kvapą, girdi jos širdies dūžius, jaučia odos šilumą - taip jis pažįsta pasaulį.
Taip pat svarbu suprasti, kad kūdikis yra sukurtas žįsti. Jei jis atsisako krūties, gali prireikti specializuotų žinių ir kantrybės, kad būtų atrasta pagrindinė priežastis. Geriausia žindymą pradėti kuo anksčiau po gimimo. Jei kūdikis nuo mamos yra atskirtas iš karto po gimimo, svarbu pradėti traukti priešpienį per pirmąją valandą po gimdymo. Tai signalizuoja organizmui, kad kūdikis gimė ir pieno poreikis yra. Tyrimai rodo, kad traukiant pieną per pirmąją valandą po gimimo, mamos pagamina didesnį pieno kiekį.
Netaisyklingo žindymo metu kūdikis su pienu gali nuryti ir oro, todėl kartais kyla klausimas, ar reikia atrūginti kūdikį po maitinimo. Atrūginimu vadinamas veiksmas, kai kūdikis vertikaliai nešiojamas priglaudus prie peties, kad išleistų skrandyje susikaupusį orą. Tai ypač svarbu, kai kūdikis netinkamai apžioja krūtį.

Prieš gimstant kūdikiui, kyla natūralus poreikis domėtis savo kūnu, vaisiaus augimu, gimdymu ir laikotarpiu po jo. Nors informacijos yra daug, svarbu atsirinkti tai, kas aktualu besilaukiančiai šeimai. Nė viena moteris negimsta mokėdama žindyti - visko būna, ir kyla šimtai klausimų. Tačiau kūnas žino, kaip išnešioti ir pagimdyti kūdikį, taip pat kaip jį išmaitinti. Svarbu pasitikėti savo kūnu, tačiau nebijoti ieškoti informacijos ir pagalbos.
Skaitykite knygas apie žindymą, domėkitės informacija internete, lankykite žindymo kursus. Papasakokite apie savo planus žindyti gydytojai, šeimai, draugams. Gimdykloje perspėkite gydytojus ir slaugytojas, kad norite savo kūdikį maitinti tik savo pienu. Glauskite vos gimusį kūdikį prie odos. Jūsų kūdikis pirmomis valandomis po gimimo bus budrus ir norės žįsti. Jeigu ligoninė nepadeda vos gimusio naujagimio mamai ant krūtinės ir nepalieka jo ten bent valandai, pasakykite, kad jūs to norite. Tegul gimdyme dalyvauja ir jums vėliau padeda tėtis, draugė ar kitas patikimas asmuo.
Naujagimio pieno poreikis ir mamos gebėjimas pagaminti pakankamai pieno yra puikus gamtos paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys. Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau. Padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats pradeda ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus daugiau nei valandai po kūdikio gimimo ir žindo dažnai, nenustatydama griežtų pertraukų tarp maitinimų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite. Taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Svarbiausia žiūrėti ne į laikrodį, o į kūdikį.
Kaip suinoti, ar kūdikiui pakanka motinos pieno? Stebėkite kūdikį. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka. Atminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl alkio. Jeigu kūdikis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.

Norint sėkmingai žindyti, svarbu mokėti taisyklingas žindymo padėtis. Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos. Pirmoji žindymo poza dažnai būna pusiau gulima gimdykloje, kai kūdikis šliaužia prie krūties ir pats ją apžioja. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos kontakte ir leidžiant jam pačiam ieškoti krūties.
Jeigu gimdymo metu buvo atliktos kirpimo ar plyšimo procedūros, svarbu įvertinti, ar tikrai negalima sėdėti. Nors gydytojai dažnai rekomenduoja nesėdėti dvi savaites, kartais galima sėdėti iš karto. Sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės ir lengviau įvaldomos nei gulimos.
Mokymasis taisyklingai paimti ir pasidėti kūdikį prie krūties yra svarbus. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą, antrą parą - keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu Jums nepavyksta iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
Štai keletas žindymo pozų:

Jeigu kūdikis nuo mamos yra atskirtas iš karto po gimimo, svarbu pradėti traukti priešpienį per pirmąją valandą po naujagimio gimimo. Tai padeda mamai pagaminti didesnį pieno kiekį. Kai kūdikiui yra tik pirmosios dienos, krūtys gamina priešpienį, kurio kiekis yra nedidelis. Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles apie alveoles, todėl pienas teka iš krūties.
Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra geras draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne mamos pienu, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos priemonės, kurios yra palankesnės žindymui nei buteliukas.
Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų. Vaiko gydytojas, akušerė ar sertifikuoti žindymo specialistai gali padėti. Taip pat svarbu rasti žindymo palaikymo grupes ar bendramintes. Palaikymas yra labai svarbus kiekvienai maitinančiai mamai.