Vaiko piešiniai: langas į vidinį pasaulį

Piešinys tarsi langas, padedantis atidžiau pažvelgti į vaiko vidų. Tai viena ankstyvųjų komunikacijos ir mąstymo formų šalia žaidimo ir kalbos. Piešdami vaikai ne tik lavinasi ir mokosi, bet ir išreiškia tai, ko kartais negali pasakyti žodžiais. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus.

Piešimo raida ir reikšmė

Iki trejų metų vaikas piešdamas ne tiek reiškiasi, kiek eksperimentuoja. Antraisiais-trečiaisiais metais vaikas jau tikslingai keverzoja lape, o apie ketvirtuosius gyvenimo metus jau turi idėją ir gali pasakyti, ką ketina nupiešti.

Piešimas itin naudingas mažyliams, kuriems reikia paskatinti kalbos vystymąsi, nes smulkiosios motorikos raida yra susijusi su kalbos vystymusi. Be to, piešimas padeda vaikui pažinti savo kūną, suprasti ryšius tarp to, ką mato ir ką daro, padeda judesių koordinacijai ir kontrolei. Kiek vyresnių vaikų piešiniai yra jau ne tik galimybė lavinti įgūdžius, bet ir būdas išreikšti save, jausmus, pasaulio matymą.

Kaip suprasti vaiko piešinį: pagrindiniai kriterijai

Yra teorijų, kurios vertina formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas. Norint geriau suprasti mažojo dailininko pasaulį, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Popieriaus lapo dydis: atspindi, kokią vietą vaikas jaučiasi užimantis savo aplinkoje. Maži lapai gali rodyti nepasitikėjimą savimi, dideli - priešingai, pasitikėjimą arba bandymą atsverti vidinį menkavertiškumo jausmą.
• Linijos pobūdis: ištisa, aiški, nenutrūkstanti linija rodo ramią, stabilią emocinę būseną. Netolygi, nutrūkstanti linija atspindi abejones, nerimą.
• Piešinio vieta lape: viršutinė dalis simbolizuoja intelektualinę sritį, apatinė - orientaciją į praktinę veiklą ir tikrovės pažinimą.
• Spalvos: stabilios psichikos vaikas dažniausiai renkasi visą spalvų skalę, o vengimas tam tikrų spalvų arba dominavimas tamsių, sunkių tonų gali rodyti emocinį nerimą.

Šeimos vaizdavimas piešiniuose

Šeimos piešiniai yra ypač informatyvūs. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kurį narį vaikas piešia pirmą, kurio galbūt išvis nenupiešia, kuris didžiausias ir ryškiausias, kuris mažytis ir nutolęs nuo kitų. Jei šeimos piešinyje paties vaiko nėra, panašu, kad jis nesijaučia svarbus ar reikalingas. Figūrų dydis atspindi jų reikšmingumą, o atstumas tarp jų parodo tarpusavio ryšius.

Kaip kalbėtis su vaiku apie jo kūrybą

Kai vaikas atneša piešinį, neskubėkite jo vertinti vien „nuostabu“ ar „gražu“. Veiksmingiau tiksliai apibūdinti, ką matote, ir pasidalinti savo įspūdžiais. Pasikalbėkite su vaiku, ką veikia jo piešinio herojai, ką jie galvoja, ko jiems reikia, ar jie turi draugų. Tai padės suprasti tikruosius mažylio jausmus ir poreikius.

Svarbu nepamiršti, kad interpretuojant piešinius negalima daryti išvadų pagal vienintelį darbą. Bet kokią psichologinę diagnostiką būtina atlikti psichologo kabinete, o piešinio analizės duomenys turi būti kruopščiai derinami su kitų metodikų, pokalbių ir stebėjimo rezultatais. Pagrindinė tėvų užduotis - ne tapti diagnozuotojais, o sudaryti vaikui sąlygas piešti, domėtis jo kūryba ir taip stiprinti emocinį ryšį.

tags: #analogiskus #vaiku #piesiniai

• Gyvybės šventumas ir Bažnyčios misija graikų katalikų tradicijoje
• Kaip rasti kontaktinę informaciją
• Maxi-Cosi vidinės kėdutės naujagimiams
• Apie vaikų dalinimosi įgūdžius
• ką daryti, kai vaikas nustoja kalbėti