Vaikų mankštos pratimai: nuo kūdikystės iki paauglystės – judėjimo džiaugsmas ir sveikata

Kai vaikystėje žaisdavome kieme iki sutemų, niekas nesuko galvos dėl fizinio aktyvumo normų. Šokinėjome per balas, laipiojome medžiais, bėgiojome iki uždusimo. Tačiau šiandien stebime paradoksą - technologijos, turėjusios palengvinti gyvenimą, atėmė iš vaikų natūralų judėjimą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 80% paauglių nesurenka minimalaus rekomenduojamo 60 minučių vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo per dieną.

Šios tendencijos rezultatas? Daugėja laikysenos sutrikimų, plokščiapėdystės atvejų, silpnėja raumenų korsetai, mažėja plaučių talpa. Bet užuot skambinę pavojaus varpais, geriau imkimės veiksmų. Kinezeterapija - judesio terapija - gali būti lengvai pritaikoma namuose, net neturint specialaus išsilavinimo. Kinezeterapija reikalinga ne tik gydymui, bet ir prevencijai.

Kodėl fizinis aktyvumas yra gyvybiškai svarbus vaikų vystymuisi?

Fizinis aktyvumas - tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai tiek pat, kiek maistas ir oras. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Jiems būdingas didelis judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis, o ne suvokiamas sąmoningai. Laikoma, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys, skatinantis organizmo vystymąsi.

Raumenų ir kaulų sistemos stiprinimas

Nuolatinis fizinis aktyvumas, ypač augimo laikotarpiu, atlieka panašų vaidmenį kaip sportininkų treniruotės. Fizinis krūvis didina raumenų masę, apimtį, jėgą ir stangrumą. Sausgyslės ir raiščiai sustiprėja, tampa elastingi, pakelia didesnį krūvį. Mažųjų kūno kultūra neatsiejama nuo visų raumenų grupių lavinimo. Ypač svarbu treniruoti silpnesnes raumenų grupes, pavyzdžiui, pilvo preso raumenis, kurie užtikrina normalų vidaus organų darbą. Dažnai šiems, taip pat ir pečių juostos bei riešo raumenims, skiriama per mažai dėmesio.

Augančio žmogaus organizme kaulų mažėja, nes jie suauga vienas su kitu. Naujagimis turi apie 400 kaulų, ikimokyklinio amžiaus vaikas - apie 300, o suaugęs žmogus - 208. Visi ikimokyklinuko kaulai yra minkšti ir elastingi, nes kremzlinio audinio juose yra daugiau nei kaulinio. Vaikui augant kauluose mažėja vandens, ir jie vis labiau prisisotina mineralinių medžiagų. Tinkamas kaulų vystymasis yra glaudžiai susijęs su vaiko fiziniu aktyvumu - taisyklinga kaulo struktūra susiformuoja tik jį veikiant gniuždymo ir tempimo jėgoms.

Širdies ir kvėpavimo sistemos veikla

Ikimokyklinio amžiaus vaiko širdis yra palyginti maža ir silpna, o organizmo jaučiamas deguonies bei maistinių medžiagų poreikis, kurias perneša kraujas, - didelis. Todėl vaiko širdis turi dirbti intensyviau nei suaugusiojo. Lyginant su pastaruoju, vaiko kraujospūdis yra mažesnis, o pulsas - dažnesnis. Plaučiai vystosi kartu su krūtinės ląsta, kuri vaikui augant keičia formą. Iš pradžių krūtinės ląsta būna statinės pavidalo, vėliau, susiplodama ir išsitempdama, įgauna nupjauto kūgio formą. Vaiko plaučių tūris yra nedidelis, tai kompensuojama dažnesniu kvėpavimu. Taigi, judėjimas aktyvina kvėpavimo sistemą, nes plaučiams tenka atlikti didesnį darbą.

Nervų sistemos brendimas ir protinis vystymasis

Fizinis aktyvumas skatina nervų sistemos brendimą, greičiau susiformuoja judesius kontroliuojantys smegenų centrai. Paspartėja nervinių impulsų perdavimas, o tai lemia geresnę judesių koordinaciją. Judesių lavinimas neatsiejamas nuo vaiko protinio ugdymo. Fizinė veikla turėtų būti praturtinama užduotimis intelektui ugdyti, pasauliui pažinti. Pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek kartų metei kamuolį aukštyn, draugui, kiek kartų sugavai, pasakyti, kuris kamuolys - guminis ar kimštinis - yra didesnis, kuris sunkesnis, kokios jis formos ir spalvos. Arba, tarkime, nustatyti, kokios formos taikinys, į kurį metamas smėlio maišelis - apskritimo, kvadrato, ar trikampio. Kokių spalvų yra ant jo nubrėžti koncentriniai ratai, kuris iš jų didesnis.

Rūpindamiesi savo vaikų sveikata, tėvai turi sudaryti jiems deramas motorinio vystymosi sąlygas. Ribojant vaikų fizinį aktyvumą vėlinamas motorinis, fizinis ir psichinis vaiko vystymasis.

Kaip skatinti vaikų fizinį aktyvumą namuose: praktiniai patarimai

Kinezeterapija gali būti efektyvi ir namuose, tačiau svarbu laikytis kelių pagrindinių principų.

Situacijos įvertinimas ir rutinos kūrimas

• Įvertinkite situaciją. Stebėkite vaiką įprastoje aplinkoje: kaip jis sėdi, vaikšto, bėgioja. Paprašykite jo atsistoti tiesiai, nusifotografuokite iš priekio, šono ir nugaros.
• Sukurkite rutiną. Pratimai veikia tik tada, kai atliekami reguliariai. Geriau 10 minučių kasdien nei valandą kartą per savaitę. Visada pradėkite nuo 5-10 minučių ir palaipsniui ilginkite pratimų laiką iki 20-30 minučių. Optimalus mankštinimosi laikas - 20-30 min. Šis laikas priklauso nuo vaiko norų, galimybių ir susidomėjimo. Ir priešingai - kai vaikas nerodo nuovargio požymių ir dar norėtų mankštintis, mankštos laiką galima pratęsti. Kiek kartų kartoti kiekvieną pratimą, ir kiek jis turi trukti, taip pat priklauso nuo individualių vaiko galimybių.

Mankštą paversti žaidimu

Vaikai nemėgsta monotonijos. Jei liepsite jiems „daryti pratimus”, greičiausiai susidursite su pasipriešinimu. Pradėkite nuo paprastų pratimų ir palaipsniui didinkite sudėtingumą. Geriausia mankšta tokia, kur jautiesi žaidžiantis, o geriausias žaislas tas, su kuriuo nejučia dar ir pasimankštini!

• Aktyvus transportas. Jei įmanoma, į darželį ar mokyklą eikite pėsčiomis arba važiuokite dviračiu. Net jei važiuojate automobiliu, pastatykite jį toliau ir dalį kelio nueikite.
• Namų ruoša kaip treniruotė. Įtraukite vaikus į namų tvarkymo darbus - dulkių šluostymas, grindų plovimas, lovos klojimas reikalauja įvairių judesių ir stiprina skirtingas raumenų grupes.
• Sėdėjimo pertraukos. Įveskite taisyklę - po 30 minučių sėdėjimo būtina 5 minutės aktyvaus judėjimo.
• Taisyklinga ergonomika. Užtikrinkite, kad vaiko darbo vieta būtų pritaikyta jo ūgiui - kojos turi siekti grindis, alkūnės patogiai gulėti ant stalo.
• Šokių valandėlė. Prisimenu vieną šeimą, kuri įvedė „šokių valandėlę” - kasdien po vakarienės visa šeima 15 minučių šokdavo pagal mėgstamą muziką.
• Išmanieji laikrodžiai ir žingsniamačiai. Vaikai mėgsta iššūkius - nustatykite dienos žingsnių tikslą (pvz., 10 000) ir sekite progresą.
• Judėjimo žaidimai. Kinezeterapijos programėlės. Rinkoje yra nemažai programėlių, siūlančių vaikams pritaikytus pratimų kompleksus su animuotais personažais ir žaidybiniais elementais. Tačiau svarbu nepamiršti, kad technologijos turėtų būti tik pagalbinė priemonė, o ne pagrindinis judėjimo šaltinis.

Žaidybinio pobūdžio pratybos teikia vaikams džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuotaiką. Mažyliai džiaugsmingai reaguoja, jeigu auklėtoja yra švelni, judri, linksma, domisi jų atliekamais veiksmais, pati žaidžia kartu. Juos įtraukia įdomios užduotys, žaislai, įrengimai, judėjimo erdvė. Vaikams nuobodu, kai jie mažai užimti, ilgai reikia laukti eilės atlikti veiksmus, kai užduotys neįdomios. Vaikui būtina sudaryti įvairiapusio judėjimo galimybes, jį aktyvinti ir skatinti. Mankštinimasis ikimokyklinukui turi būti smagus užsiėmimas.

Mankštos pratimai vaikams: pavyzdžiai pagal amžių ir poreikius

Kinezeterapijos pratimai skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir vystymosi etapo. Profesionalus kinezeterapeutas atliks išsamų vaiko įvertinimą, nustatys tikslią problemą ir sukurs individualų pratimų planą. Tačiau yra daug pratimų, kuriuos galite atlikti namuose.

Bendrieji pratimai mažiesiems ir ikimokyklinukams

Pradėkite nuo paprastų, žaidybinių pratimų, kurie skatina pagrindinius judesius.

• Gyvūnų imitacija - vaikščiojimas kaip meška (ant visų keturių), šokinėjimas kaip varlė, šliaužimas kaip gyvatė.
• Kamuolio ridenimas - sėdint ant grindų su ištiestomis kojomis, ridenti kamuolį vienas kitam.
• Balansavimas - vaikščiojimas tiesia linija, apsimestine sija, stovėjimas ant vienos kojos.
• „Tiltelis” - gulint ant nugaros, sulenkti kelius, pėdas pastatyti ant žemės, rankas ištiesti palei šonus ir pakelti klubus aukštyn. Išlaikyti 5-10 sekundžių.
• „Supermenas” - gulint ant pilvo, vienu metu pakelti ištiestas rankas ir kojas nuo žemės, išlaikyti 3-5 sekundes.
• Pusiausvyros lenta - stovėjimas ant specialios pusiausvyros lentos arba ant minkšto paviršiaus (pvz., pagalvės).
• Plankė - atremti alkūnes į grindis, ištiesti kūną taip, kad jis sudarytų tiesią liniją nuo galvos iki kulnų. Išlaikyti 20-30 sekundžių.

Pratimai pėdutėms plokščiapėdystės prevencijai

„Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas siūlo 10 pratimų pėdutėms, kurie bus ne tik itin naudingi visiems, norintiems išvengti plokščiapėdystės, tačiau taip pat ir įdomūs bei įtraukiantys mažylius.

1. Dygliuoto kelio eisena. Išdėliokite maždaug 10 kamuoliukų vaiko žingsnio atstumu. Mažajam reikia stengtis nenulipti nuo kamuoliukų. Kad pratimas būtų įdomesnis, galite susitarti slaptą koduotę, pavyzdžiui, kamuoliukai - tai saugūs akmenys, o grindys - verdanti lava! Pamėginkite užduotį pasunkinti ir grįžti atgal atbulomis. Šis pratimas aktyvina pėdos skliautą, mažina pėdos virtimą į vidų.
2. Keliavimas lazda. Padėkite šluotkotį ant žemės ar jogos kilimėlio ir paprašykite vaiko jį pereiti kryžiuojant kojas. Pratimo paįvairinimui galite su vaiku susitarti, jog dabar jis - lyno akrobatas, o lazda - jo lynas! Ar pavyko pereiti visą lazdą nenukritus? O atbulomis?
3. Balansinės pagalvėlės iššūkiai. Paprašykite vaiko ant jos pastovėti ant vienos kojos, o po to - kitos. Šis pratimas aktyvina pėdos skliautą, lavina čiurnos judesius.
4. Į pagalbą - kasdieniai daiktai (rankšluostis). Paprašykite vaiko susukti rankšluostį į ritinuką. Svarbi sąlyga - kojų pirštukais! Itin smagu rungtyniauti su broliu ar sese - vienas iš vieno galo, kitas iš kito, ir kuris nugalės? Šis pratimas aktyvina pėdos skliautą, lavina čiurnos judesius.
5. Atsikratykite senos makulatūros (laikraščiai). Išskleiskite didelį lapą ir paprašykite vaiko jį sugniaužyti į kamuoliuką. Be abejo, jog rankų naudoti nevalia - tik kojų pirštukus! Šis pratimas lavina mažylio koordinaciją, judesius ir aktyvina raumenis.
6. Nenaudok kulnų. Pamėginkite pakartoti 4 ir 5 pratimus, tik vienas svarbus pakeitimas - kulnai it prikalti prie žemės - jų pajudinti nevalia! Tokie pratimai stiprina pėdos skliautą, mažina ir padeda išvengti pilnapėdystės ir šleivapėdystės.
7. Krepšinis kitaip. Tegul mažylis pamėgina paimti nedidelį guminį kamuoliuką kojų pirštukais ir įmesti į šalia stovintį krepšį. Kad būtų šiek tiek lengviau, galite naudoti nepilnai pripūstą kamuoliuką.
8. Spalvoti piešiniai. Paprašykite vaiko užrašyti savo vardą, nupiešti gėlę, nuspalvinti mėgiamiausią personažą kojų pirštukais.

Smagūs ir lavinantys žaidimai visam kūnui

• Mankštos arkliukas - nejučia lavinantis žaislas. Vaikai mėgsta įvairius šokuojančius žaislus - balansinį arkliuką ar mankštos kamuolį. Sėdint ant tokio žaislo galima įsivaizduoti, jog esi pats tikriausias Teksaso kaubojus, o toks žaidimas koreguoja mažylio laikyseną, eiseną ir yra itin naudingas vaikams, turintiems klubų displaziją.
• Vaikų džiaugsmas - batutas. Toks žaidimas ne tik sukelia daug džiaugsmo, tačiau taip pat ir stiprina kojas, kitus kūno raumenis. Svarbus aspektas - niekada nepalikite vaiko šokinėti vieno, o idealiu atveju - prieš leidžiant į šias pramogas, pasirūpinkite tinkamomis apsaugomis!

Kiti pratimų pavyzdžiai įvairioms raumenų grupėms

Pirmuosius pratimus galima atlikti net ir lovytėje, ypač jei vaikutis tingi keltis. Baigiant mankštelę, o taip pat ir tarp pratimų galima padaryti atpalaiduojančių pratimų. Kartais užtenka tiesiog papurtyti rankas ar kojas, kad raumenys atsipalaiduotų.

1. Kvėpavimo ir pasirąžymo pratimai. Pradėkite nuo labai gero pasirąžymo, kad ištampytumėte visą kūną. Kvėpuoti reikėtų giliai ir lėtai: giliai įkvėpkite, kol suskaičios iki 3, sulaikyti kvėpavimą, po to pamažu iškvėpti per suspaustas lūpas. Pratimą kartokite 3 kartus. Įkvėpkite pro nosį ir išpūsti kuo daugiau oro pro burną, tarsi stengiantis pripūsti žaislą.
2. Pratimas „Daryk, kaip aš!“. Mama ir mažylis stovi lengvai pritūpę. Pratimą pradeda mama rodydama pavyzdį: pirmiausia suplojama delnais, tada kaire ranka suplojama į dešinę koją, po to tą patį padaroma kita ranka ir pan.
3. Pratimas „Malūnėlis“. Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis ir sukti „malūnėlį“.
4. Pratimas „Lanksti nugarytė“. Vaikutis atsistoja, kojytės pečių plotyje, o rankos ant liemens. Pirmiausia į dešinę ir kairę pusę lenkiama galva, paskui tą patį padarome visu kūnu. Sunkesnė pratimo versija: įkvėpiant palenkti liemenį į kairę pusę ir dešine ranka mojuoti aukštyn. Iškvėpiant grįžti į pradinę padėtį.
5. Pratimas „Pečių raumenų tempimas“. Atsistoti pražergtomis kojomis, vieną ranką pakelti virš galvos, kitą nuleisti prie šono.
6. Pratimas „Siek, kiek pasieksi!“. Vaikutis sėdasi ant grindų, kojas pražergtos į šalis kiek galima daugiau. Viena po kitos rankutėmis „žingsniuojama“ į priekį.
7. Pratimas „Lėktuvėlis“. Mažylis atsigula ant žemės liesdamas ją priekiu. Pakelia kairę ranką ir bando suimti dešinę koją, nugara išsilenkia. Galvą reikia pakelti į viršų. Stenkitės koją pakelti kiek galima aukščiau. Palaikome kelias sekundes, tada lėtai nuleidžiame.
8. Pratimas „Kojos kėlimas“. Atsigulti ant nugaros, kojas ištiesti, rankas priglausti prie liemens. Pakelti dešinę koją, sukti ratuką ir nuleisti.
9. Pratimas „Nykštukai - milžinai“. Atsistoti pražergtomis kojomis, rankas pakelti aukštyn (milžinas), tada pritūpti, rankas prie šonų (nykštukas).
10. Pratimas „Kojos pirštų siekimas“. Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos ant liemens. Iškvėpiant pasilenkti ir rankomis paliesti kairės kojos pirštus. Įkvepiant išsitiesti, rankos ant liemens.
11. Pratimas „Ritmas“. Mažylis sėdi ant kėdutės. Mama stovi priešais ir ploja melodiją.
12. Pratimas „Plojimas delnais virš galvos“. Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis, suploti virš galvos.
13. Pratimas „Rankų tempimas“. Vaikutis sėdi ant kėdės, į rankas paima kamuolį. Mama stovi jam už nugaros. Vaikutis pakelia rankas su kamuoliu virš galvos ir atiduoda kamuolį mamai. Vaikutis trumpam atsipalaiduoja.
14. Pratimas „Linksmieji sukiniai“. Vaikas ir mama atsisėda ant grindų vienas kitam nugaromis per rankų ilgio atstumą. Mama apima kamuolį ar kokį kitą žaislą ir pasisukusi į dešinę perduoda jį mažyliui.
15. Pratimas „Linksmasis futboliukas“. Mažylis atsisėda ant grindų, per kelius truputį sulenkia kojas, o rankutėmis atsiremia į žemę. Mama atsisėda priešais, maždaug 1,5-2 metrų atstumu. Kad paspirtų kamuolį mamai, vaikutis turės atkelti sėdynę nuo žemės, remdamasis į ją rankomis.
16. Pratimas „Beždžioniukas“. Vaikas stovi, po to pasilenkia į priekį ir rankomis atsiremia į grindis. Rankomis ir kojomis spardo kamuolį, kaip beždžioniukas.
17. Pratimas „Pritūpimas“. Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos aukštyn, laikysena tiesi, atlikti pritūpimus.

Kūdikio raumenų tonuso sutrikimai ir kineziterapijos svarba

Vienas iš kūdikio sveikatos požymių - geras raumenų tonusas. Kūdikio raumenų tonuso pakitimai atsiranda dėl raumenų, sąnarių, raiščių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., rachito), bet dažniausiai - dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų. Jei nėštumas ir gimdymas nebuvo sklandūs, vaiko raumenų tonusas gali būti pakitęs. Masažas vaikams bei mankšta kūdikiams yra būtini esant šiems susirgimams ar sutrikimams:

• Pakitęs vaiko raumenų tonusas
• Kreivakaklystė vaikams
• Bambutės išvarža
• Šleivapėdystė, Plokščiapėdystė
• O ir X formos kojos
• Skoliozė
• Klubo sąnario displazija
• Neišnešioti naujagimiai
• Centrinės nervų sistemos susirgimai

Kineziterapija ir masažai kūdikiui (kojyčių, rankų, kūnelio) taikomi, jei:

• nelanksto ar nejudina kojų ir rankų
• kūdikio kūno pusės yra asimetriškos (kūdikio kūno asimetrija)
• kūdikio kūnelis suglebęs arba įsitempęs
• kūdikis pastoviai irzlus
• kūdikis blogai kelia galvą vyresniame nei 3 mėnesiai amžiuje

Raumenų tonuso sutrikimų tipai ir požymiai

Vaiko raumenų tonuso sutrikimai gali būti: sumažėjęs raumenų tonusas (hipotonija), padidėjęs raumenų tonusas (hipertonija) arba kintantis raumenų tonusas - tai padidėjęs, tai sumažėjęs (distonija).

Ar raumenų tonuso pakitimai išaugami ir kada kreiptis į specialistą?

Nežymius raumenų tonuso pakitimus vaikas išauga iki 3 mėnesių. Jei ir toliau kūdikio raumenų tonusas nenormalus, vaikui reikia padėti mankštomis. Tačiau ryškūs sutrikimai vaikams gydomi iškart, nelaukiant, kol praeis 3 mėnesiai. Jei kūdikio raumenų tonusas labai žemas, galima įtarti sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus. Raumenų hipotonija vaikams lydi įvairias genų, chromosomų ligas, pavyzdžiui, Dauno sindromą, rimtas medžiagų apykaitos ligas, endokrininius sutrikimus. Jei kūdikio raumenų tonusas labai padidėjęs, tai gali būti cerebrinio paralyžiaus požymis. Šiuo atveju vien tik kūdikio masažas nepadės, reikia kreiptis į specialistus.

Negydant asimetriško tonuso, vaikas lieka kreivas. Mažylis gali augti priverstiniu kairiarankiu (jei dešinėje pusėje yra raumenų tonuso sutrikimas, o kairėje - raumenų tonusas normalus), gali krypti stuburas, šleivoti pėdutės (kūdikio pėdų asimetrija). Toks vaikas augs nerangus, nevikrus.

Kūdikių kineziterapija ir masažai

Kūdikių mankšta yra neatsiejama kūdikių masažo dalis. Judesys, prasilankstymas ir judesių lavinimas labai svarbus tam, kad kūdikis normaliai vystytųsi ir augtų. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad mankšta kūdikiui teikia džiaugsmą, teigiamas emocijas, o tai yra geros vaiko sveikatos pagrindas.

Praktikoje patikrinta, kad vaikai, kuriems buvo daromas kūdikio masažas apsivertimui ir mankštos raumenų tonusui pirmaisiais gyvenimo metais, žymiai mažiau serga ir aplenkia savo bendraamžius psichiniu, protiniu ir fiziniu vystymusi. Mokslininkai įrodė, kad mažyliai, kurie yra masažuojami, tampa ramesni, labiau pasitikintys, jiems sumažėja pilvo dieglių skausmai.

Masažo kūdikiui nesunkiai gali išmokti ir pati mama, tačiau būtina, kad pirmuosius kartus vaiką masažuotų specialistas, mat gydomieji masažai vaikams gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos mamos atlieka savo sveikiems vaikučiams. Masažai kūdikiams skiriami kursais, o gydomąją mankštą tėvai su vaiku turi atlikti kasdien. Tad pagrindiniai gydytojai bus tėvai.

Profesionali kineziterapija: kada ji reikalinga?

Mano praktikoje dažnai susiduriu su tėvais, kurie atsiveda vaikus tik tada, kai problema jau įsisenėjusi. Prisimenu Matą, kuris atėjo pas mane būdamas 9-erių. Berniukas jau turėjo ryškų stuburo iškrypimą, o pradėjus klausinėti paaiškėjo, kad jis kasdien praleidžia po 5-6 valandas prie kompiuterio. Prireikė pusės metų intensyvaus darbo, kad situacija pagerėtų.

Gydomoji mankšta skirta žmonėms, turintiems judėjimo sistemos sutrikimų ir jaučiantiems nugaros ar sąnarių skausmus. Užsiėmimus veda medicininį išsilavinimą turintis judesio specialistas. Gydomąsias treniruotes rekomenduojame pradėti po asmeninės kineziterapeuto konsultacijos. Jos metu, specialistas surinks Jūsų ligos istoriją, įvertins laikyseną ir raumenų tonusą, atliks specialius testus ir matavimus. Treniruotės metu kineziterapeutas parenka specifinius gydomuosius fizinius pratimus, kurie tiesiogiai veikia problemą ir stiprina nusilpusius raumenis. Gydomoji mankšta yra nedidelio intensyvumo, akcentuojamas taisyklingas pratimų atlikimas. Vienu metu sportuoja nedaug žmonių, todėl specialistas skirs pakankamai dėmesio kiekvienam sportuojančiam. Gydomoji mankšta padės sustiprinti nusilpusius raumenis, koreguoti laikyseną ir tiesiogiai gerinti probleminę zoną.

Baigdamas noriu pabrėžti tai, kas iš tiesų svarbiausia - judėjimo džiaugsmas. Galime sukurti tobuliausią pratimų programą, bet jei vaikas ją atliks su nenoru, nauda bus minimali. Stebėkite, kas vaikui teikia džiaugsmo - galbūt tai šokis, galbūt karstymasis medžiuose, o gal plaukimas. Raskite tą judėjimo formą, kuri uždega jo akis, ir skatinkite ją. Prisiminkime, kad mes formuojame ne tik vaiko kūną, bet ir jo santykį su fiziniu aktyvumu. Tad pradėkime nuo mažų žingsnių - šiandien, po šio straipsnio perskaitymo, pakvieskite savo vaiką 10 minučių „gyvūnų parade” ar „superherojų treniruotėje”. Ir stebėkite, kaip pamažu keičiasi ne tik jo laikysena, bet ir požiūris į judėjimą.

tags: #mankstos #pratimai #pavyzdziai #vaikams

• Išsamus gidas apie nevaisingumą
• Priežastys ir patarimai dėl pilvo pūtimo nėščiosioms
• Kaip tėvai gali prisidėti prie darželio ir mokyklos savivaldos
• Mokytojos literatės Aldonos Černiauskienės istorija
• Principai ir kontekstai ikimokyklinio ugdymo metodikose