Eilėraščiai Negimusiam Kūdikiui: Ryšio ir Ugdymo Reikšmė
Gausūs moksliniai tyrimai, atlikti per pastaruosius 20 metų, parodo, kad, skirtingai nuo egzistuojančios nuomonės, vaikas iki gimimo turi sąmonę, reaguoja į supančios aplinkos sąlygas, išreiškia savo jausmus, jaučia meilę ir pavojų. Todėl tėvams svarbu sukurti emocinį, psichologinį ryšį tarp savęs ir dar negimusio mažylio. Moksliškai įrodyta, kad knygos žmogui naudingos nuo pat gimimo. O prenatalinio ugdymo (iki gimimo) specialistai net yra įsitikinę, kad knygas derėtų pradėti skaityti dar negimusiam kūdikiui.
Balso galia ir pasakos stebuklas
Tyrimai parodė, kad mažylis labai aktyviai reaguoja į pasaką sekančios mamos balsą. Žinoma, pasakos turinio suprasti jis nepajėgus. Negimusiam kūdikiui svarbiausia balso intonacija. Beje, eksperimentą atlikę JAV prenatalinio ugdymo žinovai pastebėjo įdomų dalyką: dar negimę kūdikiai, kuriems nuo antrojo nėštumo trimestro buvo nuolat sekama viena ir ta pati pasaka, ją atpažindavo ir gimę. Ją išgirdę kaipmat nurimdavo arba palaimingai užsnūsdavo. Pasak prenatalinio ugdymo specialistų, negimę kūdikiai reaguoja ne tik į mamos, bet ir į tėčio balsą. Tai keistas jausmas, kai ranka glostydama pilvą, jaučiate savo kūdikį. Juk Tu man esi visų artimiausias žmogus - tarp mūsų keistas, nematomas ryšys.
Kokias knygas skaityti negimusiam kūdikiui?
Kokias knygas geriausiai skaityti negimusiam kūdikėliui? Tinka pačios įvairiausios. Netgi nebūtinai vaikiškos. Labai svarbu, kad jos patiktų ir teiktų teigiamų emocijų būsimai mamai. Reikėtų skaityti neskubant, raiškiai.
Poezija - emocinės išraiškos priemonė
Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas. Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui.
Taktiliniai eilėraščiai ir jų nauda
Nėra mažiau veiksminga meilę išreikšti per taktilinius eilėraščius. Deklamuoji, lieti eilėraštyje minimas akytes, kojeles, rankeles ir viskas smagiu žaidimu virsta. Pramokite mėgiamiausius. O be to, eilėraščių ir dainelių mokinimasis treniruoja smegenis, lavina atmintį ne tik jūsų vaikų, bet ir jūsų pačių!
Egzistenciniai klausimai ir ryšys su negimusia gyvybe
Laiškas niekada negimusiam kūdikiui - tai romanas. Tai pokalbis su įsčiose bręstančiu kūdikiu. Laiškas svarbiausiam gyvenimo žmogui, būsimam vaikui, išduodantis, kad Ji - skausmingo pasirinkimo kryžkelėje. Stulbinama karjera ar trapi gyvybė, aborto ugnikalniai ar atsakomybės himalajai? Drauge nesenka egzistenciniai klausimai: kas yra moteriškumas, kodėl būtent moterys patiria palaimą ir galią suteikti gyvybę; jeigu mano kūdikis galėtų rinktis, ar gimti ir augti kančioje, ar grįžti į nebūtį, tačiau išvengti kančios, ką jis rinktųsi; kiek moteris gali išlikti savanaudiška ir laisva susilaukusi kūdikio?
Aš neleisiu, kad jie Tave iš manęs atimtų. Atrodo, kad susiliečia mūsų delnai. Neapsakoma šiluma užlieja mano kūną. Du gyvenimai viename. Jeigu vienas miršta, kartu miršta ir kito dalis - visiems laikams. Niekas neatims Tavęs - niekas nenužudys Tavęs.
Buvo prisiminimas apie girdimus balselius, šaukiančius: "Nežudykite mūsų, nes mes norime gyventi! Atrodo, visas pasaulis buvo pilnas tų liūdnų verkiančių garsų." Tai privertė susimąstyti: "Ar tai yra tokia pati būtybė, kuri jaučia taip pat, kaip ir mes? Ar ji nepastebi, kad jos nemyli, kartais netgi nekenčia? Ar ji taip pat kaip mes jaučia skausmą?" Aš nustėrau - mane apėmė paniška baimė dėl mano vaiko. Drebėdama atsirėmiau į sieną. Supratau, kad aš kažką jaučiu savo vaikui. Aš jį mylėjau! Didžiausias taikos priešas šiandien yra negimusio vaiko verksmas. Jei motina gali savo vaiką nužudyti savo pačios įsčiose, ar būtų didesnis nusikaltimas, jei mes išžudytume vieni kitus?
Motina Teresė yra pasakiusi: „Net jeigu motina galėtų pamiršti savo vaiką, aš jūsų nepamiršiu“. Laikraščiuose skaitome apie šį bei tą, bet niekas nekalba apie milijonus mažylių, kurie buvo pradėti su tokia pačia meile, kaip Jūs ir aš, su Dievo duota gyvybe. O mes nieko nesakome, mes nebylūs. Mano nuomone, abortus legalizavusios tautos yra skurdžiausios tautos. Jos bijosi mažylių, jos bijosi negimusių kūdikių. Šios mintys yra ištrauka iš kreipimosi, kurį Motina Teresė pasakė priimdama Nobelio taikos premiją Osle, 1979 m. gruodžio 11 d.
Lietuvių poezijos lobynas vaikams
Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
tags: #eilerasciaiode #negimusiam #kudikiui
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
