Viena iš pagrindinių tėvų pareigų yra rūpintis vaiku, užtikrinti jo priežiūrą, suteikti gyvenamąją vietą, sudaryti sąlygas bendrauti su abiem tėvais, taip pat suteikti vaikui vardą ir pavardę. Vardo ir pavardės suteikimas yra svarbus įrašant duomenis į vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą - gimimo liudijimą. Gimimo liudijimas yra dokumentas, patvirtinantis vaiko kilmę ir leidžiantis nustatyti giminystės ryšius su tėvais.
Šiame straipsnyje aptariama situacija, kai po santuokos ar dėl kitų priežasčių pasikeitus mamos pavardei, kyla klausimas dėl vaiko gimimo liudijimo keitimo. Išnagrinėsime, ar tai būtina, kokie dokumentai reikalingi ir kokie teisiniai aspektai svarbūs.
Dažniausiai vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė. Jei tėvai yra susituokę, paprastai pavardės suteikimas nekelia klausimų. Tačiau jei tėvų pavardės skirtingos, bendru tėvų sutarimu vaikui gali būti suteikta:
Jeigu tarp tėvų kyla nesutarimų dėl pavardės suteikimo, klausimą gali spręsti teismas. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė. Svarbu atkreipti dėmesį į Civilinio kodekso 3.167 straipsnį, kuris reglamentuoja pavardės suteikimą vaikui. Šis straipsnis nurodo, kad: Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui pavardę suteikia valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija.
Kartais vėliau atsiranda situacijų, kai vaiko pavardę reikia pakeisti. Jei abu tėvai sutaria - procedūra paprastesnė. Tačiau ginčai kyla tada, kai vienas iš tėvų nesutinka dėl pavardės pakeitimo ir neduoda sutikimo. Tokiu atveju ginčą sprendžia teismas.
Pagal anksčiau galiojusią tvarką, mamai pakeitus pavardę, atitinkamai privalėjo būti pakeistas ir nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas, nurodant jame naująjį mamos asmenvardį. Tačiau dabar asmenys gali pasirinkti, ar jie pageidauja, kad keičiant jų pavardę būtų keičiami ir įrašai jų vaikų gimimo liudijimuose. Tačiau pavardės keitimo taisyklėse parašyta, kad pasikeitus vieno iš tėvų pavardei, vaiko pavardė gali būti keičiama abipusiu tėvų susitarimu.
Norint pakeisti vaikui pavardę, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Jei tėvas neduoda sutikimo, vienintelis kelias - kreiptis į teismą. Tokiu atveju reikalingas kompetentingas advokatas, nes reikės įrodyti, kad pavardės keitimas vaikui bus reikalingas ir naudingas.
Prašymą keisti pavardę reikia pateikti savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai, o jei žmogus neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, tuomet paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigai arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigai. Piliečiai, norintys pasikeisti vardą ar pavardę, civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti nustatytos formos prašymą, taip pat galiojantį pasą ir civilinės būklės aktų įrašų, kuriuose bus keičiamas vardas ar pavardė, liudijimų originalus bei dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo prašymą keisti vardą ar pavardę. Už vardo ar pavardės keitimo procedūrą reikia sumokėti valstybės nustatyto dydžio rinkliavą. Prašymas pakeisti vardą ar pavardę paprastai išnagrinėjamas per du mėnesius nuo prašymo pateikimo.

Remiantis teismo sprendimu, vaiko pavardė gali būti pakeista, o civilinės metrikacijos įstaiga išduoda naują gimimo liudijimą. Advokatų kontora padėjo klientei įrodyti, jog mamos pavardė atitinka geriausius vaiko interesus.
Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės prašymą pakeisti jos nepilnamečio sūnaus pavardę. Byloje išvadą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyrius. Institucija pasiūlė teismui vaikui suteikti biologinio tėvo pavardę arba dvigubą pavardę, nepaisant to, kad motina su biologiniu tėvu negyveno, jis su vaiku nebendravo ir faktiškai juo nesirūpino. Institucija savo poziciją grindė prielaida, kad ateityje motina gali sukurti naujus santykius ar ištekėti, todėl vaiko pavardės klausimas galėtų kilti dar kartą. Institucijos nuomone, biologinio tėvo pavardė užtikrintų vaikui stabilumą.
Ieškovės interesus byloje atstovavęs advokatas Raimondas Simonavičius kėlė klausimą, ar teikiant išvadą buvo išsamiai ištirtos faktinės aplinkybės:
Institucijos atstovai nurodė, kad vertinant pavardės klausimą socialinių ryšių tyrimas nėra būtinas, nes biologinis tėvas moka išlaikymą vaikui ir jo tėvų valdžia nėra apribota. Advokatas atkreipė dėmesį, kad institucija iš esmės tik formaliai įvertino situaciją ir neištyrė realių vaiko gyvenimo aplinkybių bei socialinių ryšių.
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nustatė, kad vaiko biologinis tėvas neturi jokio realaus ryšio su vaiku. Atsižvelgiant į vaiko amžių (ketveri metai) ir faktinę situaciją, teismas nusprendė, kad vaikui turi būti suteikta vieno iš tėvų pavardė. Kadangi tėvai negyvena kartu ir nėra susituokę, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vaikui suteikti dvigubą pavardę.

Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Visi kūdikiai (nesvarbu, ar jie gimė susituokusiems tėvams, ar ne) įtraukiami į tą patį registrą civilinės metrikacijos įstaigoje. Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą (Taisyklių 32.7 punktas). Kaip nurodoma Taisyklių 33.2 punkte, jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas.
Kadangi Jūs ir vaiko motina nesate susituokę, duomenys apie vaiko tėvą į gimimo įrašą gali būti įrašomi pagal tėvų pateikiamą notaro patvirtintą vaiko tėvo ir motinos bendrą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tuomet gimimo įraše vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu (Taisyklių 32.6 punktas). Vadovaudamiesi išdėstytomis teisės normomis, darome išvadą, kad sutarimo atveju, save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą apie vaiko gimimą, vėliau surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Tėvystės pripažinimo pareiškime notarai paprastai nurodo tėvu bendru sutarimu išrinktą vaiko vardą ir pavardę.
Vis tik sistemiškai vertinant visas taisykles ir įstatymų normas, manome, kad vaikui savo pavardę galėtumėte suteikti teismo keliu. Tų pačių Taisyklių 33.1 punktas numato susituokusių tėvų teisę bendru sutarimu išrinkti vaikui vardą, suteikti vieno iš tėvų pavardę ir tautybę. Šiame punkte pažymima, kad tėvams nesitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.173 straipsnį vaiko tėvas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria. Teismas prašymą suteikti vaikui vardą ar pavardę nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui vardą ar pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus. Tuo tarpu, šiuo atveju, kai tarp tėvų kilo ginčas dėl vaiko vardo ir pavardės, nesutarimus turėtumėte spręsti teisme supaprastinta tvarka, pateikiant prašymą. Prašyme turėtumėte nurodyti motyvus kodėl siekiate suteikti vaikui savo pavardę (pavyzdžiui, įrodytų vaiko ryšį su Jumis, vienintelis vaikas, galimybė pratęsti pavardės gyvavimą ir kita).
Jeigu tėvystė yra pripažinta arba nustatyta, tėvas privalo išlaikyti visus savo vaikus, nesvarbu, jis susituokęs su mažylio mama, ar ne. Nei Darbo kodeksas, nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų įstatymas išimčių tėvams, neesantiems santuojoje su vaiko motina, nenustato.
Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Teismai yra pažymėję, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamam ir vaiko teisė į šeimos ryšius ne visada reiškia tą patį. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Todėl dėl galinčių kilti įvairių situacijų (tėvų negyvenimas kartu, tėvų negalėjimas rūpintis vaiku ir t. t.) vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, pavyzdžiui, vaiko patėvis, pamotė, vaiko seneliai, globėjai ir pan., kurie rūpinasi vaiku, turi su juo emocinį kontaktą ir užtikrina jo kaip savarankiškos asmenybės ugdymą.
Savo ruožtu tėvai savo teises gali įgyvendinti gyvendami su vaiku, jeigu gyvenama skyriumi - teises įgyvendinti galima pripažįstant tėvystę. Dėl įvairiausių priežasčių, kai vaikais gimsta ne santuokoje, santuokoje ne su vaiko tėvu ir panašiai, kyla problemų įvardinant, kas yra vaiko tėvas. Šiuo atveju nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ne tik tėvų teisės vaikų atžvilgiu, bet ir pareigos. Šios pareigos būtent ir įgyvendinamos per jau anksčiau minėtus principus. Kaip teigiama Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje, svarbiausia - vaiko interesai. Tad prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų.
Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Vienas iš atskyrimo pagrindų - vaiko ir tėvų (tėvo/motinos) susvetimėjimas. Kasacinis teismas objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori. Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat buvo spręsta dėl situacijos, kai vaikas po motinos žūties negyvena su tėvu dėl susiklosčiusių aplinkybių (motinai esant gyvai tėvų gyvenimo skyrium) ir dėl to tarp vaiko ir tėvo neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir tėvo ryšiai. Taigi, objektyvios atskyrimo aplinkybės gali būti labai įvairios - nuo tėvo/motinos ligų, įvairių priklausomybių iki natūralių gyvenimiškų aplinkybių, įtakotų tėvų skyrybomis, motinos naujos šeimos sukūrimu bei vaiko ir tėvo natūraliu susvetimėjimu.
Dažnai sulaukiame klausimų iš keliautojų, susipainiojusių tarp taisyklių, kokių gi kelionės dokumentų reikia, kuomet keliaujama su vaiku arba vaikas keliauja vienas. Visais atvejais, nesvarbu, ar vaikas vyksta į užsienio valstybę su abiem tėvais (įtėviais) ar vienu iš jų, globėju (rūpintoju), įgaliotu atstovu ar vienas, vykstant per sieną pasienio kontrolės punkto pareigūnams būtina pateikti vaiko asmens tapatybės dokumentą - pasą arba asmens tapatybės kortelę. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, tinkamas keliauti į užsienį.
| Situacija | Reikalingi dokumentai |
|---|---|
| Vaikas keliauja su abiem tėvais | Vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė |
| Vaikas keliauja su vienu iš tėvų | Vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė (antrojo tėvo sutikimo nereikia Šengeno erdvėje) |
| Vaikas keliauja su lydinčiu asmeniu | Vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė, bent vieno iš tėvų sutikimas ir jo kopija |
| Vaikas keliauja vienas | Vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė, bent vieno iš tėvų sutikimas ir jo kopija |
Jei vaiko kelionės tikslas yra Šengeno valstybė, tai taikomas Šengeno susitarimas ir nesvarbu, ar vaikas vyktų su tėvais, ar su vienu iš tėvų, ar su lydinčiu asmeniui ar net vienas, vieno iš tėvų sutikimo nereikia turėti ir valstybės sienos apsaugos pareigūnas jo nereikalaus.

Gimus vaikeliui, reikės sutvarkyti ir nemažai formalumų: naujagimį įregistruoti, deklaruoti gyvenamąją vietą, įsiregistruoti naujagimį sveikatos priežiūros centre (poliklinikoje), pateikti prašymą vaiko pinigams gauti ir kt. Pavyzdžiui, gimimo įrašą liudijantį išrašą gali prireikti pateikti tolimojo susisiekimo autobusais su vaikais iki 7 m. keliaujantiems tėvams. Ši kopija gali praversti ir įvairiomis nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sutrikus Registrų centro serverių veiklai ar pan. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento, galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą. Tiesa, jį užsakyti gali ne tik tėvai ar oficialūs globėjai, bet ir pats 16 metų sulaukęs asmuo. Norint gauti išrašą reikia prisijungti prie Registrų centro savitarnos portalo, Paslaugos pagal kategorijas skiltyje pasirinkti skiltį Šeima ir Vaikai ir tėvai skiltyje rasti punktą Gimimo įrašo išrašo išdavimas. Paruoštas įrašas gali būti atsiunčiamas el. Taip, tai yra mokama paslauga. Gimimo įrašą liudijantis išrašas - tai tiesiog ant vieno A4 formato lapo atspausdintas dokumentas. Jame nurodomi svarbiausiai duomenys apie naujagimį ir jo tėvus.