Aukštas vaiko balsas: diskanto fenomenas ir istorija
Žmogaus balsas - garsas, kurį skleidžia žmogus, naudodamas gerklose esančias balso klostes dainuoti, kalbėti, rėkti, juoktis ir pan. Balso klostės, prisidedant liežuviui, dantims ir lūpoms, gali sukurti daug įvairių skirtingų garsų. Žmogaus balsas yra sudėtingas instrumentas ir turi labai plačias galimybes. Kiekvienam balsui būdingas tam tikras aukštis, diapazonas, stiprumas, tembras. Balsas būna išlavintas ir neišlavintas. Profesionaliam dainavimui balsas specialiai lavinamas (vadinamoji balso impostacija, suformavimas). Išlavintas balsas yra stiprus, paslankus, plataus diapazono.
Kas yra diskantas?
Viena iš išskirtinių ir plačiai žinomų aukštų vaikų balsų kategorijų yra diskantas.
Diskantas - aukštas šviesaus, skaidraus tembro vaikiškas berniuko balsas, gerai skambantis aukštajame ir viduriniajame registruose. Jo diapazonas - nuo c1 iki g2 (a2). Pasitaiko ir tokių, kurie viršija įprastą praktinį diapazoną, ypač aukštyn iki c3 oktavos. Būna iki balso mutacijos.
Garsūs diskantai
Per istoriją ir šiuolaikinėje muzikoje pasižymėjo ne vienas diskantas, savo balsu užkariavęs klausytojų širdis.
1994 m. su pop daina „Mamai“ pagarsėjo diskantas Dima Šavrovas. Operiniais diskantais buvo: Ilja Aksionovas, Nojus Bartaška, Gabrielius Visockas, Rimantas Žaldokas.
Vienu žymiausių pasaulio diskantų laikomas italas Robertino Loreti, pagarsėjęs XX am. 7-ajame dešimtmetyje.
Robertino Loreti (Робертино Лорети) концерт в Хабаровске
Diskanto istorija: nuo Baroko iki šių dienų
Aukštų balsų dainininkai operoje buvo ypač vertinami Baroko laikotarpiu, XVII-XVIII am. Todėl, kad berniuko balsas išlaikytų tokį patį platų diskanto balso diapazoną, juos kastruodavo.
Ši praktika buvo uždrausta 1870 m. uždraudus kastraciją vardan meno. Po šio uždraudimo operose šias roles perėmė sopranai, mecosopranai, kontraltai arba kontratenorai.
Kontratenorai - labai reto balso tipo dainininkai, sugebėję įvaldyti falcetą.
Balso mutacija ir jos įtaka
Diskanto balsas yra trumpalaikis fenomenas, nes vaikui augant, jo balsas keičiasi. Šis procesas vadinamas balso mutacija.
Diskanto balsas būna iki balso mutacijos. Įprastai po balso mutacijos berniuko balsas pažemėja viena oktava. Po mutacijos (ji vyksta nuo 13 iki 16 metų) vaiko balsas žymiai pasikeičia (pradeda formuotis suaugusio balso požymiai). Mutacija ypatingai pakeičia berniukų balsus (balsai pradeda skambėti oktava žemiau).
Vaikų balsų klasifikacija muzikoje
Muzikoje dainininko balsai gali būti suskirstyti į tam tikras kategorijas pagal garso išgavimo būdą. Nors nėra vieningos klasifikacijos sistemos, pagrindiniai principai išlieka panašūs.
Dainininkų balsai skirstomi į tipus ir rūšis. Dainininkų balsai gali būti aukšti, vidutiniai ir žemi. Vaikų balsai (nuo 10 iki 15 metų) skirstomi tik į aukštus (sopranas arba diskantas) ir žemus (altas).
Pagal balso aukštį ir diapazoną skiriami tokie balsų tipai: moterų - sopranas, mecosopranas, altas, kontraltas, choro I ir II sopranai, I ir II altai, vyrų - tenoras, baritonas, bosas, choro I ir II tenorai, I ir II bosai, vaikų - sopranai (mergaičių), diskantai (berniukų) ir altai.
Vokalo tipų klasifikacija
| Kategorija | Aukšti balsai | Vidutiniai balsai | Žemi balsai |
|---|---|---|---|
| Moterys | Sopranas, I ir II sopranai | Mecosopranas, I ir II altai | Altas, Kontraltas |
| Vyrai | Tenoras, I ir II tenorai | Baritonas | Bosas, I ir II bosai |
| Vaikai | Sopranas (mergaitės), Diskantas (berniukai) | - | Altas |
Choro kontekste vaikų balsai taip pat turi savo specifinę klasifikaciją.
Vaikų choruose balsai gali būti skirstomi į sopranus (diskantus) ir altus. Dažniausiai sopranų (diskantų) partija skirstoma į dvi partijas (pirmieji ir antrieji sopranai arba pirmieji ir antrieji diskantai).
Dažnai chore naudojama divisi funkcija (savoka), skirstanti choro balsus į dar smulkesnes kategorijas, pvz., pirmasis sopranas a, pirmasis sopranas b, pirmasis bosas a, pirmasis bosas b.
Choro partijų skirstyme kartais klaidingai naudojama baritono sąvoka, kuri šiuo atveju turėtų būti įvardijama kaip pirmasis bosas (ši partija būti ir daugiau diferencijuojama į a; b ir t).
Balso registrai
Balso klostės gali įsitempti ir atsipalaiduoti, keisti savo storį, oras gali būti iškvepiamas per jas įvairiu slėgiu, liežuvio, lūpų ir dantų padėtis gali koreguoti garsą, krūtinės ir gerklų forma bei įvairių raumenų įtempimas taip pat gali pakeisti balsą.
Muzikoje dainininko balsai gali būti suskirstyti į tam tikras kategorijas pagal garso išgavimo būdą. Kiekviena kategorija yra pavadinta pagal tai, kurioje kūno vietoje sukuriamas didžiausias rezonansas, taigi, labiausiai formuojamas balsas. Kiekviena iš jų pasižymi tam tikromis unikaliomis savybėmis. Deja, nėra vieningai priimtos klasifikacijos sistemos.
Yra keli balso registrai. Pagrindiniai iš jų - krūtinės, vidurinysis (mišrus) ir galvos.
- Krūtinės registras: Tai dažniausiai dainavime naudojamas registras. Kalbant galima jausti vibraciją krūtinėje, tarsi balsas eitų iš ten, kadangi krūtinėje yra didžiausios ertmės žmogaus kūne. Tai yra žemiausias balso registras, naudojamas, kai dainininkai dainuoja žemiausias savo balso diapazono gaidas. Dainavimas krūtine dažniausiai apibūdinamas kaip sodrus, pilnas, tačiau gali būti ir užspaustas.
- Mediumas (mišrus registras): Mediumu vadinama diapazonas, kuriame balsas pereina iš krūtininio registro į galvinį registrą. Tai gali būti ir staigus šuolis (it. passaggio arba perėjimas palaipsniui).
- Galvos registras: Dažniausiai galvinis registras yra naudojamas tada, kai mes šaukiame ar esame susijaudinę. Jam būdingi aukštesnio dažnio garsai, kurie labiau rezonuoja ne krūtinėje, o burnoje ir veidinės kaukolės dalies ertmėse. Dainininkai naudoja galvos balsą aukščiausioms savo diapazono gaidoms išdainuoti.
- Falcetas: Falcetu vadinamas galvinis balso skambėjimo registras, kuomet virpa ne visos balso klostės, bet tik balso klosčių kraštai. Dažniausiai falcetu dainuoja vyras. Dainuoti falcetu nėra labai sunku, kadangi virpa tik balso klosčių sienelės (kraštai). Dažniausiai falcetas būna labai silpnas, išskyrus tuos atvejus, kai kvėpavimo aparatas rezonuoja ir sustiprina garsą. Falcetas ganėtinai skiriasi nuo balso rezonatoriaus ir dauguma dainininkų nenaudoja falceto kalbėdami.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
