Bizonų atsivedimas ir jauniklių priežiūra: unikalus ūkis Lietuvoje
Kelmės rajono Lopetiškės kaime įsikūręs Audros ir Rolando Schelenz ūkis yra vienintelis Baltijos šalyse, auginantis bizonus. Prieš šešerius metus pradėta veikla dabar jau išaugo į įspūdingą bandą, kurioje sparčiai daugėja ir jauniklių.
Bizonų ūkio įkūrimas ir bandos plėtra
Prieš trejetą metų iš Prancūzijos fermerio nusipirkę 11 patelių ir patiną, Audra ir Rolandas Schelenz vieninteliai ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai Baltijos šalyse, sumanė imtis neįprasto verslo - bizonų auginimo. Ilgiau kaip dešimtmetį Vokietijoje gyvenusią tauragiškę Audrą ir jos vyrą vokietį verslininką Rolandą Šelencą į Lietuvą parvedė netradicinio verslo idėja.
Nors pradžia buvo su 12 bizonų, šiandien jų ūkyje lietuvišką žolę rupšnoja didesnė kaip 80 bizonų banda, tarp jų laksto apie 20 jauniklių. Siekiant sparčiai plėsti bandą, buvo priimti strateginiai sprendimai. Kadangi beveik visos įsigytos bizonės vedė vien „mergaites“, tai norėdami kuo greičiau išplėsti bandą prieš metus iš Vokietijos fermerio, kuris likvidavo lygiai tokį pat ūkį, dar nupirkome 12 suaugusių bizonų. "Visas bizonių atvestas pateles paliksime bandai plėsti, o suaugusius patinus skersime," - sakė ūkio šeimininkė. Patelės ir toliau bus paliekamos, jos ves jauniklius.
Bizonų ūkio šeimininkė neslepia, jog iki šios dienos iš savo verslo dar neuždirbo nė lito. „Kol kas į ūkį tik investuojame“, - atviravo A. Schelenz. Audra skaičiuoja, kad bizonų verslui įsukti prireiks mažiausiai dešimties metų, nes lig šiol plėsta tik banda. Vienas bizonas gali kainuoti nuo dešimties tūkstančių litų.
Bizonų savybės ir gyvenimo sąlygos
Bizonų priežiūra didelių rūpesčių nekelia, mat tai ne karvės ar kiaulės. Audros pasakojimu, bizonas „vyras“ būna daugiau kaip dviejų metrų aukščio ir daugiau nei trijų metrų ilgio ir sveria apie toną. Tankiais, ilgais gaurais apžėlusi bizonų galva bei visa priekinė kūno dalis neleidžia abejoti jų laukine kilme. Ramūs gyvūnai prie pašaro nesistumdo. Tačiau Audra perspėja, kad tokia laukinių žvėrių ramybė gali būti labai apgaulinga. Jiems yra svarbu, kad girdykloje netrūktų vandens. Bizonams reikia ir pavėsinės arba didelių medžių, kur galėtų pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių, o tvartai nebūtini - šaltį iškenčia gana lengvai. Jau teko jiems išmėginti lietuvišką 30 laipsnių speigą, be vargo tai padarė nuo vėjo pasislėpę pašiūrėje.
Fizinės bizonų savybės
| Charakteristika | Patinas | Patelė |
|---|---|---|
| Ūgis | > 2 m | |
| Ilgis | > 3 m | |
| Svoris | ~ 1 tona | |
| Kūno danga | Tankūs, ilgi gaurai (ypač ant galvos ir priekinės kūno dalies) | |
| Charakteris | Ramūs, bet nenuspėjami laukiniai gyvūnai | |
Bizonams būtinai reikia erdvės, tad Šelencų augintiniai ganosi 50 ha aptvare, atvežama jiems papildomai šakų ir medžių žievės, žiemą į ėdžias prikraunama šieno. Maistui šie gyvūnai nereiklūs, tačiau mėgsta jo ieškoti didelėje teritorijoje. Audra nepataria eiti į aptvarą, nes bizonai - laukiniai gyvūnai. Jie ramūs, tačiau nenuspėjami. Bizonai bėga daugiau nei 50 km per valandą greičiu. Vadas bizonų bandoje yra vienas ir jam besąlygiškai paklūstama. Vado galva didžiulė, apaugusi tankesniais gaurais nei kitų patinų.
Bizonų kova už poravimosi teises | BBC Earth
Jauniklių atsivedimas ir priežiūra
Bizonų patelės atsivedė jauniklių. Dabar bizonų banda išsiplėtė iki pusšimčio gyvūnų. Patelės ir toliau bus paliekamos, jos ves jauniklius. Ūkininkė Audra tvirtai laikosi nuostatos, kad bizonai auginami natūraliomis sąlygomis, neribojant jų judėjimo ir neduodant jiems augimą skatinančių koncentratų. Šis auginimo būdas leidžia jaunikliams vystytis natūralioje aplinkoje, kartu su motinomis ir visa banda.
Mažyliai čia pat bėgioja iš smalsumo pastatę ausis. Jiems įdomu prisiartinti prie bandos vado ir vėl paknopstom skuosti pas motiną. Tai rodo stiprius bandos ryšius ir natūralų jauniklių socializacijos procesą. Vienas iš iššūkių, susijusių su jaunikliais, įvyko, kai išlaužus bizonų aptvarą, viena sustresavusi patelė su dviem jaunikliais palikta maždaug už 7 kilometrų nuo rančos, miške. Ūkininkai nutarė kol kas jos neliesti, tikėdamiesi, kad ji nurims ir bus lengviau sugrąžinti.
Iššūkiai ir verslo ateitis
Bizonų auginimo paslaptis bandanti atskleisti Audra neslepia, kad jų, kaip ir veislinių mėsinių galvijų, auginimas yra brangus užsiėmimas, kuris pirmuosius kelerius metus neduoda jokių pajamų, bet nuolat reikalauja naujų investicijų. Audra Schelenz taip pat susiduria su problema, kad Lietuvoje nėra apie bizonų ligas išmanančio veterinaro, todėl pačiai ūkininkei tenka ieškoti specialios literatūros arba klausti patarimų Prancūzijos ar Vokietijos fermerių.
Kitais metais ūkyje bus pradėti skersti pirmieji suaugę bizonai. Šiuo metu ūkininkai tvarkosi dokumentus, kad galėtų prekiauti bizonų mėsa. Audra teigia, kad bizoniena - viena iš kokybiškiausių mėsos rūšių, ypač vertinama aukštos klasės virėjų. Užsienio gurmanų karališka mėsa pripažintoje bizonienoje nėra cholesterolio ir riebalų. Ji ypač tinka alergijos kamuojamiems žmonėms, yra lengvai įsisavinama.
Nemažai nervų ūkininkei kainuoja ir biurokratinės kliūtys bei nuolatinis susirašinėjimas su valdininkais dėl bendrojo miesto plano, pagal kurį jos ūkis atsiduria Kelmės miesto ribose. „Jei pradės statyti gyvenamuosius namus, iškils didžiulė grėsmė mūsų bizonų ūkiui. Nors bizonai atrodo ramūs, tačiau triukšmas juos trikdo ir beveik toną sveriantys gyvuliai gali tapti pavojingi aplinkiniams."
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
