Moterys iš prigimties yra labai romantiškos ir sentimentalios. Taip atsitiko, kad jau paauglystėje jos pradeda svajoti apie „didelę abipusę meilę“, o kuo vyresnės jaunos ponios, tuo rimčiau jos galvoja apie sėkmingą santuoką ir vaikus. Kai moteris išteka, bendravimas su Kūrėju nenutrūksta. Priežasčių melstis yra tik daugiau: sėkminga santuoka - ačiū Viešpačiui, o artėjant motinystei, malda tampa neatsiejama gyvenimo dalimi.

Gimdymas - labai svarbus, atsakingas ir ypatingas įvykis moters ir kūdikio gyvenime. Moteriai - tai visiško atsivėrimo ir savęs atidavimo laikas, kai ji aukoja visas savo fizines, emocines ir vidines jėgas, paleisdama naują gyvybę į šį pasaulį. Nenuostabu, kad tuo metu moterys išgyvena labai prieštaringus jausmus. Viena vertus, tuo metu mes, moterys, būname pažeidžiamiausios ir trapiausios, nes viskas vyksta tikrovėje. Viskas tikra: tikras skausmas, liūdesys ir baimė, vanduo ir kraujas...
Artėjant gimdymui slegia nežinia, kokia bus gimdymo eiga, kaip pasireikš mamos individualūs fiziologiniai, psichologiniai niuansai, kokia bus kūdikio būklė. Beveik kiekviena moteris bijo gimdymo: vienos prisimena ankstesnių sąrėmių skausmą, kitos yra girdėjusios iš močiučių ar draugių, kaip sunku gimdyti. Tokią moters būseną patvirtina ir Jėzaus žodžiai: „Gimdydama moteris būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta, kad gimė į pasaulį žmogus“ (Jn 16, 21).
Tikinti moteris gerai žino, kad ji negali išsiversti be Dievo pagalbos. Malda jos neapleidžia nei pasiruošimo pastojimui dienomis, nei nėštumo metu, nei pačiame gimdyme. Gimdymui reikia ruoštis ne tik fiziškai ir psichologiškai, bet ir dvasiškai. Šventieji tėvai moko, kad žmogus turi melstis kiekvieną laisvą minutę. Nėščia moteris prieš gimdymą turėtų apsilankyti šventykloje, dalyvauti pamaldose, išpažinti nuodėmes ir dalyvauti Kristaus slėpiniuose.
Nuo seniausių laikų iš kartos į kartą buvo perduodama tradicija melstis priešais Dievo Motinos piktogramas „Pagalba gimdant“, „Šokinėja kūdikis“, „Feodorovskaja“ ar „Skoroposlushnitsa“. Tačiau svarbiausia ne tai, kuriai ikonai nusilenkti maldoje, svarbiausia yra nuoširdi malda. Artimi žmonės taip pat turėtų melstis už gimdančią moterį, nes jų palaikymas yra itin svarbus.

Mūsų protėviai gimdymo ritualui ruošdavosi kaip ir visiems perėjimo ritualams. Liaudies tradicijoje gimdymas prilyginamas mirčiai ir atgimimui, todėl gimdyvė turėdavo būti romi ir pasiruošusi - prieš gimdymą reikėdavo su visais susitaikyti, visų atsiprašyti ir gauti palaiminimą. Prausynų tikslas - palydėti moterį į gimdymą, padėti nusiteikti, moraliai pasiruošti gimties virsmui, sustiprinti ir palaikyti būsimą gimdyvę.

Daugeliui moterų tikėjimas tapo pagrindine atrama sunkiomis akimirkomis. Erika Vitulskienė prisimena, kad į gimdymą vyko atsipalaidavusi, nors jis buvo ypač skausmingas. Ji pabrėžia, kad kai atsiranda vaikelis, pasimiršta visi rūpesčiai ir atsiranda tik begalinė meilė.
Televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė dalijasi dar jautresne patirtimi. Būdama „ankstuko“ mama, ji prisimena: „Nelieka kitos išeities. Dieną pradedi su malda, vakarą baigi su malda. Meldi, kad vaikelį rastum ryte gyvą“. Tikėjimas padėjo išgyventi pačius didžiausius gyvenimo sunkumus ir iššūkius, kai medikai nebegalėjo duoti jokių garantijų.
Asmeninėje maldoje nerimastingas mintis išsakykite Viešpačiui - tai Jūsų pokalbis su Dievu, kiekvienos gyvybės Kūrėju. Štai keletas maldų, kurios gali padėti šiuo laikotarpiu:
Malda į Švenčiausiąją Mergelę Mariją: „Gryniausia Mergelė Marija, Švenčiausioji Dievo Motina, lenkiuosi prieš tavo atvaizdą! Prašau tavęs, paimk mano šeimą į savo apsaugą. Melskis Jėzui Kristui už mano vaikus, vyrą, ir prašyk jiems Viešpaties palaiminimo. Dievo Motina, saugok mano šeimą nuo sunkių ligų ir nenumatyto išsiskyrimo.“
Malda už šeimą: „Gailestingas Viešpatie, Jėzau Kristau, prašau tavęs, palaimink mano šeimą. Vesk visus teisingu keliu ir mokyk tave mylėti bei laikytis Viešpaties įsakymų. Siųsk mūsų namams klestėjimą, ramybę ir harmoniją.“
| Šventasis globėjas | Kuo padeda tikinčiajam |
|---|---|
| Šv. Matrona | Apsaugo šeimą nuo šmeižto ir pavydo, melsis už nuodėmių atleidimą. |
| Šv. Mergelė Marija | Suteikia motinišką globą, padeda saugiai išnešioti ir pagimdyti kūdikį. |
| Archangelas Rafaelis | Padeda gijimo procese, suteikia sveikatos ir stiprybės. |
Jei esate ligoninėje, galbūt tai pirmas kartas Jūsų gyvenime ir daug kas čia keista bei nepažįstama. Bažnyčia atpažįsta jumyse ypatingu būdu esantį kenčiantį Kristų. Kreipkitės į Jį tokiais žodžiais: „Viešpatie, Tu visada mus užjauti ir Tavo gailestingumas yra beribis. Ačiū Tau už gyvenimo dovaną ir už laiką, per kurį galėjau viską apmąstyti“. Nepamirškite, kad po gimdymo taip pat reikia dėkoti Dievui iš visos širdies už suteiktą sveikatos dovaną ir naują gyvybę.
Svarbu atsiminti, kad šeimos gerovė priklauso nuo bendrų abiejų sutuoktinių pastangų. Vien maldos neišspręs visų problemų, tačiau jos suteikia vidinę ramybę, kurios taip reikia kiekvienai moteriai, besiruošiančiai didžiausiam savo gyvenimo stebuklui.