Susitikimas dėl Pabradės vaikų globos namų pertvarkos
2019 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Švenčionių rajono savivaldybei perdavė bendruomeninius Pabradės vaikų globos namus.
Pabradės vaikų globos namų situacija ir pertvarka
Šiuo metu bendruomeniniuose Pabradės vaikų globos namuose gyvena 10 vaikų, kuriems teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Tai reiškia, kad šie vaikai globos namuose gyvena nuolat, nes yra arba netekę tėvų, arba jų tėvams yra apribota valdžia, o giminaičiai nesiėmė jų globoti. Dar 9 vaikai čia gauna trumpalaikės socialinės globos paslaugas. Šie vaikai globos namuose apgyvendinti, kuomet laikinai buvo apribota jų tėvų valdžia. Su tėvais dirba socialiniai darbuotojai, o budintys globėjai nesurasti. Tokiu atveju vaikas socialinės globos namuose gali gyventi ne ilgiau nei 3 mėnesius. Visi vaikai apgyvendinti dviejuose namuose ir viename bute. Visos šios patalpos yra nuomojamos.
Nuo 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva vykdoma Institucinės globos pertvarka. Pagal SADM parengtą reorganizacijos planą, globos namai prijungti prie Pabradės socialinės globos namų - vaikai gyvens po 4-7 butuose ir nuosavo tipo namuose su visa reikiama suaugusiųjų priežiūra. Vaikams ir toliau bus užtikrintas psichologo, neformaliojo švietimo ir vaikų užimtumo paslaugų teikimas, tik vaikai gyvens artimoje šeimai aplinkoje ir bendruomenėje, sudarant jiems sąlygas geriau integruotis į visuomenę ir pasirengti savarankiškam gyvenimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė teigia: „Gyvendami bendruomenėje vaikai daug geriau įsilies į visuomenę bei galės išmokti daugiau savarankiškumo, o tai padės geriau pasiruošti ateičiai, nei kad gyvenant institucijoje. Toks ir yra pagrindinis mūsų tikslas - kad vaikai gyventų šeimoje arba kuo šeimai artimesnėje aplinkoje.“ Ji taip pat priduria: „Tikiu, kad namų aplinka padės vaikams pajusti tą kasdienį šeimyninį gyvenimo skonį ir padės ateityje tapti šauniausiais ir aktyviais visuomenės nariais. Gyvenimas šeimynoje padės geriau pasiruošti ateičiai, nei kad gyvenant institucijoje. Toks ir yra pagrindinis mūsų tikslas - kad vaikai gyventų šeimoje arba kuo šeimai artimesnėje aplinkoje“.
Vykdant perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planą, rugpjūčio pabaigoje buvo uždaryti vaikų globos namai „Putinas“. Iš šių namų globotinių suformuotos dvi šeimos jau persikėlė gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus.
Gruodžio 30 d., dalyvaujant socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, bus uždaromi dar vieneri vaikų globos namai - Pabradės vaikų globos namai. 12.00 val. bus uždaromi Pabradės vaikų globos namai (Mokyklos g. Neilgai trukus, apie 12.30 val., bus lankomasi viename iš butų, kuriame su visa reikiama priežiūra nuo šiol gyvens dalis vaikų (Vilniaus g. 108 B - 73, Pabradė). Žiniasklaidos atstovus maloniai kviečiame dalyvauti. Būtume dėkingi, jei apie planavimą dalyvauti informuotumėte el. A.Vivulskio g. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Pabradės vaikų globos namai - svarbi Švenčionių rajono socialinės globos sistemos dalis, patyrusi reikšmingų pokyčių, siekiant gerinti vaikų gerovę ir integraciją į visuomenę.
Visiems darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems su vaikais, bus pasiūlyta darbo vieta bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Finansavimo aspektu, pasiteiravus, kaip finansuojami steigiami Panevėžyje bendruomeniniai vaikų globos namai, socialinės įstaigos vadovas paaiškino: „Lėšų pakanka, nes mažėja gyventojų pačiuose vaikų globos namuose. Pinigai skiriami bendruomeniniams vaikų globos namams išlaikyti.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad tikėtis, jog Lietuvoje iki 2020 metų nebeliks vaikų globos namų, yra siekiamybė. Gal ir naivu tikėtis, kad iki minėtų metų neliks vaikų globos namų, bet pamažu link to judama.
Lietuvoje veikiančiose 95-iose šalies globos institucijose yra per 3,5 tūkst. globojamų vaikų. Anksčiau pateiktais skaičiavimais, jų išlaikymas globos namuose valstybei kainuoja apie 40 mln.
Susitikimas su specialistais ir visuomenės informavimas
Gegužės 15 dieną Pabradės miesto bibliotekoje vyko susitikimas su Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Globos centro specialistais. Susitikime dalyvavo Valstybės vaiko teisių apsaugos instituto (VVTAI) atestuoti asmenys Jolita Morozienė, Jūratė Trebnik ir globos koordinatorės Lina Rodevičienė, Audronė Paulauskienė, Raimonda Kunigėnienė. Susitikimo tikslas - supažindinti visuomenę su Globos centro teikiamomis paslaugomis globėjams (rūpintojams) ir globojamiems (rūpinamiems), prižiūrimiems vaikams bei didinti ženklo „Vaikai yra vaikai” žinomumą, taip pat, paneigti mitus ir keisti neigiamas visuomenės nuostatas apie vaiko globą. Buvo suteikta išsami ir profesionali informacija apie įvaikinimo ir globos galimybes.
Pabradės miesto istorija ir demografija
1866 m. gyventojų surašymo duomenimis, Pabradėje, kairiajame Žeimenos krante, buvo 12 namų, gyveno 92 žmonės, o 1881 m. jau gyveno 111 žmonių. Šiapus upės buvo taikos teismas, dvi parduotuvės ir dvi karčemos. 1886-1887 m. grafui Jonui Tiškevičiui priklausančioje Pabradės dalyje (dešiniajame Žeimenos krante) buvo 28 namai ir 8 neužstatyti sklypai. Kairiajame krante stovėjo 12 namų, gyveno 151 gyventojas (tarp jų 59 žydai). Buvo dvi smuklės ir dvi parduotuvės, sinagoga, kuri stovėjo kairiajame krante, dabartiniame senamiestyje.
Gyventojų skaičius skirtingais metais:
- 1919 m. - 1 435 žmonės
- 1929 m. - 3 012
- 1931 m. - 2 569 žmonės, buvo 394 gyvenamieji namai
- 1959 m. - 4 489
- 1970 m. - 5 790
- 1989 m. - 7 360
- 2001 m. - 6 525 žmonės (46,5 proc. lenkų, 24,1 proc. lietuvių, 17 proc. rusų, 4,8 proc. baltarusių, 1,4 proc. ukrainiečių, 0,8 proc. kitų tautybių, 5,3 proc. nenurodė tautybės)
- 2009 m. - 6192 žmonės
Pabradė buvo apskrities (kreiso) centras, kuriam priklausė netgi Švenčionys nuo 1915 m. lapkričio 23 d. iki 1918 m. gruodžio 31 d. 1919-1929 m. Pabradė turėjo Švenčionių apskrities miesto statusą. 1939 m. spalio 28 d. Pabradė, kaip Vilniaus krašto dalis, sugrįžo Lietuvai ir iki 1940 m. birželio 15 d. priklausė Švenčionėlių, po birželio 15 d. 1950-1959 m. Pabradė buvo rajono centras, po to trejus metus priklausė Nemenčinės rajonui.
Švietimo istorija Pabradėje
Pirmoji Pabradės vienklasė 3-ijų skyrių liaudies mokykla rusų dėstomąja kalba įkurta tik 1904 m. Bajorėlių k. (dabartinėje Pabradės miesto teritorijoje - Bajorėlių gatvė), Švenčionių aps. Mokykla buvo išlaikoma iš valstybės iždo. 1915 m. rudenį įkurta lenkiška pradinė mokykla, kuri tarpukariu išaugo į septynių skyrių pradinę mokyklą. 1929 m. Mokyklos gatvėje mokyklai buvo pastatytas mūrinis 2-jų aukštų pastatas, kuriame iki 1964 m. buvo rusų - lenkų Pabradės vidurinė mokykla Nr. 1. Dabartiniu metu šiame pastate yra Pabradės vaikų globos namai. 2010 m. pradžioje juose gyveno 140 vaikų ir jaunuolių.
1940-1941 m. buvo nepilna vidurinė mokykla (septynmetė) rusų dėstomąja kalba. Nuo 1940 m. rugsėjo 15 d. direktoriumi paskirtas Pranas Antanaitis, g. 1904 m. Praūžus frontui, Pabradės pradinė mokykla, kurios I-IV skyriuose mokėsi 491 mokinys, ir progimnazija, kurios I-IV klasėse mokėsi 249 mokiniai, mokslo metus pradėjo 1944 m. spalio 1 d. Dėstomoji kalba - lenkų.
1945-1946 m. nemaža dalis lenkų tautybės gyventojų, ypač inteligentai, emigravo į Lenkiją. Tiek pradinėje mokykloje, tiek progimnazijoje mokinių sumažėjo. Tačiau lietuviukams, nors ir negausiai gyvenantiems Pabradėje bei jos apylinkėse, nebuvo galimybės mokytis gimtąja kalba. Lietuvių mokinių tėvai nesnaudė, dėjo visas pastangas, kad jų atžalos mokytųsi gimtąja kalba. Iš dalies jiems pavyko. 1948-1949 m. norintiems leista mokytis lietuvių kalbos kaip dalyko.
1949 m. Pabradės septynmetėje mokykloje mokėsi 569 mokiniai. 1950 m. rugsėjo 1 d. prie Pabradės septynmetės mokyklos atidaryta 8 klasė. Mokyklai suteiktas vidurinės mokyklos statusas. Mokyta rusų kalba. Lenkų mokinių tėvai sukilo, kad juos, kaip mažumą, skriaudžia, neleidžia mokytis gimtąja kalba. Nuo 1951-1952 m. m. norintieji galėjo mokytis lenkų dėstomąja kalba. O lietuviukus, nors ir negausiai gyvenančius, nuskriaudė. Po politinio „atšilimo“ 1954 m. ir lietuviai išsikovojo, kad jų atžalos galėtų mokytis gimtąja kalba. 1955 m. rugsėjo 1 d. prie Pabradės vidurinės mokyklos buvo atidarytas skyrius - jungtinė 1-4 klasė lietuvių dėstomąja kalba. Mokėsi 12 mokinių.
1957 m. rugsėjo 1 d. pradinė mokykla tapo septynmete. 1958 m. rugsėjo 1 d. prie lietuviškos septynmetės mokyklos atidarytos iškart dvi klasės: 8 ir 9. Mokykloje mokėsi 94 mokiniai. Mokykla dirbo dviem pamainomis. 1959 m. rugsėjo 1 d. Pabradės lietuvių septynmetė mokykla reorganizuota į vidurinę mokyklą, kurioje buvo dešimt klasių, mokėsi 142 mokiniai. 1960-1961 m. mokykloje mokėsi 162 mokiniai, tarp jų 8 vienuoliktokai. Tai pirmoji Pabradės 2-osios vidurinės mokyklos abiturientų laida. 1964 m. rugsėjo 1 d. mokyklai atiduoti dar du pastatai Pašto gatvės 8 ir 17 nr. Mokyklos direktoriumi paskirtas Alfonsas Vaitkevičius. Mokėsi 233 mokiniai. 1969-1970 m. mokėsi 282 mokiniai. Iš jų 57 gyveno bendrabutyje. 1971-1972 m. jau buvo 302 mokiniai, o 1972-1973 m. - 301 mokinys. 1973 m. pabaigoje baigtas statyti „priestatas“ (atskiras pastatas) Upės g. 19. Mokykla atsisakė pastatų Pašto g. 1990 m., direktoriaujant Pranui Čereškevičiui, mokyklai suteiktas „Ryto“ vidurinės mokyklos vardas. Nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. Mokinių vis daugėjo ir 2004-2005 m. mokykloje jau mokėsi 705 mokiniai. 2005-2006 m. mokykloje mokėsi apie 700 mokinių. Mokyklą baigė 39 abiturientai. 2005 m. rugsėjo 15 d. atiduotas eksploatuoti naujas priestatas - kabinetų korpusas. 2006-2007 m. mokėsi 689 mokiniai, dirbo 63 mokytojai. 2008 m. balandį Pabradės „Ryto“ vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Dabar mokykla vadinasi: Pabradės „Ryto“ gimnazija.
Pabradės užsieniečių registracijos centras
Pabradės užsieniečių registracijos centre atsidūrę žmonės prašo prieglobsčio, nes negali saugiai gyventi savo šalyse. Tačiau sprendimo kartais tenka laukti ir kelis metus. NARA podkasto dokumentikoje paraleliai pasakojamos abiejose pusėse esančių žmonių istorijos. Afganistanietis Sayedas ir šri lankietis Dharshanas gyveno ar tebegyvena Pabradės centre. Per pasakojime besipinančias individualias patirtis siekėme suprasti namų svarbą žmogui. Kaip susiorientuoti, kai netekęs fizinių namų, lieki tik su savo kūnu ir prisiminimais? Pastaruosius menininkai gali padėti išjudinti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
