Mitybos kalorijos ikimokyklinio amžiaus vaikams: svarba ir rekomendacijos

Subalansuota ir pakankama mityba yra vaiko sveikatos bei sveikos raidos pagrindas. Vaiko augimą ir vystymąsi nulemia paveldimumas ir aplinka. Svarbus aplinkos veiksnys yra mityba, kuri aprūpina organizmą energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis, užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą.

Kūdikiai vystosi labai sparčiai, jiems būdingi augimo šuoliai, todėl energijos poreikis sparčiai didėja. Pirmaisiais gyvenimo metais svarbiausias energijos šaltinis yra motinos pienas arba mišinys, o kietas maistas - tik papildomas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius pradėti primaitinti nuo 6 mėnesių, o iki tol išimtinai žindyti (jeigu to daryti nepavyksta, tuomet kūdikis turėtų būti išimtinai maitinamas specialiu pieno mišiniu, skirtu kūdikiams). Tačiau, atsižvelgus į kūdikio brandą ir esant poreikiui, primaitinimą prižiūrint gydytojui galima šiek tiek paankstinti. Rekomenduojama dienos kalorijų norma pieno mišiniais maitinamiems kūdikiams apskaičiuojama pagal šią formulę: 90-100 kcal kiekvienam kūno kilogramui per dieną.

Vaikų kalorijų poreikis ir jo veiksmai

Trumpai apibendrinant, vaikų kalorijų poreikį lemia amžus, augimo tempas ir fizinis aktyvumas. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos, bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius.

Mažiems vaikams būdingi apetito svyravimai, todėl svarbu siūlyti įvairaus ir subalansuoto maisto, tačiau vaiko negalima versti valgyti. Be to, ūgtelėję, vaikščioti išmokę, daugiau savarankiškumo įgiję vaikai nesunkiai atranda gerokai įdomesnės veiklos nei valgyti. Įprastai kalorijų kiekio vaikams neskaičiuojama, nes jų apetitas ir poreikis maistui svyruoja, tai yra normalu.

Nerekomenduojama tėvams imti vaikų kcal skaičiuoti, nebent to reikėtų suprasti ir kur „auga svoris, nors valgo mažai“. Kitu atveju geriausias rodiklis - mūsų pačių vaikai, ar guvūs, linksmi iš pažiūros optimalaus svorio, kitaip sakant proporcingi. Kūdikių ir mažų vaikų mitybos planuose kcal neskaičiuojama, nes vienas vaikas mažai judrus, o kitą tik spėk vytis, vienas aukštas - kitas žemas. Įrašius konkretų skaičių norisi jo „pasiekti“, bet to daryti nereikia. Tėvams svarbiausia reguliuoti kada ir ką duoti vaikui valgyti, o kiek - vaikas sprendžia. Bus tokių dienų, kad šluos viską iš eilės, ir nevalgadienių - tai normalu. Jei jau yra antsvoris, tada galimi ir kiti sprendimai, o kol jo nėra, orientuojamės į KĄ ir kada, o ne kiek.

Apytikslės paros kalorijų normos vaikams

Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir nutukimą, sumažintas rekomenduojamas kalorijų kiekis apie 200 kcal per parą kiekvienai amžiaus grupei. Žinoma, darželiuose ir mokykloje kalorijos skaičiuojamos, tačiau namie - kiti reikalai. Žemiau pateikiamos apytikslės paros kalorijų normų rekomendacijos vaikams:

Primename, kad normos tik apytikslės, nėra vienodų vaikų. Taip pat skiriasi jų fizinis aktyvumas, ūgis ir kiti duomenys, nuo ko gali priklausyti poreikis kalorijoms.

Maitinimo tvarka ir naujos normos ugdymo įstaigose

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams svarbūs visos šeimos mitybos įpročiai ir reguliarus valgymas kartu. Šio amžiaus vaikai įprastai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose jie ne tik mokosi, draugauja su bendraamžiais, bet ir gauna nemažą dalį maisto. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Šiandien galiojanti vaikų maitinimo tvarka Lietuvos ugdymo įstaigose turi daug privalumų, tačiau egzistuoja ir problemų bei įpročių, kurie turi keistis ne tik teisės aktuose, bet ir ugdymo įstaigose. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V-964 „dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuolat tobulinamas ir dar vieni pasikeitimai įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.

Tikimasi, kad iš daugelio ugdymo įstaigų raciono išnyks tuščios kalorijos: batonai, riebūs padažai ir meniu nebus vertinamas tik pagal kalorijų kiekį, o bus atsižvelgta į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį, kuris taip pat numatytas šiame teisės akte. Siekiama, kad ant vaikų stalo būtų mažiau tuščių kalorijų, bet daugiau kokybiškesnio ir sveikatai palankesnio maisto.

VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė teigia, kad XXI a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus (nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t.t.), todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas, užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų, ir iš jo pagaminti sveikatai palankūs tausojantys patiekalai, kuriuose ne tik kalorijos (angliavandeniai, baltymai, riebalai), bet gausu kitų vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, omega-3 riebalų r., mažai cukraus, druskos, nėra kancerogeninių ir sintetinių cheminių medžiagų.

„VšĮ „Sveikatai palankus“ nelaukdami įstatymo įsigaliojimo jau keletą metų konsultuoja ugdymo įstaigas, kuria individualius valgiaraščius, technologines korteles, atsižvelgdami į vaikų maitinimo reikalavimus ir sveikos mitybos principus. Taip pat išleista knyga „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“, kurioje pateiktus patiekalų receptus ir meniu jau integruoja į Lietuvos mokyklų, darželių vaikų maitinimą ir visa tai atitinka nuo 2018 sausio 1 d. įsigaliojusias normas,“ - naujais pokyčiais džiaugiasi sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

„Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę ne mažiau nei tris kartus per dieną valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą, kai šeimose tai sutinkama retai. Sudaromi atskiri valgiaraščiai lopšelio ir darželio grupėms, atsižvelgiama į angliavandenių, riebalų, baltymų rekomenduojamus kiekius tai amžiaus grupei.“

Pagrindinių maistinių medžiagų reguliavimas

Cukraus kontrolė

Kontroliuojamas bendras cukraus kiekis. Su maistu gaunami angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Nepanaudota energija organizme nedelsiant paverčiama riebalais. Todėl labai svarbu vaikams patiekti tinkamą angliavandenių kiekį. Naujose normose reglamentuotas visas cukrus iš visų šaltinių. Pagal naujas įsigaliojusias normas angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45-60 proc. paros maisto davinio energinės vertės, iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės.

Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymąsi. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės.

Gėrimai, kakava, kompotai, sausainiai, bandelės, uogienės, saldūs padažai ir gaminami patiekalai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/ 100 g, turės nepatekti ant vaikų stalo ugdymo įstaigose. Pasak VšĮ „Tikra mityba“ direktorės Danguolės Gasparavičienės, šiuo metu galiojančiuose „pavyzdiniuose“ valgiaraščiuose, kuriais vadovaujasi didžioji dalis Lietuvos ugdymo įstaigų, pridėtinio cukraus kiekis viršija kai kuriuose maisto produktuose ir patiekaluose netrukus įsigaliojančias normas. Pavyzdžiui, pridėtinio cukraus kiekis maisto produkto 100 gramų yra: kompotas apie 8 g, arbata apie 6 g, bandelės nuo 8 iki 16 g, saldūs padažai apie 25 g.

„Tikimės, kad sudarant vaikų meniu bus atsižvelgta į bendrą cukrų kiekio rekomendaciją, nes kontroliuojant tai darželiuose, kur vaikai valgo ne mažiau nei 3 kartus per dieną, galime užtikrinti didžiąją dalį sveikatai palankesnės vaiko mitybos. Svarbiausia, kad būtų kuo mažesnis pridėtinio cukraus kiekis produktuose, gėrimai būtų nesaldinti, o vaisių ir uogų porcija būtų teikiama bent 2 kartus per dieną, kas yra “Sveikatai palankus” kuriamuose valgiaraščiuose Lietuvos darželiams,” - sako Raminta Bogušienė.

Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus, kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližius nuo saldumynų. Vaikams gerti vanduo, arbatos ir kiti gėrimai be pridėtinio cukraus. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų.

Skaidulinės medžiagos

Pateiktos skaidulinių medžiagų suvartojimo rekomendacijos. Pagal naująjį teisės aktą skaidulinių medžiagų nuo 1 metų amžiaus rekomenduojama gauti 8,0-12,5 g 1000 kcal energijos. Su amžiumi vaikų suvartojamų skaidulinių medžiagų kiekis turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą. Suaugusiesiems per parą skaidulinių medžiagų rekomenduojama gauti 25-35 g arba apie 12,5 g 1000 kcal energijos. Anksčiau skaidulinės medžiagos nebuvo reglamentuojamos, todėl vaikai jų gaudavo tik apie pusę reikiamos normos. Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal.

„Vaikai turėtų gauti daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų, tikimės ne tik “Sveikatai palankus” kuriamuose meniu į tai atsižvelgiama, bet visumoje vaikų maitinime sumažės rafinuotų miltinių gaminių vartojimas, kuriuose nėra arba yra labai mažai skaidulinių medžiagų. Tai prisidės prie vaikų sveikatos stiprinimo, nes vartojant daugiau nerafinuotų produktų, daržovių, vaisių ir uogų su jais gaunama ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medžiagų - vitaminų, mineralinių medžiagų, ilgiau išlieka sotumo jausmas, geriau funkcionuoja virškinimo sistema,” - skaidulinių medžiagų naudą vardija mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų. „Šioje srityje yra būtini pokyčiai, nes Lietuvos ugdymo įstaigose kai kurie patiekalai vis dar ruošiami pagal „tarybines“ technologines korteles. Gaminama riebūs padažai, kepama gausiai džiūvėsėliais „aplipdyti” šniceliai ir kotletai. Į vaikų valgiaraščius būtinai reikėtų įtraukti patiekalų, kurių gamybai naudojami daugiau maistinių skaidulų turintys produktai (daržovės, vaisiai, uogos, viso grūdo miltai bei duonos gaminiai, sėlenos, neskaldytos kruopos, ankštinės kultūros ir pan.). Manoma, kad viena iš civilizacijos ligų priežasčių yra gausiai vartojami rafinuoti maisto produktai, kurių sudėtyje nėra skaidulinių medžiagų.“

Riebalai ir transriebalai

Transriebalams - raudona šviesa. Riebalai 7‒12 mėn. amžiaus vaikams turi sudaryti 30-35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, 12‒24 mėn. amžiaus - 30-35proc., 2 metų amžiaus ir vyresniems ‒ 25-35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies riebalų rūgščių suvartojimo rekomendacijas. Sočiosios riebalų rūgštys visoms amžiaus grupėms turėtų sudaryti iki 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės, pagrindiniai vaikų gaunami riebalai turi būti iš nesočiųjų riebalų, pagrinde augalinės kilmės šaltinių, o riebalų rūgščių transizomerų vaikams rekomenduojama nevartoti.

„Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vengti riebalų rūgščių transizomerų, kuriuos gauname tik su maistu ir suvartojimas turėtų būti mažesnis nei 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio.“ Riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti). Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų.

Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligomis. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto. Pasak R. Bogušienės vaikų maitinime rengiant valgiaraščius įvedami nerafinuoti augalinės kilmės aliejai (ypač tyras alyvuogių aliejus, saulėgrąžų ir kita) šaltų patiekalų praturtinimui. Pusrytinės košes gardinamos nerafinuotais augalinės kilmės aliejais arba sviestu. Terminiam apdorojimui naudojamas tam skirtas augalinės kilmės aliejus. Mėsa naudojama liesesnė, žuvis pakaitomis liesa ir riebi, o pieno produktai pusriebiai. Didžioji dalis patiekalų tausojantys, negruzdinti ir neskrudinti, užkandžiai be "iš dalies hidrintų" riebalų, kas tikėtina neleidžia susidaryti transriebalams.

„Atlikus maisto produktų ženklinimo prekybos centruose analizę nustatyta, kad „iš dalies hidrinti riebalai“ kaip numato Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 2011 m. spalio 25 d. „dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <…>” žymimi dažnu atveju: iš kurių dalis dalinai hidrinti, iš dalies hidrogenizuoti, kurių dalis hidrinti, dalinai sukietinti, nors teisės aktas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d.“

Druskos vartojimas

Dėmesys druskos vartojimui. Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai su maistu per dieną suvartoja 8,75 g druskos, nors remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis per parą reikėtų suvartoti vidutiniškai 1 arbatinį šaukštelį (ne daugiau kaip 5 g). Valgomosios druskos iki 2 metų amžiaus turi būti suvartojama ne daugiau kaip 2 g 1000 kcal energijos, 2-10 metų amžiaus - ne daugiau kaip 3-4 g per parą, 10 metų amžiaus ir vyresniems ‒ ne daugiau kaip 5-6 g per parą.

Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis, bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.

Pasak R. Bogušienės reikia nepamiršti, kad papildomas sūdymas yra viena, o natūraliai ir taip daugelyje maisto produktų yra druskos. Jei atkreiptume dėmesį į ženklinimo etiketes pirkdami maisto produktus, pamatytume, kad 100 g duonos yra daugiau nei 1 g druskos. Vartodami maisto produktus su daug druskos realiai ir nepatariame tikro maisto skonio.

Vitaminai ir mineralinės medžiagos

Vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos tik rekomendacinio pobūdžio? Naujame teisės akte pateiktos ir vitaminų bei mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos. Jas vertinti nėra taip paprasta. „Vertinti vitaminų, mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudėtinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu šviežias ir tausojančiu būdu pagamintas sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų ir atlieka tarsi maisto praturtinimo funkciją - vaikų organizmai gauna visų rekomenduojamų maistinių medžiagų ir jų nereikia skaičiuoti.

Žinoma, sumažinimas menkaverčio maisto - manų košių, gausybės bulvinių patiekalų, menkaverčių sriubų taip pat turi efektą. Ne tik pietų patiekalai, bet, apskritai, visi patiekalai turi būti ruošiami ir gaminami laikantis tausojančių gamybos principų. Negali būti prikepę, pridegę ar pervirti - svarbi technologinio proceso kontrolė, kurios metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė ir siekiama, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų.

Daržovės ir vaisiai vaikų mityboje

Daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama, kad daržovės, žalumynai ir vaisiai sudarytų mitybos pagrindą. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviečių daržovių ir vaisių. Tai atitinka penkias vaisių ir daržovių porcijas (po 80 g) kasdien, kai pavyzdžiui, vidutinis vienas obuolys sveria apie 160 g, morka apie 160 g, pusė avokado be kauliuko apie 80 g - tai jau bus 400 g per dieną. Jei bus suvalgomas dar vienas bananas apie 200 g - tai 600 g sudarys dienos racioną ir dienos norma bus didesnė nei minimali dienos norma pagal PSO rekomendacijas. Bulvių vartojimas neturi būti priskiriamas prie daržovių.

Pagal VšĮ „Tikra mityba“ turimus duomenis, vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ir vaisių per dieną. Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių. „Nuo lapkričio 1 d. atnaujinta ir ES finansuojama programa „Vaisiai mokykloms“ - ikimokyklinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams nemokamai tiekiami ekologiški arba nacionalinės kokybės produkto (NKP) lietuviški vaisiai.“

Kauno rajono ugdymo įstaigose buvo atlikta suvartojamų maisto produktų tiksli analizė, kuri parodė kiek vaikai suvartoja šviežių daržovių ir vaisių? Pavyzdžiui, Raudondvario lopšelyje-darželyje vidutiniškai 1 vaikui per dieną skiriama 284 g vaisių ir daržovių, Batniavos pagrindinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus vaikams - 250 g, Ežerėlio lopšelyje-darželyje - 308 g”, - statistika dalinasi Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. Pirmiausia reikia akcentuoti ne tik daržovių, bet ir žalumynų vartojimą, o tik paskui vaisių ir uogų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.

„Vaikai turi išmokti mėgti daržoves, vaisius ir žalumynus! Vaikučiai turi ragauti pakankamai daug kartų, nenustokite jiems siūlyti. Žinoma, pateikimas turi būti tinkamas Jūsų vaikui, jei vaikas atsisako daržovių, tai nereiškia, kad nemėgsta. Jei šiandien Jūsų vaikui nepatinka, pavyzdžiui, brokolis, pasiūlykite nors žiupsnelį kitą dieną. Atsipalaiduokite, jei vaikai, bijo paragauti kažko naujo, tai normalus ir laikinas reiškinys, jei neduodami „maisto pakaitalai”. Šeimose daržovės, vaisiai turi būti ant stalo, o ne saldainiai.

Mitybos įpročių formavimas ir praktiniai patarimai

Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Vaikai valgo reguliariai, tuo pačiu metu sėdėdami prie stalo, nėra skatinamas užkandžiavimas. Valgymo metu nėra padėta ant stalų cukraus ir druskos. Sudaryta galimybė atsigerti geriamojo vandens. Taip pat nenaudojamos žaliavos su tam tikrais maisto priedais.

Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis.

Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.

Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų. Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau. Saldumynai - maistas nesveikas.

Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.

Socialinės atsakomybės projektas „Sveikatai palankūs“ skirtas sveikatai palankios mitybos skatinimui, vaikų maisto gaminimo ir valgymo kultūros formavimui. Taip pat siekiama sudaryti penkių dienų sveikatai palankius valgiaraščius ugdymo įstaigoms ir suderinti juos su atsakingomis institucijomis. Socialinės atsakomybės projekto „Sveikatai palankūs” metu organizuojama vaikų gaminimo, susipažinimo su maistu užsiėmimai, kurių metu vaikai gamina ir degustuoja, taip pratinami prie sveikatai palankaus maisto.

„Pabendravus su vaikučiais, maišant blynų tešlą, ne vienas atskleidė, kad namuose tokių galimybių gaminti kartu su tėveliais neturi. Vaikai sakė, kad neleidžia net padėti kepant blynus, nepasakojama apie ingredientus: iš kur atkeliauja grūdas ir kuo skiriasi balti miltai nuo rupių. Vaikai neišmoksta, nesužino iš kur ir koks maistas patiekiamas jų lėkštėse. Suaugusieji geriausias pavyzdys ir vaikų mitybos pokyčių iniciatorius. Taip pat svarbu išmokyti vaikus mėgautis maistu, gaminti su jais, valgymo metu susikoncentruoti į maistą ir jį gerai sukramtyti. Svarbus nuolatinis vaikų ugdymas savo pavyzdžiu įtraukiant į šeimos pokalbius mitybos tema. Ugdyti vaikus apie tai, ką reikia valgyti, kas yra mitybos pagrindas, kaip valgyti ir kiek reikia suvalgyti. „Jau dabar esame pradėję kurti naujus patiekalų receptus, technologines korteles, kurie būtų ne tik sveikatai palankūs, bet ir patiktų vaikams. Norime šviesti tėvus ir paskatinti juos vaikams ir namuose gaminti sveikatai palankius patiekalus.“

tags: #maitinimo #kalorijos #ikimokyklinio #ugdymo #amziaus #vaikams

• Nuo Mažiausio Naujagimio Iki 69 Vaikų
• Nėštumo pradžia: pirmasis trimestras
• Nėštumo planavimas su ovuliacijos testais
• Rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo nėštumo metu
• Originalūs keptų kiaušinių receptai